Marius Jokūbaitis. Gyvename gerai, geriau, geriausiai

lrt.lt, 2023 12 28

Dar niekada taip gerai nesame gyvenę, ūžauja ekonomistai, stikliniuose dangoraižiuose tyrinėdami statistikos lenteles. Skurdo lygis per metus nepasislinko nė per milimetrą, iš savo kuklių apartamentų kalba nevyriausybinės organizacijos.

lrt.lt

Pagal bendrojo vidaus produkto augimą vienam gyventojui jau aplenkėm ne tik kai kurias Pietų Europos valstybes, bet ir Estiją, džiūgauja makroekonomistai, apsiginklavę skaidrėmis. Bet pagal pajamų nelygybę šįmet vis dar lenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją, ir čia jokių pokyčių, atšauna aniems šešėlinės ekonomikos tyrėjai.

 

Šiuos metus baigiantys gyventojai irgi pasidalinę – atlyginimų eilutėje šįmet daug kas matė didesnius skaičius nei pernai. Bet išlaidų už būsto paskolą ar nuomą – irgi stambesni skaičiai.

 

Puspilnės ar pustuštės stiklinės efektas vėl ryškus. Ir tik nuo paties prelegento ar prelegentės priklauso, su kokia nuotaika žengia į naujus metus.

 

Mes nesiginčijame, kur mesti ginkluotę ir geriausius karius ginantis nuo okupantų. Bet mes laužome ietis dėl oro uosto pavadinimo ir kas kaltesnis pseudogarsenybių skyrybose.

 

Politikams nereikia sukti galvas, kur gauti pajamų pensijoms, kai vengrai blokuoja Europos Sąjungos paramą. Bet mūsų politikai ginčijasi, kokiomis kortelėmis balsuoti slaptame balsavime.

 

Mums nereikia piktintis, kad į frontą vėluoja „Himars“ ar „F16“. Nes mes piktinamės, kad vėluoja paštas, pristatydamas mums penktą ausinuką iš Honkongo. Nėra būtinybės rūpintis, kaip išgabenti grūdus iš sprogdinamo uosto, nes mes verkiame dėl kelių milijonų eksporto praradimo į Kiniją.

 

Mes piktinamės, kad pavežėjas mūsų nesuprato lietuviškai. Nes mums nereikia piktintis, kad Vakarai nesupranta, kas gali nutikti, jei artilerija vieną dieną tikrai baigsis fronte.

 

Kai pradedame girdėti apie energetiką, tramdome žiovulį, nes metai buvo stabiliai nuobodūs. Ir keikiame energetikus, kad šie nesugeba apsaugoti nuo audrų elektros laidus. Nes mums nereikia keikti „šachedų“ siuntėjus, sprogdinančius elektros pastotes.

 

Vilniaus oro uostas nuo keliautojų neišsitenka savo rėmuose, ir pykstame, kai ryte reikia laukti milžiniškoje eilėje atiduodant bagažą. Nes mes nieko nežinome apie eiles prie humanitarinės pagalbos susprogdintame mieste.

 

Nedarbo lygis lyg geriausiais laikais, ir mes burnojame tuos šimtą tūkstančių ilgalaikių bedarbių, kurie nenori dirbti. Nes mums nereikia burnoti ant tų, kurie „išsikombinavo“ pabėgimą iš šalies, kai reikia ją ginti.

 

Tad ar gyvenome geriausius metus, turi atsakyti kiekvienas. Pirmiausia išgirdęs save ir įvertinęs, su kokiomis problemomis gyveno visus 2023-iuosius.

 

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ