Vilniaus rajono moksleiviams, lankantiems lietuviškas mokyklas, nėra vietos geltonuosiuose autobusuose. Daugelis jų važinėja priemiestiniais autobusais ir moka visą bilieto kainą, Vilniaus rajono ir miesto savivaldybės niekaip nesusitaria, kuri turėtų spręsti problemą, o neapsikentę tėvai išsikrausto.
Iš Vilniaus rajono į miestą važinėja daugiau nei 5 tūkst. moksleivių
„Iš Vilniaus rajono į miestą važinėja apie 5 tūkst. vaikų, o, pagal mūsų turimus duomenis, jų gali būti gal 7 tūkst. – jei neprašai kompensacijos pavėžėjimui, vaikas nebus suskaičiuotas. Vilniaus rajono savivaldybė suverčia kaltę Vilniaus miestui, jie – atgal“, – situaciją apibūdino Vilniaus rajono lietuvių bendruomenės pirmininkas Andrius Podvaiskis.
Savo vaiką jis leidžia į vieną Vilniaus rajono mokyklų ir sako, kad čia gyvenantys lietuviai atsiduria užburtame rate: ugdymo įstaigų valstybine kalba trūksta, kai kurie tėvai fiktyviai deklaruoja gyvenamąją vietą mieste ir patys bando ieškoti būdų vaikus nugabenti į jame esančias mokyklas. „Kas vairuoja, kas su kaimynais vaikus veža. Būtų paprasčiau, jei vaikų iš Vilniaus rajono nepriiminėtų į Vilniaus mokyklas, o dabar lietuviai išsilaksto, lieka kovoti mažuma“, – sakė A. Podvaiskis ir pridūrė, kad Vilniaus rajono savivaldybė pernai pakeitė tvarką, kad vaikus nemokamai veža tik į artimiausią mokyklą.
Siūlo rinktis iš trijų lenkiškų ir vienos lietuviškos mokyklų
Pernai Lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad pavėžėjimo sąlygos Vilniaus rajono lenkų ir lietuvių vaikams nevienodos, bet, anot lietuvių bendruomenės atstovo, Vilniaus rajono savivaldybės merė tiesiai šviesiai pasakė, kad šios institucijos sprendimai nėra įpareigojantys.
„Kiek kovojame, dvejus metus raštus rašai, kad autobuso maršrutą pratęstų: Vilnius moka iki miesto ribos, Vilniaus rajonas nesiruošia periminėti, jie tariasi, bet niekaip nesusitaria“, – situaciją įvertino A. Podvaiskis.
Pradinukams mokyklinių autobusų dar šiaip ne taip atrandama, gerokai sunkiau penktokams ir vyresniems – dažnas iš Vilniaus rajono į Vilnių važiuoja priemiestiniais autobusais. „Mano vaikas eina į ketvirtą klasę Sudervėje, paima iš namų, bet autobusiukas senas ir genda, vairuotoja verčiasi per galvą, nespėja, nes dar į darželį maistą veža, mokytojus išvežioja. Tiems, kurie nuo 9 iki 12 klasės lanko gimnaziją, savivaldybė važiavimą apmoka, jie gali rinktis mokyklą Vilniuje, bet tie nelaimėliai nuo 5 iki 8 klasės į miesto mokyklas važiuoja už visą kainą.
Skaityti daugiau...
Ukraina žengė istorinį žingsnį
delfi.lt 2014-09-16
Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį ratifikavo istorinę asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, kuri turi padėti šaliai ištrūkti iš Rusijos orbitos ir suartėti su Vakarais.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad šio dokumento ratifikavimas yra „pirmasis žingsnis, svarbus žingsnis“ kelyje į narystę Europos Sąjungoje.
„Pasakykite man, kas dabar išdrįs užtrenkti Ukrainai duris į Europą? Kas bus prieš mūsų būsimą narystę ES, kurios link šiandien žengiame savo pirmąjį, bet labai ryžtingą žingsnį?“ - sakė prezidentas.
Už sutarties ratifikavimą pasisakė 355 Rados deputatai, balsavusiųjų „prieš“ ar susilaikiusiųjų nebuvo.
Turėdamas galvoje žmones, žuvusius per protestus prieš V.Janukovyčiaus sprendimą nepasirašyti asociacijos sutarties, taip pat kareivius, paaukojusius savo gyvybes mūšiuose su separatistais, P.Porošenka sakė: „Jokiai tautai niekada nėra tekę sumokėti tokios didelės kainos už tai, kad taptų europiečiais“.
Europos Parlamentas sutartį ratifikavo triuškinama balsų dauguma
Europos Parlamentas antradienį triuškinama balsų dauguma ratifikavo istorinę Ukrainos ir Europos Sąjungos asociacijos sutartį - tai padaryta per tiesioginę vaizdo konferenciją su Ukrainos Aukščiausiąja Rada, kuri tuo pat metu patvirtino šį dokumentą.
„Tai istorinis momentas“, - sakė ES asamblėjos pirmininkas Martinas Schulzas, kreipdamasis į europarlamentarus Strasbūre.
Už sutarties ratifikavimą pasisakė 535 Europos Parlamento nariai, 127 balsavo prieš, o 35 susilaikė.
„Du parlamentai tai daro tuo pačiu metu pagal susitarimą – tai laisva demokratija, tai laisvas apsisprendimas, tai priešingybė diktuojamai demokratijai“, – pridūrė M.Schulzas.
Pasak jo, sutartis ratifikuota „dėl žmonių, kurie kovojo už demokratiją (Ukrainoje), svajonės“.
Tarp balsavusiųjų „prieš“ buvo britų euroskeptikas Nigelas Farage'as, kuris parlamentui pasakė: „Jei baksnosite rusų mešką lazda, nenustebkite, kai ji reaguos“.
Skaityti daugiau...
V. Ušackas: „Rusija vis labiau atskiria save nuo pasaulio“
lrytas.lt 2014-09-16
Maskvos žingsniai izoliuojant save nuo likusio pasaulio pakenks tiek Europos, tiek pačios Rusijos ekonomikai, - perspėjo Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas.
Antradienį, kalbėdamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos konferencijoje, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras pripažino, kad derybos dėl glaudesnės integracijos tarp ES ir Rusijos vis labiau tolsta.
„Išties daugėja nerimą keliančių signalų, kad Rusija bando panaikinti esamą ekonominės integracijos su ES ir kitomis pažengusiomis ekonomikomis lygį.
Protekcionizmas kyla, pasitikėjimas savimi tampa tikslu, ekonominė politika fokusuojama į „importo pakeitimą“ ir susidaro įspūdis, kad Rusija vis labiau siekia vien savo jėgomis panaikinti globalizaciją, izoliuodama save nuo likusios pasaulio dalies“, - sakė V.Ušackas.
„Ekonominės integracijos su ES panaikinimas, be abejo, pakenks Europos ekonomikai. Taip pat nepanašu, kad tai padės Rusijos ekonomikai, kuri, pavartojant Rusijos ekonominės plėtros ministro Aleksejaus Uliukajevo žodžius, „svyruoja tarp stagnacijos ir recesijos“, - sakė diplomatas.
V.Ušackas pabrėžė, kad „sunku rasti sėkmės istorijų tarp šalių, kurios stengėsi pakeisti importą, ir net tokia didelė šalis kaip Kinija savo ypač sėkmingą plėtros strategiją grindė gamybos produktų eksportu ir savo vis didesne bei sudėtingesne integracija į pasaulines produkcijos vertės grandines“.
Skaityti daugiau...
Ukrainoje priimtas Liustracijos įstatymas
vz.lt 2014-09-17
Ukrainos parlamentas priėmė Liustracijos įstatymą, numatantį valdžios viršūnių apvalymą nuo ekskomunistų ar prorusiškai nusiteikusių politikų.
BBC praneša, kad Aukščiausiajai Radai tik iš trečio karto pavyko pritarti dar vasarą parengtam Liustracijos įstatymui. Už balsavo 231 deputatas iš 246 dalyvavusių balsavime.
Dėl įstatymo priėmimo balsuota kelis kartus, nes nepavykdavo surinkti teisėtai procedūrai reikalingo minimalaus balsų skaičiaus.
Prie Rado susirinkę demonstrantai reikalavo priimti Liustracijos įstatymą. Kai buvo pranešta, kad jam patvirtinti nepavyko surinkti pakankamai balsų, dalis mitinguotojų pabandė patekti į parlamento pastatą, tačiau buvo sustabdyti policijos pajėgų.
Demonstrantai apsiramino tik po to, kai Rados pirmininko Aleksandro Turčynovo paraginti deputatai vis dėlto surinko pakankamai balsų ir pritarė įstatymui.
Skaityti daugiau...
alfa.lt 2014-09-17
alfa.lt 2014-09-17