Ž.Makauskienė. Privati lietuvybė

Živilė Makauskienė, wwww.ausra.pl
2013 06 07 09:33
Su diskriminacijos apraiškomis asmeniškai nesusidūrė 73 procentai Lietuvos lenkų ir
86 proc. Lenkijos lietuvių – atskleidė pernai atlikta apklausa. Tyrimą „Lietuvių ir lenkų
santykiai: tiesos, pramanai, interpretacijos“ Lenkijos viešųjų reikalų instituto užsakymu pernai atliko bendrovė TNS Polska, Lietuvoje – bendrovė TNS LT. Susimąstyti
dėl lietuvybės ir su ja tapatinamų vertybių hierarchijos suvokimo verčia tai, kad
lietuviškų mokyklų naikinimo ir kylančio Lenkijoje radikalizmo laikotarpiu tik 14 proc.
apklaustų Lenkijos lietuvių teigia patyrę diskriminaciją dėl savo tautybės. Per
pastaruosius 15 metų buvo uždarytos visos (išskyrus Vidugirių) lietuviškos kaimo
mokyklos: Krasnagrūdos, Aradnykų, Lumbių, Klevų, Krasnavo, Vaitakiemio,
Ramoniškių, Navinykų, Pristavonių. Liko Punsko, Seinų ir Vidugirių.
Pakanka vos keletą valandų pabūti Vilniuje, kad suprastum, jog Lietuvos sostinėje gyvena ne tik lietuviai, bet ir kitų
tautybių žmonės – lenkai ar rusai. Lenkų kalba nevaržomai skamba gatvėse, parduotuvėse, grožio salonuose ar
restoranuose. Taip pat valstybinėse įstaigose, mokyklose, ligoninėse, žodžiu, visur ten, kur dirba, gyvena, mokosi ar
ilsisi lenkakalbiai Lietuvos piliečiai. Nepaisant to, kad jau kelinti metai Lenkijos žiniasklaidoje Lietuva linksniuojama
kaip lenkams ir lenkų kalbai netolerantiška, nepakanti šalis, kurios valdžia įvairiais būdais stengiasi riboti šios kalbos
vartojimo sferą, stebint žmones, neatrodo, kad jie ko nors bijotų ar kad jiems kalbėti sava kalba būtų kaip nors
nepatogu, nemalonu ar gėda.
Lietuvoje lenką atpažinti nesunku – daugumos vardai ir pavardės užrašyti pagal lenkų kalbos skambesį, ir nieks
neklijuoja jiems lietuviškų galūnių, nors vis dar kai kurie politikai taip teigia. Lietuvių politinis korektiškumas šiuo
atžvilgiu yra pasiekęs tokias aukštumas, kad, pvz., „Tūkstant-mečio vaikų“ laidos vedėjas lenkiškos mokyklos
auklėtinio Pavelo vardo nelinksniavo ir diplomą teikė „Pavel“, ne Pavelui.
Lenkijoje, ypač jos gilumoje, lietuvio neatpažinsi nei iš akcento, nei juolab iš pavardės. Tai, ko taip garsiai ir ryžtingai
reikalauja Lietuvos lenkai – asmenvardžių rašymo savo kalbos rašmenimis, Lenkijos lietuviai jau turi. Turi, bet net nei
pusė procento nepasinaudojo tokia galimybe. Paklausti, kodėl nenori ne kad užrašyti vardo ir pavardės lietuviškais
rašmenimis, bet bent sulietuvinta forma, žmonės nurodo įvairius argumentus: kad neištars gydytojas ligoninėje, o juk
kiekvienas ten galime pakliūti; nesugebės užrašyti banko tarnautojas, o juk visi ten turime reikalų; nesupras jau nuo
lietuvybės nutolę giminės, o juk visi tokių turime; tyčiosis iš vaikų mokykloje ar darželyje; keistai jausiuos prieš lenkus
bendradarbius, kurie turės „laužyti“ liežuvį; kol esu valstybės tarnautojas, kvailai jausčiausi, jeigu mano pavardė būtų
užrašyta ne lenkų kalba, gal kai išeisiu į pensiją…
Net ir dauguma Lietuvoje studijuojančių ar jau ten dirbančių mūsų krašto lietuvių neskuba sulietuvinti savo pavardžių.
„Nežinau, ar neteks grįžti į Lenkiją“, – motyvuoja tokį savo apsisprendimą. Išeina, kad Lenkijos lietuvis su lenkiška
More ShaSrheaSrheaSrheare

wwww.ausra.pl Živilė Makauskienė 2013 06 07

Su diskriminacijos apraiškomis asmeniškai nesusidūrė 73 procentai Lietuvos lenkų ir86 proc. Lenkijos lietuvių – atskleidė pernai atlikta apklausa. Tyrimą „Lietuvių ir lenkųsantykiai: tiesos, pramanai, interpretacijos“ Lenkijos viešųjų reikalų instituto užsakymu pernai atliko bendrovė TNS Polska, Lietuvoje – bendrovė TNS LT. Susimąstytidėl lietuvybės ir su ja tapatinamų vertybių hierarchijos suvokimo verčia tai, kadlietuviškų mokyklų naikinimo ir kylančio Lenkijoje radikalizmo laikotarpiu tik 14 proc.apklaustų Lenkijos lietuvių teigia patyrę diskriminaciją dėl savo tautybės.

Perpastaruosius 15 metų buvo uždarytos visos (išskyrus Vidugirių) lietuviškos kaimomokyklos: Krasnagrūdos, Aradnykų, Lumbių, Klevų, Krasnavo, Vaitakiemio,Ramoniškių, Navinykų, Pristavonių. Liko Punsko, Seinų ir Vidugirių.Pakanka vos keletą valandų pabūti Vilniuje, kad suprastum, jog Lietuvos sostinėje gyvena ne tik lietuviai, bet ir kitųtautybių žmonės – lenkai ar rusai. Lenkų kalba nevaržomai skamba gatvėse, parduotuvėse, grožio salonuose arrestoranuose. Taip pat valstybinėse įstaigose, mokyklose, ligoninėse, žodžiu, visur ten, kur dirba, gyvena, mokosi arilsisi lenkakalbiai Lietuvos piliečiai. Nepaisant to, kad jau kelinti metai Lenkijos žiniasklaidoje Lietuva linksniuojamakaip lenkams ir lenkų kalbai netolerantiška, nepakanti šalis, kurios valdžia įvairiais būdais stengiasi riboti šios kalbosvartojimo sferą, stebint žmones, neatrodo, kad jie ko nors bijotų ar kad jiems kalbėti sava kalba būtų kaip norsnepatogu, nemalonu ar gėda.Lietuvoje lenką atpažinti nesunku – daugumos vardai ir pavardės užrašyti pagal lenkų kalbos skambesį, ir nieksneklijuoja jiems lietuviškų galūnių, nors vis dar kai kurie politikai taip teigia. Lietuvių politinis korektiškumas šiuoatžvilgiu yra pasiekęs tokias aukštumas, kad, pvz., „Tūkstant-mečio vaikų“ laidos vedėjas lenkiškos mokyklosauklėtinio Pavelo vardo nelinksniavo ir diplomą teikė „Pavel“, ne Pavelui.Lenkijoje, ypač jos gilumoje, lietuvio neatpažinsi nei iš akcento, nei juolab iš pavardės. Tai, ko taip garsiai ir ryžtingaireikalauja Lietuvos lenkai – asmenvardžių rašymo savo kalbos rašmenimis, Lenkijos lietuviai jau turi. Turi, bet net neipusė procento nepasinaudojo tokia galimybe. Paklausti, kodėl nenori ne kad užrašyti vardo ir pavardės lietuviškaisrašmenimis, bet bent sulietuvinta forma, žmonės nurodo įvairius argumentus: kad neištars gydytojas ligoninėje, o jukkiekvienas ten galime pakliūti; nesugebės užrašyti banko tarnautojas, o juk visi ten turime reikalų; nesupras jau nuolietuvybės nutolę giminės, o juk visi tokių turime; tyčiosis iš vaikų mokykloje ar darželyje; keistai jausiuos prieš lenkusbendradarbius, kurie turės „laužyti“ liežuvį; kol esu valstybės tarnautojas, kvailai jausčiausi, jeigu mano pavardė būtųužrašyta ne lenkų kalba, gal kai išeisiu į pensiją…Net ir dauguma Lietuvoje studijuojančių ar jau ten dirbančių mūsų krašto lietuvių neskuba sulietuvinti savo pavardžių.„Nežinau, ar neteks grįžti į Lenkiją“, – motyvuoja tokį savo apsisprendimą. Išeina, kad Lenkijos lietuvis su lenkiškaMore ShaSrheaSrheaSrheare