Klaipėdoje siekia įteisinti kaip valstybinę ir rusų kalbą

www.delfi.lt Virginija Spurytė 2013-01-29

Klaipėdos miesto tarybos narys ryžtingai siekia, kad uostamiestyje būtų įteisinta dvikalbystė – ne tik valstybinė lietuvių, bet ir rusų kalba. Rinkėjų pasitikėjimą pelniusiam politikui nė motais, kad tokie jo užmojai pažeistų Lietuvoje galiojančius įstatymus.

„Juk ne viduramžiai“

Į miesto tarybą išrinktas Lietuvos rusų sąjungos atstovas Viačeslavas Titovas pateikė siūlymą, kad į šiuo metu vis dar rengiamą Klaipėdos strateginį plėtros planą iki 2020 m. būtų įtraukta nuostata, jog gatvių pavadinimai uostamiestyje būtų rašomi ne tik lietuvių, bet ir rusų kalba.

Kitaip tariant, jis norėtų, kad prie ant pastatų pakabintų lentelių, kuriose užrašyti gatvių pavadinimai, atsirastų papildomos, kuriose vietovardžiai būtų užrašyti rusų kalba.

Maža to, jis siekia, kad svarbiausiame Klaipėdai dokumente taip pat būtų numatyta, jog valdiškose įstaigose rusakalbiai įvairių prašymų, pavyzdžiui, gauti socialinę pašalpą, formas galėtų pildyti gimtąja kalba.

DELFI">

„Klaipėdoje gyvena labai daug rusų, todėl mano siūlymų pagrindinis tikslas yra tas, kad jiems būtų patogiau. Nelabai suprantu, kaip galima gyventi taip, kaip dabar, juk ne viduramžiai“, – stebėjosi V.Titovas.

Jis pabrėžė, kad tokius siūlymus teikia jau ne pirmus metus ir į juos kiti politikai vis neatsižvelgia.

„Laukiu, kada miesto tarybos nariai supras, jog reikia paminti savo ambicijas ir galvoti apie gyventojus. Jais nesirūpiname, todėl klaipėdiečiai ir išvažiuoja į Airijas ir Anglijas“, – nuomonę reiškė Lietuvos rusų sąjungos atstovas.

Sovietų simbolika – gerai

Paklaustas, ar jis nemano, kad jo siūlymas prieštarauja Valstybinės kalbos įstatymui, V.Titovas emocingai atkirto, kad jokio prieštaravimo nėra.

„Mes juk nenorime pakeisti valstybinės kalbos, o tik prašome, kad papildomai būtų vartojama ir rusų kalba. Viskas tik dėl to, kad būtų patogiau gyventojams“, – dievagojosi V.Titovas.

Pažadas, jog Klaipėdoje bus plačiau vartojama rusų kalba, rusakalbiams skiriamas didesnis dėmesys, jau ne vienus metus yra tapęs V.Titovo rinkimų į Seimą ar savivaldybės tarybą kampanijos kertiniu akmeniu.

Pavyzdžiui, kandidatuodamas į miesto tarybą 2011 m., jis, kaip Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, žadėjo siekti oficialaus rusų kalbos vartojimo Klaipėdoje, išsaugoti masines informacijos priemones rusų kalba.

Prieš ketverius metus kandidatuodamas į Seimą Baltijos vienmandatėje rinkimų apygardoje, V.Titovas rinkėjams žadėjo, kad bus panaikintas tarybinės simbolikos draudimas.

„Jei mano siūlymai dabar nebus įtraukti į strateginės plėtros planą, juos teiksiu ir kitais metais. Kiek gyvuos mūsų partija, tiek ir bus tie siūlymai – ir po penkerių, ir po dešimt metų“, – tvirtino V.Titovas.

Vicemerą pasiūlymas pribloškė

Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas, kuris yra ir Lietuvių kalbos gynimo draugijos vadovas, kalbėdamas apie V.Titovo siūlymus neslėpė pasipiktinimo.

„Man gaila miesto tarybos nario, kuris, gyvendamas Lietuvoje, nepripažįsta tos šalies įstatymų, jų nežino ir, matyt, nenori žinoti. Tai yra jo asmeninė tragedija. Jis nežino, kokioje lygoje žaidžia, nesuvokia. O tai, kad V.Titovui trūksta suvokimo, man jau seniai aišku“, – rėžė V.Čepas.

Jis politikui patarė apsidairyti, kur gyvena – Lietuvoje, o joje valstybinė kalba yra lietuvių.

„Nematau jokio reikalo leisti kelis milijonus litų dėl kelių žmonių, kurie negerbia lietuvių kalbos, išgyvenę mūsų šalyje keliasdešimt metų nesugeba net lietuviškai pasisveikinti. Pavadinimai nėra verčiami į kitas kalbas. Be to, kas pasikeis, jei Manto gatvės pavadinimą užrašysime ne tik lietuviškai, bet ir rusiškai?“ – retoriškai klausė vicemeras.

Seka pasakas apie jautuką

V.Čepas pabrėžė, jog rusakalbiai Klaipėdoje yra labai protingi, gerbtini žmonės ir puikiai integruojasi į visuomenę.

„Bet yra veikėjų, kurie specialiai juos kiršina. Ir vienas tų veikėjų yra V.Titovas – tai esu jam ir į akis pasakęs. Į jį tikrai nereikia kreipti dėmesio. Nėra jokio preteksto sakyti, kad rusakalbiai Klaipėdoje yra skriaudžiami“, – įsitikinęs buvo Klaipėdos mero pavaduotojas.

Jis vis stebėjosi, kaip gimsta tokie V.Titovo pasiūlymai ir kokią jie turėtų naudą, jei būtų įgyvendinti.

„Kalbos, kad taip žmonėms bus patogiau, yra tik pasakos apie baltą jautuką. Aišku, politikas gali teikti įvairiausių siūlymų, jis turi tokią teisę. Tačiau tegul tas lenteles ir gamina už savo pinigus, nors jų kabinti ir neleidžia įstatymas. Jei žmogus Lietuvoje bent minimaliai nemoka lietuvių kalbos, tai jo tragedija ir jos nereikia užkrauti ant niekuo dėtos tautos pečių. Tautos, kuri iš paskutiniųjų siekia išsaugoti savo kalbą“, – ir piktinosi, ir apgailestavo lietuvių kalbos saugotojas V.Čepas.

Teismas – už lietuvių kalbą

Vilniaus apygardos administracinis teismas vakar dar kartą patvirtino, kad gatvių pavadinimai lentelėse gali būti užrašyti tik lietuvių kalba.

Teismas patenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą įpareigoti Šalčininkų rajono valdžią pakeisti Valstybinės kalbos įstatymo neatitinkančias gatvių pavadinimų lenteles.

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje patikrinęs nustatė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje greta gatvių pavadinimų lentelių lietuvių kalba kabo ir lentelės rusų, lenkų kalbomis.

Teismas įpareigojo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos vadovybę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti įstatymo neatitinkančias gatvių pavadinimų lenteles.

Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Baudų nebijo

Analogiška padėtis buvo ir Vilniaus rajono savivaldybėje. Joje dar 2006 m. buvo nustatyta, kad greta gatvių pavadinimų lentelių su lietuviškais užrašais pakabintos ir tokios, kuriose pavadinimai užrašyti lenkiškai.

Po ilgo bylinėjimosi galiausiai buvo pripažinta, kad Vilniaus rajono valdžia turi pasirūpinti, kad tokios lentelės su lenkiškais užrašais būtų nukabintos.

Teismo nutartis dėl tokio įpareigojimo jau yra neskundžiama.

Tačiau Vilniaus rajono valdžia nurodymo nesilaikė, todėl Valstybinė kalbos inspekcija savivaldybės administracijos vadovybę nubaudė 450 litų bauda. Valdininkai ją sumokėjo, tačiau lentelių su lenkiškais pavadinimas vis tiek nenukabina.

Todėl inspekcija skyrė antrą baudą – 1,2 tūkst. litų. Vilniaus rajono valdžia tokią nuobaudą apskundė teismui. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad inspekcija, skirdama baudą, buvo teisi.

Toks sprendimas šiuo metu yra apskųstas aukštesniosios instancijos teismui, nes Vilniaus rajono valdžia nesutinka nei mokėti baudos, nei nukabinti lentelių su gatvių pavadinimais lenkų kalba.

Donatas Smalinskas, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas

Vyriausybė yra priėmusi nutarimą, pagal kurį gatvių pavadinimai registruojami Registrų centre ir pateikiami tik ta forma, kuria yra įregistruoti. Yra tik vienas būdas pakabinti gatvės pavadinimo lentelę – tokią, koks pavadinimas yra Registrų centre ir jokių kitų variantų būti negali. Visi vietovardžiai, tarp jų – ir gatvių pavadinimai, valstybės yra saugomi. Vietovardžiai registruojami tik valstybine lietuvių kalba. Versti į kitą kalbą gatvės pavadinimo kaip vietovardžio negalima, neleidžiama ir nebūtina. Kalbant apie valstybės įstaigoms pateikiamus dokumentus, reikia pasakyti, kad susirašinėjama valstybine kalba. Prašymų formos yra nustatytos ir jos turi būti pildomos lietuviškai. Kita kalba galima pateikti tik laisvos formos prašymą, jei žmogus kuo nors nepatenkintas, tačiau jis nagrinėjamas valstybine kalba ir atsakymas į jį pateikiamas lietuviškai. Manau, jog uostamiesčio politikas, siekdamas įtikti savo rinkėjams, tiesiog persistengia, nes jo siekiai teisėtai negali būti įgyvendinti. Gyvename Lietuvoje ir turime vadovautis mūsų šalyje galiojančiais teisės aktais. Išimtis taikoma tik tautinėms bendrijoms – jų pavadinimus galima rašyti ne tik valstybine, bet greta – ir gimtąja kalba. Pavyzdžiui, Lietuvos lenkų sąjungos iškaboje pavadinimas gali būti parašytas ne tik lietuviškai, bet ir lenkiškai, tačiau pastarojo užrašo formatas negali būti didesnis nei pavadinimo valstybine kalba.