Dėl Macrono komentarų apie saugumo garantijas Rusijai Baltijos šalys paskelbė demaršą

lrt.lt, 2022 12 13

Baltijos šalys ir kitos Europos valstybės sunerimusios dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarų dėl saugumo garantijų Rusijai ir pirmadienį oficialiai pareiškė nepritarimą bei paaiškino savo poziciją Prancūzijai, pranešė diplomatai, kuriuos cituoja „Reuters“. Kiek vėliau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad Lietuva prisidėjo prie demaršo.

Emmanuelis Macronas

lrt.lt

„Mano žiniomis, taip, prisidėjo. (...) Tikslas buvo išsakyti susirūpinimą ir vertinimą nuolatiniams pasiūlymams derėtis su Maskva, suteikti kokias nors saugumo garantijas“, – žurnalistams Seime sakė diplomatijos vadovas.

 

„Mūsų įsitikinimų, saugumo garantijų, pirmiausia, reikia Ukrainai“, – pridūrė jis.

 

Gruodžio 3 d. duodamas interviu Prancūzijos televizijai TF1 E. Macronas sakė, kad Europa turi parengti savo būsimą saugumo architektūrą, taip pat pagalvoti, „kaip suteikti garantijas Rusijai tą dieną, kai ji grįš prie derybų stalo“.

 

Šiuos komentarus iš karto pasmerkė Ukraina ir Baltijos šalys. Nors Prancūzijos prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija stengėsi juos sumenkinti, tačiau kai kuriuose sluoksniuose pyktis neišsisklaidė.

 

Čekija padėjo organizuoti paramą oficialiam diplomatiniam atstovavimui, vadinamam demaršu. Tarp demaršo rėmėjų buvo Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva, – Lenkija ir Slovakija, sakė du diplomatai. Agentūrai „Reuters“ nepavyko nustatyti, kiek šalių iš viso pritarė šiam žingsniui ir ar jam pritarė Čekija.

 

Prancūzijos, Čekijos ir Slovakijos užsienio reikalų ministerijos iš karto neatsakė į prašymus pateikti komentarus. Lenkijos užsienio reikalų ministerija atsisakė komentuoti.

 

Praėjusią savaitę Čekija išplatino demaršo projektą ES narėms jų sostinėse, sakė trys Europos diplomatai. Diplomatai sakė, kad dokumente teigiama, jog ankstesnėmis Rusijos pastangomis, susijusiomis su Europos saugumo architektūra, buvo siekiama suskaldyti ir susilpninti Europą.

 

Du diplomatai sakė, kad čekai kartu su kelių kitų valstybių narių atstovais pirmadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos Kontinentinės Europos departamento direktoriui įteikė baigtą dokumentą.

 

Penktadienį kalbėdamas su žurnalistais Prancūzijos pirmininkaujančios valstybės pareigūnas sakė, kad E. Macrono komentaruose nėra nieko naujo, ir pridūrė, kad jie atitinka tai, ką Ukraina yra sakiusi, kad pasibaigus karui vyks derybos.

 

Kalbėdamas apie saugumo garantijas Ukrainai, G. Landsbergis teigė, kad jos iš esmės susijusios su Ukrainos potencialia naryste NATO.

 

„Lietuva stipriai pasisako, kad saugumo garantijas ilgainiui suteiktų NATO. Kitaip tariant, kad ji turi teisę tapti NATO nare ir turėti tokias pačias saugumo garantijas, kurias turi Lietuva“, – kalbėjo ministras.

 

Pasak jo, Europos saugumo architektūra turi prasidėti nuo Ukrainos „įtraukiant ją, apginant ją ir vėliau ginantis kartu su ja“, o ne nuo agresorės Rusijos.

 

„Neturiu jokios kitos idėjos“, – sakė G. Landsbergis.

 

Jis antrino Kyjivui, kad su Rusija bus galima derėtis, kai ji kapituliuos, atlygins žalą, o kaltieji bus patraukti atsakomybėn.