Apklausa parodė: pasitikėjimas Lietuvos kariuomene auga, daugėja pritariančių visuotiniam šaukimui, tvirtai remiama Ukrainos narystė NATO

kam.lt, 2024 02 06

Lietuvos gyventojai vis labiau pasitiki šalies kariuomene ir kario profesija, vis daugėja ir piliečių, pritariančių visuotiniam šaukimui. Itin palankiai gyventojai vertina narystę NATO bei remia Ukrainos narystės Aljanse perspektyvas.

kam.lt, A. Čemerkos nuotr.

Tokias tendencijas atskleidė praėjusių metų gruodį Krašto apsaugos ministerijos užsakyta visuomenės nuomonės apklausa.

 

Tvirtas visuomenės mandatas

Remiantis apklausos duomenimis, Lietuvos kariuomene šiuo metu pasitiki 80 proc. šalies gyventojų. Krašto apsaugos ministerijos inicijuotose apklausose tokio aukšto visuomenės vertinimo dar nėra buvę.

 

Lyginant su praėjusiais metais, pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ūgtelėjo 2 proc., o per pastaruosius penkerius metus pastebimas net 10 proc. augimas.

 

„Itin didelė dalis mūsų šalies gyventojų pasitiki Lietuvos kariuomene, o toks tvirtas visuomenės mandatas yra labai svarbus. Visuomenės pasitikėjimas suteikia mūsų kariams motyvacijos, drąsos ir ryžto“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

 

Šiemet išaugo ir kario profesijos vertinimas – teigiamai šią profesiją vertina 89 proc. apklaustųjų, o tai yra 3 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

 

42 proc. apklaustųjų kario profesiją vertina „labai teigiamai“. Palyginimui, prieš ketverius metus taip palankiai kario profesiją vertino tik 25 proc. apklaustųjų.

 

63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų artimo žmogaus sprendimui savanoriškai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

 

Lygiai tokia pati dalis apklaustųjų – 63 proc. – pritaria, kad turėtų būti įvestas visuotinis šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą iškart po mokyklos baigimo. Tai yra 6 proc. aukštesnis rezultatas nei pernai.

 

Siekiant nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, Krašto apsaugos ministerija yra inicijavusi Karo prievolės įstatymo pakeitimo projektą. Pakeitimai, kurie gali įsigalioti nuo kitų metų, sudarys sąlygas didinti privalomosios karo tarnybos patrauklumą, parengti didesnį skaičių jaunesniųjų vadų bei Lietuvos kariuomenei trūkstamų specialistų, taip pat pritraukti daugiau karinį parengtumą įgijusių jaunuolių į profesinę karo tarnybą, didinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo skaičių. Taip bus sudaromos prielaidos pereiti prie visuotinio šaukimo.

 

Daugiau nei pusė prisidėtų prie pasipriešinimo Lietuvos užpuolimo atveju

Gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos užpuolimo atveju prie taikaus pasipriešinimo prisidėtų 61 proc. gyventojų, o 56 proc. pasiryžtų prisidėti prie pasipriešinimo ginklu. Pastarasis rodiklis – 3 proc. aukštesnis nei pernai.

 

33 proc. apklaustųjų jaučiasi pakankamai informuoti apie savo galimybes prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo, o 34 proc. teigia žinantys, kaip reikėtų elgtis mobilizacijos atveju. Tiesa, apklausa apima ir tuos, kurie yra nemobilizuojamo amžiaus.

 

Rusijos informacinį poveikį pastebi 2 proc. daugiau Lietuvos gyventojų nei pernai – 78 proc. Informacines atakas ir klaidinančią informaciją teigia atpažįstantys 4 proc. daugiau tyrimo dalyvių nei 2022 m. – 68 proc.

 

39 proc. apklaustųjų žinotų, kaip elgtis kibernetinio saugumo incidento atveju. 79 proc. teigia patikrinantys interneto svetainės saugumą, prieš teikdami joje savo asmens duomenis.

 

73 proc. respondentų pasisako už esamo finansavimo gynybai išlaikymą arba jo didinimą. Tai yra 5 proc. aukštesnis rezultatas nei praėjusiais metais.

 

Tvirtas palaikymas narystei NATO ir paramai Ukrainai

Jau trečius metus iš eilės palankiai narystę NATO vertina net 89 proc. Lietuvos gyventojų. 79 proc. apklaustųjų mano, jog Lietuvos narystė NATO atgraso Rusiją nuo karinės agresijos prieš Lietuvą. 91 proc. respondentų pritaria sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje.

 

85 proc. apklausos dalyvių mano, kad nuolatinis Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje padidins mūsų šalies saugumą. 84 proc. apklaustųjų pritaria, kad NATO sąjungininkų dislokavimas Lietuvoje atgraso nuo priešiškų karinių veiksmų.

 

Pagrindinės Lietuvos strateginės partnerės gynybos srityje apklaustųjų nuomone – Vokietija, Lenkija ir JAV.

 

Lietuvos karinės paramos teikimui konflikto atveju NATO narėms pritaria 81 proc. respondentų. Lietuvos karinės paramos teikimui Ukrainai pritaria 76 proc. apklaustųjų.

 

Net 86 proc. respondentų pritaria Ukrainos siekiui prisijungti prie NATO. Tam nepritaria viso labo 8 proc. Lietuvos gyventojų.

 

Visuomenės apklausą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2023 metų gruodžio 15–23 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.