Europos Komisija dega žalią šviesą: rekomenduoja pradėti derybas su Ukraina dėl prisijungimo prie ES

15min.lt, 2023 11 08

Europos Komisija (EK) rekomenduoja pradėti derybas su Ukraina dėl stojimo į Europos Sąjungą. Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad tai nebus lengvas kelias, o Ukrainai dar reikės užbaigti tam tikras pradėtas reformas. Tačiau toks Briuselio sprendimas patinka ne visiems.
Volodymyras Zelenskis ir Ursula von der Leyen

15min.lt

„Komisija nusprendė rekomenduoti pradėti derybas su Ukraina ir Moldova (...) Nereikia turėti iliuzijų, kad tai bus greitas procesas, bet tai labai svarbus žingsnis“, – 15min sakė eurokomisaras.



Jo teigimu, Ukrainai reikės užbaigti tam tikras reformas.

 

„Pagal Komisijos vertinimą, ji dar turi iki galo įgyvendinti antikorupcijos reformą, pinigų plovimo prevencijos reformą, antioligarchinę reformą ir mažumų bendruomenių reformą“, – pasakojo V.Sinkevičius.

 

Įvardijo derybų pradžios sąlygas

Trečiadienį Europos Komisija paskelbė ataskaitą apie Ukrainos ir kitų šalių kandidačių pažangą siekiant narystės ES. Joje ji rekomendavo pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą, tačiau prieš tai siūlo patvirtinti tokių derybų pagrindus.

„Šiandien yra istorinė diena, nes šiandien Komisija rekomenduoja Tarybai pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Pasak jos, Ukraina jau įgyvendino 90 proc. reformų, kurių tikisi ES, o sąlyga – ateityje tęsti nebaigtų reformų įgyvendinimą.

 

Įvardinta, kad didžiausia pažanga padaryta konstitucinės teisės srityje, Aukščiausiosios teisingumo tarybos atrankos reformoje, kovos su korupcija programoje, kovoje su pinigų plovimu, priimtos svarbios priemonės oligarchams pažaboti, taip pat naujas žiniasklaidos įstatymas ir užfiksuota pažanga tautinių mažumų srityje.

„Tuo remdamiesi šiandien rekomendavome Europos Vadovų Tarybai pradėti stojimo derybas. Taip pat rekomenduojame, kad Europos Vadovų Taryba patvirtintų derybų proceso sistemą, kai Ukraina įgyvendins dabartines reformas. Apie tai pranešime 2024 m.“, – pridūrė EK vadovė.

 

Ji patikslino, kad Europos Vadovų Taryba (EVT) turi priimti politinį sprendimą. Gruodžio viduryje įvyks ES vadovų susitikimas, kurio darbotvarkėje bus įtrauktas derybų pradžios klausimas.

 

„Jei Europos Vadovų Taryba priims politinį sprendimą: pasakys „taip“, darbas galės prasidėti nedelsiant. Tai labai techninis klausimas“, – pabrėžė U.von der Leyen.

 

Skelbiama, kad Kyjivas pirmiausia turi įvykdyti šias salygas:

 

Patvirtinti vyriausybės įstatymą dėl Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro darbuotojų skaičiaus padidinimo;

 

Pašalinti iš įstatymo „Dėl korupcijos prevencijos“ nuostatas, ribojančias įgaliojimus tęsti jau patikrinto turto patikrinimą, taip pat nuostatas, ribojančias agentūros įgaliojimus tikrinti turtą, kurį deklarantai įgijo prieš pradėdami dirbti valstybės tarnyboje;

 

Vykdant deoligarchizaciją, priimti Europos standartus atitinkantį lobizmo įstatymą;

 

Priimti įstatymą, kuriame būtų atsižvelgta į likusias 2023 m. birželio ir spalio mėnesių Venecijos komisijos rekomendacijas, susijusias su Tautinių mažumų įstatymu, taip pat į Venecijos komisijos rekomendacijas, susijusias su valstybinės kalbos, žiniasklaidos ir švietimo įstatymais.

 

ES plėtros ataskaitoje taip pat pabrėžiama būtinybė tęsti kovą su korupcija Ukrainoje atliekant tolesnius tyrimus ir priimant apkaltinamuosius nuosprendžius.

 

EK stebės tolesnę pažangą ir atitiktį „visose srityse, susijusiose su derybų pradžia“, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Institucija taip pat yra pasirengusi pradėti deryboms būtiną parengiamąjį darbą.

Kaip priduria žurnalistas Rikardas Jozwiakas, kurį cituoja naujienų portalas, Moldovos atžvilgiu EK turėtų padaryti tą patį, tačiau jai taikomos trys sąlygos. Tuo tarpu Sakartvelui šalies kandidatės statusas bus suteiktas tuo atveju, jeigu jis įvykdys devynis etapus. Kalbant apie Bosniją ir Hercegoviną, rekomenduojama pradėti stojimo derybas, „jei bus pasiektas reikiamas atitikties laipsnis“.

 

Praėjusių metų kovą Ukraina pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje. Tų pačių metų birželį EVT suteikė Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą statusą.

 

Komisija pateikė rekomendacijas dėl būtinų reformų, kurias Ukraina turi įgyvendinti, kad galėtų prisijungti. Šių metų birželio viduryje ES pažymėjo, kad Ukraina įvykdė dvi iš septynių sąlygų. Lapkričio pradžioje paaiškėjo, kad, EK nuomone, Kyjivas yra visiškai įgyvendinęs tik keturias iš septynių rekomendacijų.

 

Vengrija svaidosi grasinimais

Vengrija grasina blokuoti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES. Tačiau toks Budapešto ultimatumas yra absurdiškas, susirašinėjimo platformoje „Telegram" skelbia Ukrainos Strateginių komunikacijų centras.

 

Teigiama, kad Vengrijos valdžia šantažuoja Ukrainą blokuodama derybas dėl stojimo į ES, jei nebus įvykdyti jos reikalavimai dėl ukrainiečių kalbą reglamentuojančių teisės aktų.

 

Nepaisant Budapešto pareiškimo, nėra jokios grėsmės vengrų kalbinių ir kultūrinių poreikių užtikrinimui Ukrainoje. Ukraina priėmė įstatymą dėl tautinių mažumų, kuris, priešingai, dar labiau išplečia vengrų savirealizacijos Ukrainoje galimybes.

 

Pažymima, kad vienintelė grėsmė Užkarpatės vengrams yra Rusijos agresija. Tačiau Vengrija ir toliau palaiko draugiškus santykius su Maskva ir stengiasi pasinaudoti Rusijos Federacijos ir Vakarų konfrontacija.

 

Strateginių komunikacijų centras taip pat pacitavo už biudžetą ir administravimą atsakingą Europos Komisijos narį Johannesą Hahną, kuris anksčiau pažymėjo, kad Vengrija negalės nuolat šantažuoti Ukrainos veto teise, nes Komisija turi mechanizmą, kaip priimti reikiamus sprendimus net ir be Vengrijos.