„Rheinmetall“ amunicijos gamykla Baisogaloje – atgrasymo priemonė ir taikos garantas

lrt.lt, 2025 11 04

Radviliškio rajone, greta Baisogalos miestelio, antradienį oficialiai pradėtos Vokietijos koncerno „Rheinmetall“ ir Lietuvos jungtinės artilerijos sviedinių gamyklos statybos. Istorinio įvykio stiprinant NATO rytinį flangą ceremonijoje dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Inga Ruginienė, Vokietijos federalinės gynybos ministerijos parlamentinis valstybės sekretorius dr. Nilsas Schmidas, „Rheinmetall“ koncerno generalinis direktorius Arminas Pappergeris.

lrt.lt

Naująją gamyklą planuojama pastatyti ir paleisti iki 2026 metų pabaigos. Joje bus gaminami NATO standarto 155 mm kalibro artilerijos sviediniai.

 

Gamyklos statybos patikėtos vienai didžiausių Lietuvos statybos įmonių „PST Group“, su kuria pasirašytas 141 mln. eurų vertės kontraktas. Viso projekto vertė sieks iki 300 mln. eurų, o metinis pajėgumas – 75 tūkst. artilerijos sviedinių.

 

Šį centrą valdys ta pati jungtinė įmonė „Rheinmetall Defense Lithuania“, kurios 51 proc. priklauso „Rheinmetall“ koncernui, „Epso-G Invest“ įmonei – 48 proc., o Giraitės ginkluotės gamyklai – 1 proc. akcijų.

 

Pažymėjo strateginę svarbą

Gamyklos statybų pradžios ceremonijoje dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Inga Ruginienė, „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris. Jie pažymėjo ne tik gerus tarpvalstybinius santykius, bet ir strateginę šio objekto svarbą.

 

Šioje ceremonijoje Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirašė susitarimo memorandumą dėl šaudmenų gamybos kompetencijų centro, kurį valdys ta pati jungtinė įmonė „Rheinmetall Defence Lietuva“.

 

Jame atsiras modulinių užtaisų gamykla, kurios pajėgumai – keli šimtai tūkstančių vienetų per metus. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sakė, kad derybinė grupė darbą planuoja užbaigti per porą mėnesių.

 

Pasak ministro, ši gamykla greičiausiai bus kitoje vietovėje, nes tokius strateginės svarbus objektus vengiama koncentruoti vienoje teritorijoje.

 

Nekels jokios grėsmės

Didžiulėje teritorijoje bus pagaminami beveik visi reikiami komponentai, o gamykla nebus priklausoma nuo tiekimo grandinių.

 

Gamyklą sudaro keturios zonos – vienoje iš metalo bus gaminamos sviedinio tūtos. Kitoje zonoje tūtos bus užpildomos sprogmenimis ir užtaisomos. Atskirose zonose suplanuotos aptarnavimo patalpos bei administracijos teritorija.

 

Pažymima, kad aplinkiniams gyventojams negrės nė menkiausia grėsmė, nes sandėlių zona su sprogmenimis bus visiškai izoliuota – apkasta iki 19 metrų aukščio siekiančiais pylimais.

 

Gamybos procese naudojamas vanduo bus išvalomas keturis kartus, tad Baisogalos gyventojams nereikia baimintis, kad suprastės vandens kokybė vietinių pamėgtoje Kiršino upės užtvankoje.

 

Bendras visų gamyklos statinių plotas sudarys 36 tūkst. kv. metrų. Tai prilygsta trečdaliui Vilniuje esančio „Akropolio“, kurio plotas yra 110 tūkst. kv. metrų.

 

Surado tinkamą sklypą

Susitarimas dėl bendros įmonės kūrimo ir gamyklos statybų pasirašytas 2024 m. birželį. Kad projektas galėtų būti įgyvendintas greičiau, jam buvo suteiktas valstybinės reikšmės statusas.

 

Gamyklai reikėjo didelio sklypo, o toks buvo rastas 6 km nuo Baisogalos miestelio esančiame Kemėrų kaime.

340 hektarų valstybinės žemės sklypą valdė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkės institutas, bet sutiko perleisti investuotojui.

 

LMSU išsiderėjo nuostolių kompensaciją ir šešis sklypus, kurie leis Gyvulininkystės institutui tęsti veiklą.

 

Nenaudos iškastinio kuro

Statybų pradžia buvo numatyta anksčiau – parengiamuosius darbus ketinta atlikti jau vasarą ar ankstyvą rudenį, bet juos teko atidėti dėl įvairų iššūkių.

 

Darbų pradžią stabdė ir būtinybė ištirti visą teritoriją, ar joje nuo karo laikų nėra užsilikusių sprogmenų. Tiesa, visa gamyklos įranga užsakyta ir gaminama, sumokėti avansiniai mokėjimai.

 

Su „Rheinmetall“ koncernu sutarta, kad gamyboje nebus naudojamas iškastinis kuras – visą energiją siekiama gauti iš atsinaujinančių išteklių.

 

Artilerijos sviedinių gamybai reikės didelio elektros energijos kiekio, be to, reikia didelės galios. Todėl teks įrengti atskirą ir infrastruktūrą – pastotę, transformatorių.

 

Koncernas sparčiai plečiasi

Vokietijos koncernas „Rheinmetall“, kurio centrinė būstinė yra Diuseldorfe, įkurtas 1889 m. Jis dirba 174 valstybėse visame pasaulyje, o grupei priklausančiose įmonėse yra įdarbinta per 40 tūkst. specialistų.

 

„Rheinmetall“ yra vienas pirmaujančių ginklų ir šaudmenų gamintojų – gamina priešlėktuvinius pabūklus, kulkosvaidžius, vidutinio kalibro amuniciją, artilerijos sviedinius.

 

2024 m. bendrovės pajamos siekė 9,8 mlrd. eurų, o pelnas siekė 1,5 mlrd. eurų.

 

Panašią artilerijos sviedinių gamyklą Vokietijos koncernas netrukus statys ir Latvijoje. 2027 m. koncerno įmonėse planuojama pagaminti jau 1,5 mln. 155 mm kalibro artilerijos sviedinių.