Romas Sadauskas-Kvietkevičius. „Valstiečiai“ užmiršo, kad devyni iš dešimties lietuvių už juos nebalsavo

delfi.lt 2018 12 10

Ir aš peržiūrėjau filmuką „Planas, kaip konservatoriams nugalėti valstiečius“. Du kartus. Žiūrėjau, žiūrėjau ir nesupratau, prie ko čia anksčiau premjero Sauliaus Skvernelio paminėtas Kremlius ir kur ta perversmo grėsmė, jeigu opozicija kritikuoja valdančiųjų sprendimus, profesinės sąjungos gina savo narių interesus, o kartais jų pasisakymai skamba panašiai.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius

delfi.lt
Jeigu premjeras išsigando Andriaus Tapino įsitraukimo į profesinių sąjungų protestų organizavimą, tai jo patarėjų atmintis labai trumpa. Pavasarį, kai Seimas nesugebėjo atstatydinti priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio, A. Tapino „Laisvės TV“ surengė mitingą „Mes kaltinam“, kurio memorandume reikalauta „iki Seimo pavasario sesijos pabaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsniu, priimti sprendimą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus“.

 

Kas buvo toliau? Kovo 20 d. Seimas balsavo dėl TS-LKD frakcijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio pateikto siūlymo rengti pirmalaikius parlamento rinkimus birželio 3 d. Seimo nariai atmetė projektą, nusprendę jo net netobulinti. „Už“ sugebėjo nubalsuoti vos 52 parlamentarai – net ne visa opozicija.

Ką toliau darė A. Tapinas, mitinge kalbėjęs, kad neįvykdžius reikalavimų mes vėl ir vėl čia susirinksime? Nieko, neskaitant kelių įrašų feisbuke, kuriuose kaltino konservatorius nesugebėjimu sukviesti savo narių net į svarbiausius balsavimus. O netrukus tą mitingą visi užmiršo, nes „valstiečiams“ sėkmingai pavyko nukreipti visuomenės dėmesį į nutekintas VSD pažymas ir Seimo NSGK tyrimą apie verslo įtaką politikams.

Todėl prieš sekmadienio mitingą S. Skvernelio aplinkai nėra jokio reikalo panikuoti. Niekas neketina užsivilkti geltonų liemenių, daužyti Seimo langus ar deginti padangas.

 

„Tai bus vienas taikiausių ir gražiausių protestų visoje nepriklausomoje Lietuvoje“, – penktadienio vakarą sakė Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

 

Juolab niekas neplanuoja pakartoti 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo, nes Lietuvos kariuomenė dabar labai aiškiai atsiribojusi nuo politikos ir versti valdžios neis. O lyginti kiekvieną biudžeto svarstymo atidėjimo ar net pirmalaikių rinkimų reikalavimą su perversmu yra tas pats, kaip žmonos prašymą išnešti šiukšles pavadinti smurtu artimoje aplinkoje.

 

Mokytojai jau laimėjo, nepriklausomai nuo to, kaip pasibaigs jų streikas. Kai šių metų pradžioje iš 1500 registruotų iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ pasiūlymų buvo išrinkti 3, o į juos pateko „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.“, vertinau tai skeptiškai. Bet paaiškėjo, kad 2025-ųjų laukti nereikės. Mokytojo profesija tapo prestižine baigiantis 2018-iesiems, kai streikuojantys mokytojai įrodė esantys pilietiškiausia visuomenės dalimi – tikruoju jos elitu.

Šiomis dienomis „Valstiečiai“ elgiasi taip, lyg užvakar būtų laimėję Seimo rinkimuose konstitucinę daugumą, nors iš tikrųjų 2016 m. rudenį daugiamandatėje apygardoje už juos balsavo vos 21,53 proc. atėjusių balsuoti rinkėjų, o rinkimuose dalyvavo tik 50,64 proc. balso teisę turinčių piliečių. Devyni iš dešimties lietuvių už juos nebalsavo. Jiems ši valdžia yra svetima, išrinkta laiptinėje nesisveikinančio kaimyno, feisbuke filmukus apie skiepų žalą platinančio keistuolio ar „TV pagalbos“ personažo.

 

Ir tik sėkmingai susiklostęs antrasis rinkimų turas bei dalies buvusių socialdemokratų, o dabar socialdarbiečių noras dar šiek tiek pabūti valdžioje leido „valstiečiams“ suformuoti S. Skvernelio vyriausybę, o reformų lūkesčiai po ketverių A. Butkevičiaus sąstingio metų suteikė tai vyriausybei visuomenės pasitikėjimo kreditą.

 

Susidaro įspūdis, kad lizinginis premjeras nelabai suvokia, kad kreditus reikia grąžinti, o jo pareigos nėra neribotą galiojimą turinti Kalėdų senelio dovana. Teologė Agnė Širinskienė gal ir sugebėtų išaiškinti, kad kiekviena valdžia kyla iš Dievo, bet liberalioje demokratijoje vyriausybei reikia piliečių tikėjimo, kad ši valdžia atstovauja jų interesus. O tas tikėjimas sparčiai tirpsta po kiekvieno paties premjero ar jo patarėjo atsisakymo atsakyti į žurnalistų klausimus, ištrinto pasitarimo garso įrašo, streikuojančių mokytojų palyginimo su Krymą užgrobusiais V. Putino smogikais, grasinimo, jog nepatvirtinus biudžeto neįvyks rinkimai.

S. Skvernelis stresuoja, vaiko ministrus ir pratrūksta Seimo tribūnoje ne todėl, kad bijo mitingų ir protestų dalyvių. Labiausiai jam nerimą kelia sausio 19 d. vyksiantis LVŽS suvažiavimas, kuriame bus patvirtintas Ramūno Karbauskio pasirinktas LVŽS kandidatas į prezidentus. Sulig kiekviena rinkėjų apklausa darosi aiškiau, kad S. Skvernelis tuo kandidatu gali ir netapti, jei jo reitingai nežadės aiškios galimybės bent jau patekti į antrąjį rinkimų turą.