Kodėl Europa neskuba bausti Rusiją už agresiją prieš Ukrainą

veidas.lt 2014-04-09
Didžiųjų Europos valstybių siekis bendradarbiauti su Rusija yra šimtametis strateginis interesas, kurio pakirsti nepajėgė nei Jungtinės Valstybės šaltojo karo laikais, nei, juo labiau, negali pakirsti Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Dar gerokai iki Krymo okupacijos ir aneksijos, kuomet Maidane liepsnojo padangos, dažnas ukrainietis klausdavo atvykėlių iš Lietuvos: Kodėl Europa mums nepadeda? Kodėl Prancūzijai ar Italijai

visiškai nerūpi, ką Ukrainoje išdarinėja Rusija? Kodėl Vakarai negali veikti kartu ir Amerika sako “kruškime Europą”, nes ši tikrai nesiims padėti Ukrainos demokratijai? Po to, kai Maidano pergalė išvirto atvira Rusijos agresija, dažnas Europos politikas ar žurnalistas apie naująją Ukrainos valdžią prabilo Kremliaus propagandos žodžiais. “Jie ką, nesupranta, kas įvyko” – dabar jau klausia netgi Briuselyje nebe pirmus metus dirbantys lietuviai.
Atsakymo, kad Europa myli Rusiją, jau nebepakanka. Dabar jau norisi suprasti, kodėl Nyderlandų užsienio reikalų ministras Fransas Timmermansas NATO ministrų susitikime sako, kad Aljansui apskritai nereikia dislokuoti nuolatinių pajėgumų prie sienos su Rusija? Ir kodėl buvęs Vokietijos kancleris socialdemokratas Helmutas Schmidtas Rusijos veiksmus Krymo pusiasalyje vadina “visiškai suprantamais” ir kritikuoja Vakarų reakciją į krizę, ES ir JAV paskelbtas sankcija vadindamas “nesąmone”?

Skaityti daugiau...

L. Kasčiūnas. Apie Rusijos draugus Europoje

L. Kasčiūnas. Apie Rusijos draugus Europojedelfi.lt 2014-04-08

Rusijos agresija prieš Ukrainą ir ne iki galo pavykęs Vakarų atsakas paskatino klausti – kodėl ES yra nuolat linkusi vykdyti nuolaidžiavimo politiką Kremliaus atžvilgiu? ES neryžtingumo Rusijos atžvilgiu akivaizdoje Lietuvos politologai ir politikos apžvalgininkai suskubo analizuoti Rusijos interesams atstovaujančių politinių jėgų tinklą Europoje.

Ir daugelio akys nukrypo į Europos radikalios dešinės politines jėgas (Prancūzijos Nacionalinį frontą, Austrijos Laisvės partiją, Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partiją), atvirai besižavinčias Vladimiro Putino Rusija ir jo siūloma tarptautinių santykių vizija. Bet ar kraštutiniai dešinieji iš tiesų yra pagrindiniai V. Putino sąjungininkai Europoje? 

 

Rusijos užsienio politiką palaikantis Marine Le Pen vadovaujamas Nacionalinis frontas šiandien Prancūzijos nacionalinėje Asamblėjoje (žemuosiuose rūmuose) turi 2 vietas iš 577, Senate (aukštuosiuose rūmuose) apskritą nulį iš 348 senatorių, o Nigelo Farage‘o Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija, kuri, anot mūsų politikos apžvalgininkų ir politologų, irgi tarnauja Rusijos interesams, demonstruoja dar „geresnius“ rezultatus: tą patį nulį iš 650 Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų narių, bet turi net 3 lordus Lordų rūmuose iš 724. Tad jei būtent visa tai yra svarbiausios politinės jėgos, į kurias Vakarų Europoje investuoja Rusija, galima drąsiai teigti, jog V. Putinui toli idiotų ieškoti nereikia, nes tokiu atveju jis pats yra visiškas idiotas.

Be abejo, radikalių dešiniųjų politinių jėgų populiarumas Vakarų Europos visuomenėse auga, nes tai naujų socialinių ir kultūrinių lūžių XX a. pabaigos Vakarų Europoje padarinys ir tradicinės dešinės politinių partijų nesugebėjimo rasti atsakymus į šiuos iššūkius pasekmė. Iškilus iššūkiams šeimos bei gyvybės sampratai, atsiradus imigracijos problemoms, o multikultūriniam visuomenės modeliui patiriant vis daugiau nesėkmių, tradicinės centro dešinės politinės partijos iki šiol taip ir nesugebėjo pasiūlyti aiškios pozicijos dėl tolesnės visuomenės raidos vizijos. Kraštutiniams dešiniesiems pasitaikė proga užpildyti šį vakuumą. 

Vis dėlto, kalbėti apie tai, kad radikali dešinė šiandien yra reali galimybė Rusijai didinti savo įtaką Europoje yra mažų mažiausiai klaidinga. Bent jau tol, kol Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje veiks daugumos atstovavimo rinkimų sistema, kuri užkerta kelią net ir keliolika procentų rinkėjų balsų gaunančiam Nacionaliniam frontui bei Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijai turėti bent kelis narius savo nacionaliniuose parlamentuose. 

Skaityti daugiau...

V.Landsbergis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo specialiai bloginami

lzinios.lt 2014-04-08

Bu­vęs vals­ty­bės va­do­vas kon­ser­va­to­rius Vy­tau­tas Lands­ber­gis at­me­ta Len­ki­jos Se­na­to pir­mi­nin­ko prie­kaiš­tus dėl dvi­ša­lių san­ty­kių prob­le­mų, ir tei­gia, kad jie bu­vo blo­gi­na­mi są­mo­nin­gai.

Taip bu­vęs Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos – At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kas V.Lands­ber­gis ko­men­ta­vo Len­ki­jos Se­na­to pir­mi­nin­ko Bog­da­no Bo­ru­se­wic­ziaus an­tra­die­nį Vil­niu­je iš­sa­ky­tas min­tis, esą po Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo Są­jū­džio ideo­lo­gai at­kū­rė prieš­ka­ry­je vy­ra­vu­sį prieš­iš­ku­mą Len­ki­jai.

„Aš ma­nau, kad tai ne­ati­tin­ka ti­kro­vės (…). At­ku­riant Lie­tu­vos Res­pub­li­ką po So­vie­tų Są­jun­gos, mū­sų san­ty­kiai bu­vo la­bai ge­ri, nie­ko pa­na­šaus į tai, kad bū­tų no­ri­ma at­kur­ti prieš­ka­ri­nius mo­de­lius“, - BNS an­tra­die­nį sa­kė Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų gar­bės pir­mi­nin­kas, Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys V.Lands­ber­gis.

Jis pri­mi­nė, jog su Są­jū­džio de­le­ga­ci­ja pats vy­ko į Var­šu­vą, kur bu­vo pa­si­ra­šy­ti do­ku­men­tai dėl Lie­tu­vos-Len­ki­jos san­ty­kių. Ta­čiau dvi­ša­liams san­ty­kiams, pa­sak jo, kliu­dė Vil­niaus kraš­to vie­tos sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai.

„Aiš­ku, mes tu­rė­jo­me prieš akis ti­kro­vę, kad da­lis Lie­tu­vos len­kų bu­vo vei­kia­mi se­no­sios ko­mu­nis­ti­nės no­menk­la­tū­ros. Ta no­menk­la­tū­ra bu­vo ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių val­džia. Jie kal­bė­da­vo len­kų var­du ir tai ne­bu­vo drau­giš­kas kal­bė­ji­mas at­kur­tos Lie­tu­vos ad­re­su. Bet Lie­tu­va sten­gė­si pa­lai­ky­ti to­le­ran­tiš­kus san­ty­kius, minkš­tin­ti juos, ne­at­sa­kant į iš­puo­lius“, - sa­kė V.Lands­ber­gis.

Skaityti daugiau...

Kijevas: Janukovyčius finansuoja protestus Pietryčių Ukrainoje

lzinios.lt 2014-04-09

Pro­ru­siš­kų ak­ty­vis­tų ma­si­niai pro­tes­tai Ukrai­nos pie­tuo­se ir ry­tuo­se fi­nan­suo­ja­mi nu­ša­lin­to pre­zi­den­to Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus, ku­ris pa­bė­go iš ša­lies ir da­bar gy­ve­na Ru­si­jo­je, an­tra­die­nį par­eiš­kė lai­ki­no­jo pre­zi­den­to Olek­sand­ro Tur­čy­no­vo ad­mi­nis­tra­ci­jos va­do­vas Ser­hi­jus Pa­šins­kis.

„Tu­ri­me įti­ki­na­mų įro­dy­mų, kad da­bar­ti­nes ma­si­nes ak­ci­jas Pie­try­čių Ukrai­no­je fi­nan­suo­ja V.Ja­nu­ko­vy­čius ir jo žmo­nės. Taip pat įšal­dė­me de­šim­tis ban­kų sąs­kai­tų ir areš­ta­vo­me mil­ži­niš­kas lė­šas. Vi­si tie ma­si­niai mi­tin­gai yra fi­nan­suo­ja­mi“, – sa­kė S.Pa­šins­kis per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją Ki­je­ve.

Skaityti daugiau...

J.Tvaskienė: Į Europą – pasikinkius prezidentą

lzinios.lt 2014-04-09

Lie­tu­vos po­li­ti­kos vir­šū­nės vis dėl­to ga­lė­tų ne­be­juo­kin­ti žmo­nių ir su­si­tar­ti, kad ge­gu­žės 11 die­ną su­pla­nuo­ta įžan­ga į Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus, kaž­ko­dėl va­di­na­ma pre­zi­den­to rin­ki­mais, yra tuš­čias mo­kes­čių mo­kė­to­jų, o ir par­ti­nių, pi­ni­gų švais­ty­mas. Rea­ly­bė­je pre­zi­den­to pos­to sie­kia vie­nas (-a) kan­di­da­tė, ki­ti, ga­lin­tys su ja var­žy­tis, rea­liai to ne­no­ri, o kas no­rė­tų – ne­ga­li, tie­siog ne­pa­tem­pia. 

Di­des­nių­jų par­ti­jų va­do­vai (be­je, tie, ku­rie su­pra­to pa­si­kei­tu­sias žai­di­mo tai­syk­les) pa­sis­ten­gė iš su­sik­los­čiu­sios si­tua­ci­jos iš­spaus­ti mak­si­ma­lią nau­dą. Ne sie­kiant jau užim­to pre­zi­den­to pos­to. Ant kan­di­da­tų į nie­ka­da ne­bū­si­mus pre­zi­den­tus spran­do par­ti­jai jo­jant į Eu­ro­pą, į iš­sva­jo­tą Bend­ri­jos Par­la­men­tą.

Pir­miau­sia apie tuos, ku­rie su­pra­to. So­cial­de­mo­kra­tų ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius dar per­nai tvir­tai par­eiš­kė ne­no­rin­tis nie­ko ki­to, kaip va­do­vau­ti Vy­riau­sy­bei. Ir at­lai­kė ne tik Vy­te­nio And­riu­kai­čio is­te­ri­kas, bet ir par­ti­jos in­tri­gan­tų sal­džias liaup­ses sten­gian­tis įvi­lio­ti ne­mie­lą va­do­vą į pre­zi­den­to rin­ki­mų spąs­tus. Re­gis, to­kį mos­tą įver­ti­no ir vie­nin­te­lė ti­kra kan­di­da­tė: pir­mą kar­tą per pen­ke­rius me­tus prieš­lai­ki­nia­me me­ti­nia­me pra­ne­ši­me A.But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bė ir pats prem­je­ras ne­ga­vo į kai­lį. Tei­sy­bę sa­kant, bu­vo net pa­gir­tas. Užuo­mi­no­mis, bet vis tiek.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Rusijos pareigūnai paleido V.Romanovą
  2. Europinės diskusijos vėl kunkuliuoja Vilniuje
  3. Maskvoje sulaikytas V.Romanovas
  4. I. Šimonytė. Sakalo skrydis virš „Snoro” lizdo