Eros pabaiga: karalienė Elžbieta II išlydima į paskutinę kelionę, amžinojo poilsio atguls šalia princo Philipo

delfi.lt, 2022 09 19

Rugsėjo 19-ąją Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II išlydima į paskutinę kelionę. Jau anksčiau buvo numatyta, kad 70 metų valdžiusią karalienę pagerbs ne tik karališkosios šeimos atstovai ir pasaulio šalių lyderiai, bet ir maždaug milijonas žmonių, išėjusių į Jungtinės Karalystės gatves.

delfi.lt

Prieš karalienės laidotuvių ceremoniją pradėjo skambėti Vestminsterio abatijos tenorinis varpas. Kartą per minutę – iš viso 96 minutes, taip paminint velionės karalienės Elžbietos II gyvenimo metus.

 

„Tenorinis varpas yra didžiausias iš 10 abatijos varpų ir tradiciškai skamba mirus karališkosios šeimos nariui“, – buvo rašoma vienuolyno „Twitter“ paskyroje.

 

Palei laidotuvių procesijos maršrutą Londone išsirikiavo gausios minios. Šimtai tūkstančių susirinkusiųjų laikė mobiliuosius telefonus, besiruošdami filmuoti ar fotografuoti dienos įvykius. O Jungtinėje Karalystėje paskelbta nedarbo diena.

Karalienės laidotuvėse dalyvauja karališkosios šeimos nariai, aukšto rango vietiniai politikai ir valstybių vadovai iš viso pasaulio, taip pat karalienės globotų labdaros organizacijų atstovai.

 

Karstas procesijos pradžioje nugabentas į Vestminsterio abatiją, kurioje vyksta valstybinės laidotuvės. durys buvo atidarytos nuo 8 val. ryto, kad tikintieji galėtų užimti savo vietas. 10 val. 44 min. lafetas su karstu pajudėjo abatijos link. Palei kelią rikiavosi karališkojo jūrų laivyno kariai ir karališkieji jūrų pėstininkai.

Parlamento aikštėje vyko trijų tarnybų garbės sargyba, kurios metu grojo karališkųjų jūrų pėstininkų orkestras. Paskui karalienės karstą ėjo karalius, karališkosios šeimos nariai ir rūmų tarnautojai. Procesija atvyko 10 val. 52 min. ir karstas buvo įneštas į abatiją pamaldoms.

 

Tuomet nešikai iškėlė vėliava uždengtą karalienės karstą su ant jo padėta Britų imperijos karūna, rutuliu, skeptru ir gėlėmis iš lafeto ir nunešė jį į abatijos vidų, jis padėtas ant pakylos priešais didįjį altorių.

 

Į pamaldas susirinko daugiau nei 2 tūkst. žmonių, įskaitant daugelį valstybių vadovų – nuo JAV prezidento Joe Bideno iki Japonijos imperatoriaus Naruhito.

 

„Su dėkingumu prisimename jos nepalaužiamą atsidavimą aukštam pašaukimui tiek daug metų būnant karaliene ir Sandraugos vadove“, – pamaldų pradžioje sakė Vestminsterio abatijos dekanas Davidas Hoyle'as.

„Su susižavėjimu prisimename jos visą gyvenimą lydėjusį pareigos jausmą ir atsidavimą savo tautai. Su šiluma prisimename jos meilę šeimai ir atsidavimą jai brangiems dalykams“, – pridūrė jis.

 

Ceremonijos metu buvo giedamos giesmės ir skaitomos Biblijos ištraukos. Vieną jų perskaitė naujoji JK premjerė Liz Truss. Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby pasakė pamokslą, kuriame pagyrė velionės karalienės ilgametę tarnybą JK ir Tautų Sandraugos šalims.

 

„Mylinčių tarnystę žmonių reta bet kuriame gyvenimo kelyje. Dar rečiau pasitaiko mylinčių tarnystę lyderių. Tačiau visais atvejais tie, kurie tarnauja, bus mylimi ir prisimenami, kai bus pamiršti tie, kurie laikosi įsikibę valdžios ir privilegijų“, – sakė J. Welby laidotuvių pamoksle.

 

„Nedaugelis lyderių sulaukia tokios meilės bangos, kokią mes matėme“, – velionei monarchei, kalbėjo jis.

 

Pamaldoms einant į pabaigą, nuskambėjo trimito šaukinys „Last Post“, o po jo stojo dvi minutės tylos, kurios metu neskrido lėktuvai, nevažiavo traukiniai. Gyvenimas tarsi sustojo tokiame dideliame mieste, kaip Londonas.

 

Tuomet buvo sugrotas nacionalinis himnas, o vidurdienį, ceremonijjos pabaigoje, sugiedota gedulinga giesmė.

 

Po pamaldų vyko procesija paskui karstą, kuris nugabentas iki Velingtono arkos. Joje ėjo Elžbietos II sūnūs, princesė Anne, anūkai princas Williamas ir princas Harry. Visos procesijos metu skambėjo Vestminsterio bokšto laikrodžio (Big Beno) varpai.

 

Karstas iš Škotijos į Londoną parskraidintas prieš savaitę

Karstas su karalienės Elžbietos II palaikais praėjusį antradienį kariniu transportiniu lėktuvu buvo parskraidintas į Londoną ir katafalku nuvežtas į Bakingamo rūmus.

 

Rugsėjo 14 dieną Uždaras Elžbietos II karstas iš Bakingamo rūmų po 16 val. iškeliavo į Vestminsterio salę, kurioje valstybiniu lygmeniu viešam lankymui buvo pašarvotas keturias dienas iki laidotuvių.

 

Smalsuoliai galėjo stebėti procesiją Londono centre – pro Karalienės sodą, Malo gatvę, Raitosios gvardijos rūmus ir arką, Vaitholo gatvę, Parlamento gatve, Parlamento aikštę ir Naująjį Rūmų kiemą.

 

Karstas papuoštas imperatoriškąja valstybine karūna ir gabenamas Karališkosios arklių artilerijos vežimu. Karolis III ir kiti karališkosios šeimos nariai ėjo iš paskos, o ši procesija truko 40 minučių.

Vestminsterio salėje sunkus ąžuolinis, viduje švinu padengtas karstas su velionės monarchės palaikais padėtas ant pakeltos platformos, kurios kiekvieną kampą visą parą saugojo Karališkųjų rūmų sargyba.

 

Gyventojai galėjo atiduoti pagarbą velionei iki rugsėjo 19 d., pirmadienio, 6.30 val.

 

Karalienė Elžbieta II mirė būdama 96-erių

Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II mirė rugsėjo 8 dieną, būdama 96-erių metų, pranešė Bakingamo rūmai.

 

„Šią popietę Balmorale ramiai mirė karalienė“, – tądien buvo rašoma pranešime.

 

Bakingamo rūmai apie jos mirtį pranešė trumpa žinute. Tuomet buvo paskelbtas 10 dienų nacionalinis gedulas.

Skubiai atvyko artimieji Karalienės gydytojai nerimavo dėl jos sveikatos ir rekomendavo, kad karalienė „toliau būtų prižiūrima medikų“, pranešė Bakingamo rūmai. 96 metų monarchę nuo praėjusių metų spalio kamavo sveikatos problemos, dėl kurių jai sunku vaikščioti ir stovėti.

 

„Šį rytą dar kartą įvertinę karalienės sveikatos būklę jos gydytojai sunerimę dėl Jos Didenybės sveikatos ir rekomenduoja, kad ji būtų toliau prižiūrima medikų“, – buvo sakoma Bakingamo rūmų pareiškime.

 

Rūmų pareiškimas apie karalienės sveikatą buvo labai neįprastas, iškart pradėta bijoti blogiausio.

 

„Rūmai neskelbia pranešimų apie karalienės sveikatą, nebent tai būtų labai svarbu“, – britų transliuotojui BBC sakė karališkosios šeimos reikalų komentatorius ir rašytojas Robertas Hardmanas, nujausdamas blogą žinią.

 

Pablogėjus karalienės sveikatos būklei, britų karališkosios šeimos nariai ketvirtadienio popietę atvyko į Balmoralo rūmus – 96 metų monarchės rezidenciją Škotijoje, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

 

G. Nausėda: kartu su JK gedi visas pasaulis

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl karalienės Elžbietos II mirties.

 

Šalies vadovo teigimu, kartu su Jungtine Karalyste gedi visas pasaulis.

 

„Esu labai sukrėstas žinios apie Jos Didenybės Karalienės Elžbietos II mirtį. Reiškiu nuoširdžią savo ir visų Lietuvos žmonių užuojautą Jums ir visiems JK žmonėms dėl šios didelės netekties“, – rašoma prezidento užuojautoje.

 

Šalies vadovas pažymėjo, kad Elžbieta II buvo puiki savo šaliai atsidavusi lyderė, palikusi žymų pėdsaką pasaulio istorijoje.

 

„Jos Didenybės Karalienės Elžbietos II įspūdingi 70 vadovavimo metų bei didžiulis atsidavimas ir meilė savo tautai niekada nebus pamiršti“, – sako G. Nausėda.

 

Prezidento teigimu, karalienė Elžbieta II bus prisimenama tokia, kokią Lietuvos žmonės ją matė 2006 metais vizito Lietuvoje metu, – švytinti, mylinti žmones ir bendraujanti su jais.

 

Ilgiausiai valdžiusi monarchė

Iki šiol tai buvo monarchė, ilgiausiai ėjusi savo pareigas Didžiojoje Britanijoje.

 

Didžiosios Britanijos monarchės, kaip šalies vadovės, vaidmuo buvo iš esmės simbolinis: jokių svarbių kasdienių klausimų karalienė jau seniai nebesprendė.

 

Beveik visos kitados valdovų turėtos prerogatyvos atiteko Vyriausybės ministrams.

 

Elžbietos II mama taip pat buvo ilgaamžė. Ji anapilin iškeliavo sulaukusi 101 metų.

 

2012 metais skandalinga rašytoja ledi Colin Campbell tvirtino, jog Elžbietą jos mamai karalienei Viktorijai pagimdė virėja Marguerite Rodiere pagal išankstinį susitarimą. Tiesa, pasklidus žiniai apie tokią versiją, karališkoji šeima bandė priešintis C. Campbell ir bandė sustabdyti jos knygos leidimą.

 

2006 metais lankėsi Lietuvoje

„Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“, – žodžiais iš Lietuvos himno savo kalbą 2006 metų spalio viduryje LR Seime baigė Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II.

 

„Tikiuosi, kad mano vizitas parodys, kokią svarbą teikiame Didžiosios Britanijos ir Lietuvos santykiams. Sveikiname Lietuvą tapus nauja partnere bei sąjungininke ir norime, kad mūsų santykiai klestėtų visose srityse“, – sakė Lietuvoje pirmą ir vienintelį kartą viešėjusi karalienė.

 

Sakydama vienintelę oficialią kalbą vizito į Baltijos šalis metu ji džiaugėsi greitai besiplėtojančiais Lietuvos ir Jungtinės Karalystės santykiais, gyrė Lietuvos politinę, ekonominę ir socialinę transformaciją.

 

„Labiau nei bet kas kitas mane džiugina tai, kad ryšiai tarp žmonių, o ypač jaunų, pastaraisiais metais nepaprastai suaktyvėjo. Daugelis lietuvių į Didžiąją Britaniją vyksta dirbti ir mokytis, atvykstančių į Lietuvą Didžiosios Britanijos piliečių skaičius taip pat auga <...>.Tikiu, kad Didžioji Britanija turi daug ką pasiūlyti lietuviams“, – sakė monarchė.

 

Ilgiausiai Europoje valdanti karalienė akcentavo Lietuvos istorinę praeitį – priklausymą Sovietų sąjungai, Antrojo pasaulinio karo metais vykusį holokaustą.

 

Kokia buvo karalienė Elžbieta II?

Karalienė mėgo fotografuoti savo šeimą. Rankinėje ji visada turėdavo mažytį fotoaparatą, nes fotografuodavo ji impulsyviai, – niekada nežinia, kada pasitaikys puikus kadras.

 

Karalienė ir Edinburgo hercogas 1956 m. gegužės 11 d. Bakingamo rūmuose pradėjo rengti nedidelius neformalius priešpiečių pobūvius, skirtus susitikti su nusipelniusiais įvairių profesijų, verslo ir kitais visuomenės atstovais.

 

Sakoma, kad karalienės sutuoktinis princas Philipas ją vadindavo dviem mažybiniais vardais – „dešrele“ (angl. sausage) ir „kopūstėliu“ (angl. cabbage).

 

Karalienė išmoko vairuoti 1945 m., įstojusi į kariuomenę. Ir vairavo ji iki pat paskutinių gyvenimo dienų. Nors vairuotojo pažymėjimo niekada taip ir neturėjo.

 

1960 m., gimus princui Andrew, karalienė tapo pirmąja vaikų susilaukusia valdančia monarche po karalienės Viktorijos, kuri 1857 m. susilaukė savo jaunėlės – princesės Beatričės.

 

1997 m. karalienė atidarė pirmąjį oficialų Bakingamo rūmų tinklalapį.

 

Ji yra gavusi daugybę neįprastų dovanų, tarp kurių buvo ir įvairių gyvūnų. Retesnius gyvūnus, tokius kaip jaguarai ir tinginiai iš Brazilijos bei du juodieji bebrai iš Kanados, karalienė atidavė Londono zoologijos sodui. Karalienė taip pat yra gavusi dovanų ananasų, kiaušinių, dėžutę sraigių kriauklių, klevų giraitę ir 7 kg krevečių.

 

1969 m. buvo sukurtas pirmasis televizijos filmas apie karališkosios šeimos gyvenimą, jis buvo parodytas Velso princo titulo suteikimo princui Charlesui išvakarėse.

 

1986 m. karalienė buvo pirmoji britų monarchė, aplankiusi Kiniją.

 

Karalienė labai domėjosi žirgais ir žirgų lenktynėmis. Pirmąjį ponį Jos Didenybei padovanojo senelis, karalius Jurgis V, kai jai buvo ketveri. Tai buvo Šetlando ponis, vardu Peggy.

 

Karalienė tęsė ilgametę karališkosios šeimos lenktyninių karvelių varžybų tradiciją, kuri kilo 1886 m., kai Belgijos karalius Leopoldas II padovanojo lenktyninių karvelių britų karališkajai šeimai. Domėdamasi šia sporto šaka karalienė tapo daugelio lenktynių organizacijų, tarp jų ir karališkosios karvelių lenktynių asociacijos (Royal Pigeon Racing Association), globėja.

 

Elžbietos vestuvių žiedas buvo pagamintas iš Velso aukso, atvežto iš Clogau St. David kasyklos, esančios prie Dolgellau.

 

Jaunystėje, Antrojo pasaulinio karo metais, karalienė vaidino daugelyje pantomimos spektaklių. Tarp jos atliktų vaidmenų – Princas Florizelis „Pelenėje“ 1941 metais. Pantomimos spektakliai kasmet vykdavo Vindzorų pilies Vaterlo salėje.

 

Bus pakeistas nacionalinis himnas, valiuta ir kiti dalykai

Prireiks kelerių metų, bet galiausiai ant Britanijos valiutos puikuosis naujojo monarcho atvaizdas.

 

Dabartiniame himne yra eilutė „Dieve, išgelbėk karalienę“. Ji bus pakeista į „Dieve, išgelbėk karalių“.

 

Bus karūnuotas naujas valdovas

Pasibaigus deramam gedulo laikotarpiui (jis gali trukti iki metų), įvyks karūnavimo ceremonija, kurios metu princas Charlesas gaus karūną.

 

Karalienės laidotuvių diena taps valstybine švente

Elžbietos II laidotuvių diena bus paskelbta oficialia valstybine švente ir atmintina diena.