Landsbergis: Merkel įgalino Rusijos agresiją ir ieško, kam perduoti atsakomybę

lrt.lt, 2025 10 07

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel turėtų labai savikritiškai pažiūrėti į savo pačios palikimą, sako buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Interviu Vengrijos tinklalaidei „Partizan“ ji kaltino Baltijos šalis ir Lenkiją trukdžius dialogui su Maskva visos Europos Sąjungos vardu, o tai esą galėjo paskatinti Rusiją įsiveržti į Ukrainą. Tačiau, pasak G. Landsbergio, būtent jos užsienio politika įgalino Rusiją imtis agresijos prieš kaimynines šalis.

lrt.lt

„Jos vadovavimo metu Rusija du kartus užpuolė savo kaimynus – 2008 m. (Sakartvelą) ir 2014 m. (Rytų Ukrainą). Tuo pačiu metu, kiek mes žinome, Rusija jau gerokai anksčiau rengėsi invazijai į Ukrainą, kuri įvyko 2022 m.“ – LRT.lt sako G. Landsbergis.

 

„Tuo pačiu metu Rusijos ekonomika iš esmės buvo finansuojama ir Europos Sąjungos, o pagrindinis finansuotojas toje sąjungoje buvo Vokietija per „Nord-Stream 1“ ir „Nord-Stream 2“ dujotiekius“, – priduria buvęs ministras, dabar dirbantis vizituojančiu mokslo darbuotoju Stanfordo universitete.

 

Pasak G. Landsbergio, buvusios kanclerės pareiškimai yra „inversinės logikos atvejis“, kuomet žmogus, labiausiai prisidėjęs prie Rusijos sustiprėjimo, agresyvumo ir sprendimo užpulti savo kaimynus, „bando ieškoti, kam perduoti atsakomybę“.

 

„Netgi bandydamas įžvelgti kažkokių pozityvių kampų galų gale galiu pasidžiaugti tik tuo, kad kaukės nukrito ir dabar jau yra aišku, kas yra kas“, – teigia G. Landsbergis.

 

A. Merkel bandymus savo pačios politikos pasekmes primesti kitoms valstybėms G. Landsbergis vertina kaip siekį išsaugoti savo palikimą.

 

„Manau, kad yra galbūt nuogąstavimų dėl savo palikimo – kaip žmonės atsimins. Man atrodo, geriau būtų buvę tiesiog nieko nesakyti. O dar geriau, aišku, pripažinti klaidas. Bet pasirinktas sprendimas, ko gero, mažiausiai protingas“, – pabrėžia buvęs ministras.

 

Veikė Lietuvai už nugaros

Iš patirties dirbant su A. Merkel, G. Landsbergiui ypač įsiminė atvejis, kai Lietuva bandė atremti didelius neteisėtų migrantų iš Baltarusijos srautus 2021 m. vasarą. Kaip primena buvęs ministras, siekdama suvaldyti situaciją, Lietuva tuomet prašė didesnių finansų iš ES bei sankcijų Baltarusijai. Tačiau A. Merkel tada nusprendė su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka derėtis pati, Lietuvai už nugaros.

 

„Prisimenu, kai migrantų krizės atveju ji mūsų neinformavusi pati pakalbėjo su Lukašenka ir pradėjo tiesiog savo ruožtu, vienasmeniškai kažkokį susitarimą formuoti. (...) Prisimenu, tada viešojoje erdvėje tokią lengvą kritiką išsakiau, kad jeigu tai yra apie mus, apie Lietuvą ir Lietuva yra užpulta, tai gal reikėtų pirmiausia derintis tokius kontaktus su mumis? Tačiau nepanašu, kad jai tai buvo palikę įspūdį, ji darydavo tai, ką, kaip jai atrodė, reikia daryti“, – prisimena G. Landsbergis.

 

A. Merkel išties rimtai vertino lyderių susitikimų akis į akį svarbą sprendžiant tarptautinius konfliktus. Minėtame interviu Vengrijos tinklalaidei buvusi kanclerė netgi teigė, kad koronaviruso pandemija ir galimybės gyvai susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nebuvimas galiausiai paskatino Kremliaus šeimininką 2022 m. vasario 24 d. surengti plataus masto invaziją į Ukrainą.

 

„Mes daugiau nebegalėjome susitikti“, nes V. Putinas „bijojo koronaviruso pandemijos“, teigė A. Merkel. „Jei negali susitikti, negali akis į akį aptarti savo skirtumų, negali rasti naujų kompromisų“, – sakė politikė.

 

Visgi G. Landsbergis įsitikinęs, kad A. Merkel gerokai pervertina savo turėtas galimybes daryti įtaką Rusijos vadovui.

 

„Ji bandė tą įtaką kurti mokėdama nesuvokiamas sumas Rusijai. Tos įtakos, kaip matome, nesusikūrė. Ta pataikavimo strategija neveikė 1938-aisiais, neveikia ir dabar“, – brėždamas paraleles su Antruoju pasauliniu karu, sako jis.

 

Lygindamas A. Merkel valdymo laikotarpį su dabartine Friedricho Merzo vyriausybe ir jos požiūriu į Rusiją, G. Landsbergis mato visiškai kitokią Vokietiją.

 

„Ji yra daug aiškiau suvokianti strategines grėsmes, savo atsakomybę ir besirengianti tas grėsmes atremti. Ko gero, iš Vakarų Europos valstybių tai yra geriausiai šiandien rodanti pavyzdį šalis – ir investuoja į savo gynybą, ir brigada pažadėta Lietuvai. Tai yra rimčiausias atsakingas požiūris, kokio galima tikėtis“, – apibendrina buvęs užsienio reikalų ministras.