Svarbu
Registracija
Lietuvos nacionalinio muziejaus fotografijų ir negatyvų rinkinys pasipildė naujais eksponatais
lnm.lt, 2024 10 31
Lietuvos nacionalinio muziejaus fotografijų ir negatyvų rinkinys pasipildė Aleksandro Macijausko (g. 1938 m.; Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 1995; įtrauktas į „Pasaulio fotografijos istoriją“, 1984), Vaclovo Strauko (1923−2017; Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2008) ir Valerijos Dichavičienės (1930−2019; Plungės fotobienalės didysis prizas „Šv. Florijonas“, 2010) darbais.
lnm.lt
Aleksandro Macijausko, pasauliniu mastu pripažinto fotografo, kūryba išsiskiria ekspresyvumu ir dideliu dėmesiu žmogui. Jo fotografijų ciklas „Vasara“ mažiau žinomas, tačiau charakteringo braižo ir itin įdomus istoriniu požiūriu. Nuotraukose užfiksuoti 1965−1984 m. Lietuvos pajūrio vaizdai (Palanga, Šventoji, Klaipėda), atostogų kultūros kaita. Tai pirmasis šio autoriaus ciklas, priimtas į Lietuvos nacionalinį muziejų.
Edwardas Lucasas. Nekrologas „Pax Americana“
lrt.lt, 2024 10 31
Nepriklausomai nuo to, kas laimės JAV prezidento rinkimus lapkričio 5 dieną, jau dabar rašomi „Pax Americana“ nekrologai. Jie turėtų būti ilgi. Atlanto aljansas buvo vienas ryškiausių ir, atrodo, patvariausių pokario Europos elementų. Ištisus dešimtmečius jis užtikrino saugumą ir laisvę dešimtims milijonų žmonių, iš pradžių užkirsdamas kelią komunizmo plitimui, paskui laimėdamas Šaltąjį karą ir padvigubindamas NATO narių skaičių nuo 16-os 1989-aisiais iki 32 dabar.
lrt.lt
Tiesa, Amerikos vadovaujama saugumo tvarka niekada nebuvo sveika ir gyvavo rizikingai. Europos pusė buvo kaprizinga ir dažnai nepatikima. Įsisenėjusi nepakankamų išlaidų gynybai problema ištisus dešimtmečius bandė amerikiečių kantrybę, kaip ir idiosinkratinis sprendimų priėmimas, ypač Prancūzijoje. Nedėkingi arba paranojiški „taikos“ kampanijos dalyviai vaizdavo JAV branduolinį buvimą Europoje kaip grėsmę, o ne apsaugą. Daugelį europiečių papiktino nesėkmingi Amerikos karai Pietryčių Azijoje 7-ame ir 8-ame dešimtmetyje, „pasaulinis karas su terorizmu“ po 2001-ųjų, ir jie vengė gresiančios sudėtingos konfrontacijos su Kinija.
„Šviesos režisūros virtuozas“: Kazio Varnelio namuose-muziejuje – vitražisto Albino Elskaus paroda
lnm.lt, 2024 10 30
„Albinas Elskus buvo šviesos režisūros virtuozas, kultinė asmenybė JAV vitražo pasaulyje, tačiau jis vis dar menkai žinomas Lietuvoje“, – teigia lapkričio 6 dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidaromos parodos „Albinas Elskus. Dangiškoji šviesa“ kuratorius doc. Žydrūnas Mirinavičius.
lnm.lt
Ši paroda – pirmoji galimybė Lietuvoje išsamiau susipažinti su išskirtinės asmenybės, atsidavusio pedagogo ir unikalaus vitražisto A. Elskaus kūryba.
Lietuviškai prabilęs Vokietijos brigados vadas: mūsų misija aiški – ginti Lietuvą ir bendras vertybes
kam.lt, 2024 10 30
Brigados generolas Christophas Huberis į Lietuvą sugrįžo dar vienai istorinei pradžiai. 2017 m. jis buvo pirmasis NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Rukloje vadas, o šiais metais į Lietuvą atvyko kaip pirmasis Vokietijos brigados vadas.
kam.lt
Per artimiausius metus į mūsų šalį persikels per 5 tūkst. vokiečių karių, o brg. gen. Ch. Huberio patirtis Lietuvoje, tikimasi, palengvins šios sudėtingos misijos įgyvendinimą. Vadas jau taria pirmus sakinius lietuviškai ir siunčia aiškią žinutę: prireikus ginsime Lietuvą ir bendras vertybes.
Ankstyvieji emigracijos keliai: pėsčiomis, vežimais, transatlantiniais laivais
lnm.lt, 2024 10 29
Šiandien egzistuojančios susisiekimo priemonės ir nuotolinio bendravimo galimybės kuria įspūdį apie siaurėjančias pasaulio ribas. Tačiau praėjusiais šimtmečiais gyvenamosios vietos pakeitimas, išvykimas ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų reiškė eižėjančius ryšius su gimtąja vieta bei itin ilgą ir sudėtingą kelionę iki tikslo. Kiek laiko trukdavo kelionė į kitą Atlanto pusę? Kodėl kai kuriems, net ir pasiekus tikslą, tekdavo suktis atgal?
lnm.lt
Lietuvos gyventojų migracijos istorija pasakojama Lietuvos nacionalinio muziejaus „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija“ Istorijų namuose, kuri užsidaro jau spalio 27 dieną. Paskutinę dieną parodos lankymas – nemokamas.
Lietuvos kariuomenės rezervas: visuotinės gynybos pamatas
kam.lt, 2024 10 29
Spalio 26 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje įvyko Krašto apsaugos ministerijos organizuota konferencija, skirta aptarti rezervo vaidmenį valstybės gynyboje.
kam.lt
Tradicine tapusios konferencijos metu su atsargos ir dimisijos karių organizacijomis buvo aptartos rezervo sistemos aktualijos, iššūkiai ir perspektyvos. Ypatingas dėmesys buvo skirtas visuotinės gynybos koncepcijai ir augančiam rezervo vaidmeniui stiprinant šalies gynybinius pajėgumus.
Japonijoje atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda apie lietuvių tremties istoriją
lnm.lt, 2024 10 28
Spalio 16-ąją atidaryta pirmoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda Japonijoje. Paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“ (“Surviving Siberia: The Story of Lithuanians in Exile”) lankytojų laukia Karių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų memorialiniame muziejuje (Memorial Museum for Soldiers, Detainees in Siberia, and Postwar Repatriates), Tokijuje. Čia bus eksponuojamos nuotraukos ir 50 muziejaus eksponatų, pasakojančių apie tremtį.
lnm.lt
Lietuva ir Japonija, geografiškai tolimos šalys, tačiau jų žmones laikas nuo laiko suveda istorija. Po Antrojo pasaulinio karo lietuviai tremtiniai ir Japonijos karo belaisviai kentė SSRS lageriuose, kaip pigi darbo jėga buvo išnaudojami jos pramonėje, daug jų atgulė greta miškų ir dykviečių kapinėse.
Vytautas Landsbergis įvertino vaikaičio staigmeną po rinkimų: o vis dėlto aš jam pritariu
lrt.lt, 2024 10 28
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) patriarchas Vytautas Landsbergis teigia buvęs kiek nustebęs, kai konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis iškart po rinkimų paskelbė, jog ne tik atsistatydina iš partijos pirmininko pozicijų, bet ir nedirbs būsimame Seime, bet tokiam vaikaičio sprendimui pritaria.
lrt.lt
„Čia yra du sprendimai vienu metu. Pirmas, tai tikrai nenustebino, nes jis ir buvo planuojamas, tik ne taip greitai, ne taip staigiai. Bet tas ryžtas padaryti sprendimą dabar, iš karto man nebuvo lauktas. O vis dėlto aš jam pritariu, jis man patinka“, – portalui LRT.lt sakė V. Landsbergis.