Įtampa auga: Rusija blokuoja laivų judėjimą į Azovo jūroje esančius Ukrainos uostus

delfi.lt 2018 11 29

Ukrainos infrastruktūros ministras Volodimiras Omelianas pranešė, kad Rusija blokuoja laivų įplaukimą ir išplaukimą į Azovo jūroje esančius Ukrainos uostus Mariupolį ir Berdianską. Apie tai jis paskelbė ministerijos feisbuko paskyroje.

delfi.lt
Ministro teigimu, Kerčės sąsiauriu laivyba vykdoma tik į Rusijai priklausančius uostus.

Šiuo metu prie sąsiaurio įplaukimo į Azovo jūroje esančius Ukrainos uostus laukia 18 laivų: 4 - į Berdianską, 14 - į Mariupolį.

 

 

Taip pat išplaukimo iš Azovo jūros laukia 3 laivai iš Berdiansko ir 6 iš Mariupolio bei dar 8 laivai laukia prisišvartavę uostuose.

Rusijai užblokavus laivų judėjimą iš ir į Ukrainos uostus per Kerčės sąsiaurį, iš viso sustabdytas 35 laivų, turėjusių pasiekti Ukrainos uostus ar iš jų išplaukti, judėjimas.

 

Įtampa regione auga

Europos Sąjunga trečiadienį griežtai pasmerkė Rusiją dėl ukrainiečių laivų apšaudymo ir užėmimo Kerčės sąsiauryje.

 

Tačiau po tris dienas trukusių svarstymų valstybės narės nesugebėjo sutarti dėl naujų sankcijų Maskvai.

 

„Esame sunerimę dėl šio Rusijos jėgos panaudojimo, kuris, turint galvoje didėjančią to rajono militarizaciją, yra nepriimtinas“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini.

Išplatintas pareiškimas yra gana griežtas, tačiau turėtų nuvilti kai kurias Bendrijos nares, kurios tikėjosi, kad šalys užims griežtesnę bendrą poziciją Maskvos atžvilgiu po to, kai bloko pareigūnai pareiškė, kad ES svarsto naujų sankcijų Rusijai galimybę Bendrijos aukšto rango pareigūnai nuo savaitgalio intensyviai diskutavo apie tai, kaip reaguoti į sekmadienį prie Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio įvykusį incidentą, kai Rusija apšaudė ir užėmė tris į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.

 

Šis incidentas smarkiai padidino įtampą regione bei išprovokavo nuogąstavimus, kad padėtis gali dar paaštrėti.

 

ES nepripažįsta 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir kartu su Jungtinėmis Valstijomis yra paskelbusi Maskvai virtinę ekonominių sankcijų, kuriomis siekiama priversti ją pakeisti kursą. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda savo ruožtu pareiškė, kad jei bus imtasi iniciatyvos „įvesti Rusijai naujų sankcijų, Lenkija prie jos prisijungs“.

Po Rusijos agresijos Kerčės sąsiauryje dalis ES valstybių pasisakė už tai, kad sankcijos būtų sugriežtintos. Dėl to galėtų būti sutarta ateinantį mėnesį vyksiančiame ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikime. Tačiau kai kurios šalys, ypač Prancūzija ir Vokietija, linkusios laikytis santūresnės pozicijos.

 

Šiuo metu ES pirmininkaujančios Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl antradienį žurnalistų paklausta, ar bus imtasi naujų baudžiamųjų priemonių Maskvos atžvilgiu, atsakė, jog „parodys laikas“.

 

Trečiadienį išplatintame pareiškime pakartojami reikalavimai, kad Rusija paleistų užimtus ukrainiečių laivus ir jų įgulas, taip pat dar kartą patvirtinama „visiška parama Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.

 

Tačiau pareiškime neužsimenama apie naujų sankcijų galimybę, tik nurodoma, kad ES „pasiryžusi veikti atitinkamai, glaudžiai koordinuodama veiksmus su savo tarptautiniais partneriais“.

„Spiegel.de“ pateikia svarbiausius klausimus ir atsakymus apie karo padėtį Ukrainoje.

 

Ką sako Ukrainos karo padėties įstatymas?

Ukrainos parlamentas 2015 metais priėmė naują įstatymą dėl karo padėties šalyje. Jis gali būti taikomas konkrečių grėsmių atveju ir yra skirtas nacionaliniam saugumui apginti.

Įstatymas dabar bus pritaikytas pirmą kartą. Įstatymas numato dešimtis veiksmų galimybių, kurių gali būti imtasi - tačiau neprivaloma. Dėl jų turi apsispręsti vyriausybė. Bet kokiu atveju karo padėtis turės reikšmingų padarinių kariuomenei ir civiliams gyventojams.

Pavyzdžiui, policijos užduotis konflikto teritorijose perims kariai. Kariuomenės teisės bus išplėstos ir ji, be kita ko, galės skelbti komendanto valandą, atlikti kratas būstuose, vykdyti transporto ir asmenų kontrolę. Šaukiamojo amžiaus vyrai privalės užsiregistruoti.

 

Galiojant karo padėčiai, draudžiama keisti konstituciją, rengti parlamento ar prezidento rinkimus. Karo padėties įstatymas neleidžia kankinimų.

 

Be to, gali būti taikomos tokios priemonės, kaip: spaudos laisvės ribojimas, komunikacijos priemonių, kaip telefonai ar internetas, kontrolė bei ribojimai, demonstracijų ir susirinkimų draudimas, judėjimo laisvės ribojimas šalyje, taip pat ribojimai išvykti iš šalies, gynybos tikslams gali būti konfiskuojamas turtas ir pertvarkoma gamyba fabrikuose, alkoholio draudimas.

 

Karo padėties įstatymas gali būti taikomas visoje šalyje arba atskirose teritorijose. Kaip ir konkretūs ribojimai.

 

Kas sprendžia, ar skelbti karo padėtį?

Karo padėtis skelbiama prezidento iniciatyva. Šis dažniausiai atsižvelgia į Saugumo tarybos pasiūlymą. Prašyme dėl karo padėties įvedimo turi būti argumentuojama, kodėl ji reikalinga. Be to, turi būti įvardytas konkretus laiko tarpas, kiek karo padėtis galios. Privalu nurodyti ir konkrečias teritorijas, kur ji galios, bei kokios priemonės bus naudojamos.

Prezidento prašymui per dvi dienas turi pritarti Ukrainos parlamentas. Apie sprendimą turi būti paskelbta iš karto.

 

Ar karo padėtis gali būti pratęsta?

Įstatymas numato, kad karo padėtis turi baigtis po nustatyto termino. Vadinasi, dėl jos pratęsimo prezidentas turėtų pateiki naują prašymą.

 

Tačiau karo padėtis gali būti anksčiau laiko nutraukta. Tai įmanoma, jei nebelieka grėsmės. Prezidentas gali tai padaryti dekretu Saugumo tarybos ar parlamento pasiūlymu.

 

Koks yra dabar paskelbtas dekretas dėl karo padėties?

Karo padėtis galios 30 dienų. Ji įsigalios trečiadienį, lapkričio 28 dieną, 9 val. ryto ir baigsis gruodžio 27-ąją. Įstatymas bus taikomas ne visai Ukrainai, o dešimčiai regionų pasienyje su Rusija ir Moldova.

 

Dekretas suformuluotas labai neaiškiai. Vis dėlto jis numato Ukrainos karinės gynybos stiprinimą, pavyzdžiui, oro gynybos ir pasienio postų. Taip pat bus saugomi infrastruktūros objektai ir imamasi informacijos saugumo priemonių. Kokios jos bus, neaišku. Dar vienas dekreto punktas laikomas griežtoje paslaptyje.

Jei dekretas nebus pratęstas, kovo 31-ąją numatyti prezidento rinkimai vyks kaip planuota.

Prašo NATO atsiųsti karo laivų į Azovo jūrą

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paprašė NATO valstybių, tarp jų Vokietijos, atsiųsti karinių laivų į Azovo jūrą ir tokiu būdu parodyti paramą jo šaliai konfrontacijoje su Rusija.

 

„Vokietija yra viena artimiausių mūsų sąjungininkių. Mes tikimės, kad NATO valstybės pasirengusios pasiųsti karinių laivų į Azovo jūrą padėti Ukrainai ir užtikrinti saugumą“, – sakė jis Vokietijos dienraščiui „Bild“.

 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį tvirtino, kad rusų pajėgos „atliko savo karinę pareigą“, kai praėjusį sekmadienį užėmė į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.

 

Tačiau P. Porošenka sakė, kad V. Putinui „rūpi vienintelis dalykas – užvaldyti jūrą“.

„Vienintelė jo suprantama kalba – Vakarų pasaulio vienybė“, – sakė Ukrainos vadovas.

 

„Negalime sutikti su tokia agresyvia Rusijos politika. Pirmiausia buvo Krymas, tada Rytų Ukraina, o dabar jis nori Azovo jūros“, – kalbėjo P. Porošenka.

„Vokietija taip pat turėtų savęs paklausti: ką V. Putinas darys toliau, jei mes jo nesustabdysime?“ – pridūrė jis.

 

Sekmadienį Kerčės sąsiauryje rusų pasieniečiai apšaudė, taranavo ir užėmė tris ukrainiečių laivus. Maskva tvirtina, kad Ukrainos laivai neteisėtai įplaukė į jos teritorinius vandenis, kurie yra 2014 metais aneksuoto Krymo dalis, ir tyčia išprovokavo konfliktą.

 

Kijevas savo ruožtu kaltina Rusiją pradėjus „naują agresijos etapą“.

 

„V. Putinas nori sugrąžinti senąją Rusijos imperiją. Krymas, Donbasas... Jam reikia visos šalies“, – sakė P. Porošenka dienraščiui „Bild“.

 

„Jis laiko save Rusijos imperatoriumi, o jo imperija negali gyvuoti be Ukrainos. Jis laiko mus kolonija“, – pridūrė Ukrainos vadovas.