Rimvydas Valatka. Skvernelio profesionalai kareivėliai valdo. Šimtmečio gėda

delfi.lt 2018 12 03

Penktadienio vakarą šaly dėjosi keisti dalykai. Panašu, buvom likę be Vyriausybės. Sugrįžę po mitingo prie Seimo mokytojai Švietimo ir mokslo ministerijos duris rado užrakintas. Kur yra ministrė Petrauskienė, niekas nežino. Telefonu neatsiliepia. Premjero Skvernelio telefonu „labas“ ištaria vaikas ir ryšys nutrūksta.
Rimvydas Valatka

delfi.lt
Fiksuokim šokiruojantį faktą. Streikuojantys mokytojai trečią dieną okupuoja Švietimo ir mokslo ministeriją. Tuo metu Ministro Pirmininko telefonu žaidžia mažametis vaikas! O ministrė, kurios ministeriją užėmė streikininkai, apskritai „ne ryšio zonoje“.

 

Galite tokią anarchiją įsivaizduoti kitoje valstybėje? H. Clinton netapo JAV prezidente galbūt tik todėl, kad ji, būdama valstybės sekretore, darbinius laiškus kartais siųsdavo iš asmeninio e-pašto. O čia premjero telefonu bovijasi vaikas.

Galvoje netelpa. Profesionalai valdo. Bet tai tik preliudas. Premjero alavinis kareivėlis urbi et orbi praneša, kad premjeras į situaciją nesikiš.

 

Gal gavę nurodymą iš ministrės, o gal rodydami iniciatyvą – ministrės nepaklausi, nes dingo kaip į vandenį – ŠMM skyrių vedėjai, kiemsargiai ir valytojos pradeda šaltąjį karą su streikininkais. Išjungia internetą. Užrakina tualetus. Laukujas duris. Išeiti gali, įeiti ne. Kadangi ministerijoje liko budėti nemažai streikininkų, grįžusieji iš mitingo mokytojai sulipa pro langus.

 

Žiniasklaida visa tai transliuoja tiesiogiai. Aprašo kiekvieną detalę. Įskaitant, kad su MP telefonu bovijasi vaikas.

 

O juk Vyriausybei tai galėjo būti ramus savaitgalis. Pirmas sniegas. Artėja Adventas, miestai sinchronu įžiebia Kalėdų egles. Kam tokiu metu rūpėtų keliasdešimt viltį praradusių, ant bedugnės stovinčių mokytojų, nakvojančių ministerijoje?

 

Skvernelio profesionalai padaro viską, kad žinios iš ŠMM nustelbtų ir Kalėdų eglių įžiebimą. Ar reikia sakyti, kad yra kvaila užrakinti laukujas duris, kai danajai jau ministerijoje? Ar ne idiotiška užrakinti tualetus, kai ministerija pilna žmonių? Net Karbauskio karvei būtų aišku, kad tualetus netrukus teks atrakinti.

 

Dukart du ir ŠMM vis dar tik keturi. Kur dėsies žiemą su Petrauskiene basas – atrakina tualetus. Tada alaviniai kareivėliai kyla į naują kontrataką. Iš ministerijos koridorių išneša sofas ir mikštasuolius. Tai suduos priešui smūgį! Nebus sofų, mokytojai išsibėgios?

 

Ministrė Petrauskienė su premjeru bando buku virtuviniu peiliu pasidaryti dar vieną viešųjų ryšių harakiri. Išeina juokingai. Kaip visada su virtuviniu. Apie 60 išneštų sofų vienas po kito pranešinėja naujienų portalai. Kas valandą tai kartoja radijo stotys. Feisbukas susiėmęs už pilvo. Vieni leipsta juokais. Kiti negali patikėti kosminiu valstiečių profesionalų durnumu.

Kai jau visi prisižvengę iki negaliu, iš komandinio punkto ateina nurodymas sudėti ginklus. T.y. sofas. Harakiri negaląstu virtuviniu peiliu kartojamas ta pačia tvarka. Iš pradžių naujienų portalai, paskui radijo stotys. Ant galų galo – televizijos.

 

Baigiantis šeštadieniui, profesionalai, būdami begėdiškai blaivūs, dega mėlyna arielkos mėgėjų liepsna. Bandymas, kaip susikurti problemą iš nieko, pavyko 200 procentų. O juk būtų užtekę mokytojų tik atsiprašyti ir ištaisyti didžiausią etatinio apmokėjimo broką.

 

Bet ne. Tuo metu, kai reikėjo rodyti empatiją streikuojantiems mokytojams ir daug ką galima buvo išspręsti atsiprašymu dėl neparengto etatinio apmokėjimo įvedimo ar geru žodžiu mokytojams, Skvernelis ir jo alavinis kareivėlis ŠMM degino paskutinius tiltus.

 

Premjeras išvadina mokytojus šantažistais. Petrauskienė koneveikia streikininkus ir apeliuoja tik į profsąjungas kolaborantes. Žodžiu, kibirais pila alyvą į ugnį. Net kalbėdama su mokytojus paremti atėjusiais mokiniais, ministrė nesusivaldo ir pavaro ant jų mokytojų. Žema. Ir neprofesionalu. Bet kuris psichologas pasakys, kad suaugusieji neturėtų į savo ginčus velti vaikų.

 

Mokytojų streiko sukelta krizė nioliktą kartą primena, kad Petrauskienė yra atsitiktinis žmogus ministrų kabinete. Apskritai politikoje. Atsitiktinių žmonių būta visose vyriausybėse. Bet tokio mėšlungiško laikymosi kėdės koncentracija šiame kabinete – už skalės ribų.

 

Vadinamieji profesionalai kažkuo primena žemę atradusius ufonautus. Bando viską mechaniškai dėlioti į biurokratines lentynėles. Bet ministerijose ir be jų apstu popierių nešiotojų. O kai reikia daryti politiką, paaiškėja, kad „profesionalai“ iškart užmiršta buvę ekspertais ir tik atkartoja valstiečių lozungus.

 

Kai neturi politinio stuburo ir į ministro darbą žiūri tik kaip į gerai apmokamą etatą ketveriems metams, profesionalumas baigiasi tuo, kad iš vakaro liepi retiruoti sofas iš koridorių, o ryte, gavęs pendelį į minkštą vietą, įsakai sofas ir minkštasuolius grąžinti į vietą.

Švietimo ir mokslo ministrės problema prarūgo. Jei VTEK būtų nepriklausoma, ši ministrė dar rugsėjį privalėjo būti atstatydinta dėl vyro versliuko nerealių laimėjimų ŠMM pavaldžiose įstaigose ir tuščios ministrės deklaracijos šia tema. Bet sprendimas bus tik trečiadienį.

 

VTEK delsimas Vyriausybei pridarė dar daugiau problemų. Apskritai, kur tik Skvernelis pamato pamestą grėblį, jį kone patologiškai traukia ant jo užlipti.

 

Jei Petrauskienė būtų profesionalė, o ne premjero kareivėlis, ji turėjo atsistatydinti dar prieš rugsėjo 1-ąją. Tada, kai tūkstančiai mokytojų klykte klykė, kad etatinis apmokėjimas įvestas paskubomis ir, nieko, išskyrus sumaištį, bent jau šįmet mokyklai neduos.

 

Ministrė mokytojų nesiklausė. Rado tarp profsąjungų kolaborantų (bet ne tarp jų narių). Kartojo gegužinius šūkius apie kažkokią reformą. Premjeras mūru stojo už ministrę. Ji galėjo atsistatydinti ir tada, kai prasidėjo streikas. Faktas, kad streiką pradėjo viena geriausių šalyje Vilniaus „Žemynos“ gimnazija, šaukė – po velnių, čia jau negerai, kažką, matyt, privėliau!

 

Ministrė mirksėjo akelėmis ir pavarė, kad mokytojai algomis patenkinti, o streikuoja tik todėl, kad kažką palaikytų. Žodžiu, politikuoja. Šantažuoja. Ko tik ji nekaltino. Apkaltino net G. Landsbergio žmoną. Ministrė nedarė tik to, ką derėjo pirmiausia – klausytis, ką sako mokytojai.

 

Tada mokytojai užėmė ministeriją. O jei jau mokytojai ardo viešąją tvarką, turbūt ir numiręs politikas prisikeltų iš grabo. Ką padariau ne taip, jei prie tvarkos labiausiai įpratęs ir kitus pratinantis gyventojų sluoksnis ėmė pažeidinėti viešąją tvarką? Jei jau mokytojai tam ryžosi, matyt, kitaip nebesitikėjo būti išgirsti?

 

Tai gal grįžtam atgal ir pradedam iš naujo? Petrauskienė bejausmiu balseliu toliau kirčiuoja gegužinius šūkius apie reformą.

 

Paskutinis momentas, kai ministrė galėjo gražiai pasitraukti ir nebekurti problemų Skvernelio Profesionalijai, gal net įvardydama, kas ją, profesionalę, vertė visą tą laiką taukšti niekus, buvo kai net ilgai tylėjusi Prezidentė nebeiškentė: ministrė turi trauktis.

 

Petrauskienė, kaip ir kiti Profesionalijos kareiviai atbeldė parašytą maldelę, kad Prezidentės nuomonę ji gerbia (iš tikrųjų tai ta nuomonė jai dzin) ir toliau kartojo gegužinius šūkius. Tik Skvernelis jau nebesikišo, o Petrauskienės atsistatydinimo ėmė reikalauti net valstiečių puidokai. Petrauskienės automobilis (valstybiniai numeriai FANABERIJA) rėžiasi į storą ministerijos sieną.

 

Skamba šlageris: „Jurga, Jurgita, kur tu esi, / Niekas ganyt nemoka, kaip tu ganei...“. Ministeriją užėmę mokytojai ant jos kabineto durų keičia lentelę. Ministre skelbiama mokytoja V. Naumovaitė. Vargšė ministrė. Neberašinėkite papeikimų mokytojams feisbuke apie „dialogo suvokimo standartus“. Nebeklauskit, kam skambina varpai. Tai jums jie skamba, ir jau seniai. Nebepadės nė visur trigrašėlį kišantis Skvernelio kareivėlis, kursai iš Gedimino 11 sušunka, kad „ribos jau peržengtos“.

 

Norėjo pasakyti apie mokytojus. Ant ministrės ir savo boso, kurio telefonu vaikas bovijasi, graudžiai pasisakė. Ribos buvo peržengtos anksčiau. Kai tūkstančiai mokytojų po kelių dešimtmečių darbo mokykloje staiga sužinojo, kad jie niekada neturėjo pilno etato. Kai premjeras arogantiškai pranešė, kad mokytojai ir taip turi per daug laisvo laiko.

Visokių valdžių buvo. Nė vienai jų mokykla nerūpėjo. Bet dar nebuvo tokios, kuri tūkstančius mokytojų būtų viešai paskelbusi veltėdžiais. Viena laiku neišspręsta problema sukuria dvi. Dar dvi pakelia iš miego.

 

Bet jei Profesionalija negali išspręsti net problemėlės su 70 streikuojančių mokyklų, ką ta alavinė kareivija darytų, jei valstybei kiltų tikra bėda? Tarkim, finansų krizė? O, jei, neduok, Dieve, Rusija atsiųstų į Visaginą tūkstantį kareivų be atpažinimo ženklų? Ir dar penktadienio vakarą?

 

Taip ir matai, kaip premjero kareivėliai suplukę nešioja sofas iš Vyriausybės koridorių į sandėlį. Premjeras pareiškia, kad jis į tai nesikiš. Atiduoda telefoną vaikui. Pažaisti. Kad netrukdytų premjerui miegoti. Amžinai pavargęs herojus.