Popiežius Pranciškus – paprastumo iššūkis Bažnyčiai ir pasauliui

www.bernardinai.lt  2013-03-13
Popiežiu Pranciškus
Popiežius Pranciškus

Dar kartą įsitikinome, kad tie žmonės, kurie vadinami realiausiais pretendentais tapti popiežiumi, iš konklavos grįžta kardinolais. Nors naujuoju popiežiumi Pranciškumi tapęs kardinolas Jorge Mario Bergoglio yra vienas autoritetingiausių kardinolų ir, kaip teigiama, tik nežymiai nusileido 2005 metų konklavoje išrinktam Benediktui XVI, tačiau prieš šiųmetinę konklavą jo kandidatūra buvo svarstoma atsargiai, pirmiausia dėl garbingo amžiaus. Naujasis popiežius gimė 1936 metų gruodžio 17 dieną ir atrodė, kad konklava ieškos jaunesnio kandidato.



Kardinolai nusprendė, kad asmeninės argentiniečio kardinolo savybės kur kas svarbiau nei jo metų našta, ir pirmą kartą Bažnyčios istorijoje popiežiumi buvo išrinktas ne europietis. Tai nebuvo vienintelė naujovė trečiadienio vakare – netrukus sužinojome, kad naujasis popiežius pasirinko Pranciškaus vardą, akivaizdžiai parodydamas, jog pasiryžęs didžiausią dėmesį skirti naujajai evangelizacijai ir bandys atskleisti paprastos krikščionybės grožį ir gyvybingumą.

Popiežiaus vardo pasirinkimas dar kartą pademonstruoja nuostabų sąskambį tarp dviejų didžių šventųjų – Pranciškaus Asyžiečio ir Ignaco Lojolos. Pastarasis įkūrė Jėzaus draugiją (jėzuitus), kuriai nuo 1958 metų priklauso J. M. Bergoglio. Beje, 1973–79 metais jis net buvo Jėzaus draugijos provinciolu Argentinoje. Tai buvo ypatingai sunkus laikotarpis, ir J. Bergoglio pagarsėjo tuo, kad nesusigundė išsilaisvinimo teologijos keliu. Nors visada buvo jautrus socialiniams reikalams, tačiau nesižavėjo marksistinėmis idėjomis ir siekiu politizuoti krikščionybę.

Popiežius Pranciškus gimė Buenos Airėse. Jo tėvas emigravo į Pietų Ameriką iš Italijos ir čia dirbo paprastu darbininku. Augo daugiavaikėje šeimoje ir svajojo tapti chemiku, tačiau sutiko Jėzaus draugijos narius, ir jie jį patraukė į pašvęstąjį gyvenimą.

1969 m. J. Bergoglio buvo įšventintas kunigu. 1980 metais tapo Sa Miguelio seminarijos rektoriumi, taip pat Vokietijoje apsigynė teologijos disertaciją.

1992 metais jis tapo vyskupu Argentinoje, o 2001 metais popiežius Jonas Paulius II jį paskyrė kardinolu ir parsikvietė į Vatikaną, kur jis darbavosi įvairiose dikasterijose.

Kardinolas J. Bergoglio aplinkinius žavėjo paprastumu, nuolankumu, didžiu pamaldumu ir rūpesčiu socialiniais klausimais. Iš kitų kardinolų jis išsiskyrė asketišku gyvenimu stiliumi, sąmoningai rinkosi gyventi nedideliame kambarėlyje, o ne prabangiuose apartamentuose, pats gaminosi valgyti ir važinėju viešuoju transportu.

2005 metų konklavoje J. Bergoglio buvo vertinamas kaip vienas iš rimčiausių pretendentų pakeisti popiežių Joną Paulių II. Vatikane kalbėta, kad anuometinėje konklavoje, kai išaiškėjo, kad liko du realiausi kandidatai: J. Ratzingeriui ir J. Bergoglio, pastarasis emocingai kreipėsi į elektorius, prašydamas balsuoti už J. Ratzingerį.

Kardinolas J. Bergoglio artimas Communione e Liberazione judėjimui ir dažnai dalyvauja šio judėjimo suvažiavimuose Rimini mieste Italijoje. Jis taip pat daug prisidėjo, populiarindamas Luigi Giussani (judėjimo įkūrėjo) knygas Argentinoje. Kita vertus, jis visada buvo atviras bendrystei su įvairiomis vienuolijomis ir judėjimais Bažnyčioje.

Kardinolas J. Bergoglio visada laikėsi tvirto nuostatos moralinės teologijos ir bioetikos klausimais. Jis prieštaravo abortams, gėjų santuokoms. 2010 metais jis viešai pareiškė, kad leidimas gėjų poroms įsivaikinti pažeistų pamatines vaikų teises. Kartu jis nuosekliai rūpinosi AIDS pacientais ir pagarsėjo tuo, kad 2001 metų Didįjį Ketvirtadienį plovė kojas 12 sergančių AIDS žmonių.

Kardinolas J. Bergoglio ne kartą griežtai kritikavo klerikalizmą ir tai, kad dvasininkai pernelyg mėgsta prabangų gyvenimo būdą. Šia prasme, labai simboliška, kad jis pasirinko šventojo, kuris sukėlė tikrą revoliuciją  Bažnyčioje, vardą, reikalaudamas pirmiausia paprastumo ir visiškos ištikimybės Jėzui Kristui. Neatsitiktinai Argentinoje kardinolas J. Bergoglio jau dabar vadinamas šventuoju.  Prisiminkime, kad Benediktas XVI kartojo, kad šiandien pasauliui labai reikia proto, bet dar labiau – šventumo.

Parengė Andrius Navickas

Bernardinai.lt