Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas pabrėžė, kad dabartinis premjeras ne kartą, būdamas opozicijoje ir rinkimų kampanijos metu, kalbėjo, jog ankstesnė dešiniųjų Vyriausybė „praskolino šalį“.

Į tokio premjero kalbas nėra reikalo reaguoti

„Girdėti tai, ką jis pasakė vakar, buvo mažų mažiausiai keista. Iš to, švelniai tariant, galima daryti išvadą, kad apskritai nėra prasmės rimtai reaguoti į premjero kalbas“, – BNS antradienį sakė R.Vilpišauskas.

„Tik tuomet kyla klausimas, kas reiškia šios Vyriausybės poziciją ir kiek galima pasitikėti tokiu kalbėjimu. Tai pavyzdys, kad politikų kalbos priklauso nuo to, kur jie yra – pozicijoje ar opozicijoje. Tokiu atveju nuoseklios politikos ir toliau nėra prasmės tikėtis“, – teigė jis.

Girdėti tai, ką jis pasakė vakar, buvo mažų mažiausiai keista. Iš to, švelniai tariant, galima daryti išvadą, kad apskritai nėra prasmės rimtai reaguoti į premjero kalbėjimą, – BNS antradienį sakė R.Vilpišauskas.

Socialdemokratų lyderis premjeras A.Butkevičius pirmadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad krizės metu, kai valdžioje buvo konservatoriai, buvo galima dar keliais milijardais litų padidinti valstybės skolą, užuot priėmus vėliau antikonstituciniais pripažintus sprendimus dėl atlyginimų mažinimo.

„Galėjo dar būti ir kitas variantas. Buvo galima tada didinti valstybės skolą, pavyzdžiui, dviem milijardais litų, nuo to niekas nebūtų atsitikę, nes mes kol kas atitinkame Mastrichto kriterijų“, – LRT televizijai sakė premjeras.

„Swedbank“ vyriausiasis  ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad Lietuva 2008 metų pabaigoje–2009 metais turėjo labai mažai galimybių skolintis.

„Tai rodo palūkanų normos, už kurias skolinosi Lietuva – tuo metu jos siekė apie 10 proc. Aišku, kad tos palūkanos buvo labai susijusios su investuotojų baime, jog Lietuva ateityje gali turėti per didelį biudžeto deficitą, per didelę skolą, ir tos skolos negrąžinti“, – BNS sakė N.Mačiulis.

Ekonomistas pabrėžė, kad 2009 metais biudžeto deficitas siekė beveik 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Turbūt Lietuva buvo per labai nedidelį žingsnelį nuo to, kad ją būtų ištikęs Latvijos scenarijus – tai yra ji nebegalėtų pasiskolinti finansų rinkose ir liktų vienintelė galimybė – ištiesti ranką Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), Europos Komisijai ir prašyti būtent jų pagalbos“, – sakė N.Mačiulis.

Nerijus Mačiulis

Ekonomisto vertinimu, jei Lietuva būtų kreipusis į TVF, socialiai remtini sluoksniai būtų nukentėję dar labiau: „Valstybės tarnautojų atlyginimai Latvijoje mažėjo beveik dvigubai daugiau negu Lietuvoje, mokesčiai didėjo daugiau.“

Premjeras ir bankininkas skaičiuoja skirtingai

Nors A.Butkevičius teigė, kad papildomas skolinimasis nebūtų viršijęs vadinamojo Mastrichto kriterijaus dėl šalies skolos, bet, anot N.Mačiulio, tokiu atveju biudžeto deficitas turbūt ir dabar būtų didesnis nei 3 proc. BVP – tiek, kiek reikalaujama pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus.

„Taip, jeigu mes būtume šiek tiek daugiau skolinęsi, skolos rodiklis turbūt nebūtų viršijęs 60 proc. BVP, bet biudžeto deficitas šiuo metu turbūt siektų kokius 5–6 proc. BVP ir tai jau akivaizdžiai prasilenktų su Mastrichto kriterijumi“, – sakė N.Mačiulis.

Sprendimai dėl išlaidų mažinimo buvo priimti 2009 metais, kai Lietuvos BVP smuko 14,8 proc. Tuomet dešiniųjų Vyriausybė argumentavo, kad karpymai būtini, nes nesumažinus deficito valstybei niekas nebeskolintų.

Kuklus – pusantro – procento ekonomikos augimas grįžo 2010-aisiais. 2011 metais bendrasis vidaus produktas padidėjo jau 6 proc. Pernai Lietuvos ekonomika augo 3,6 proc., šiemet Finansų ministerija prognozuoja 3 proc. augimą.

Vyriausybei – sunki užduotis

Jeigu mes būtume šiek tiek daugiau skolinęsi, skolos rodiklis turbūt nebūtų viršijęs 60 proc. BVP, bet biudžeto deficitas šiuo metu turbūt siektų kokius 5–6 proc. BVP ir tai jau akivaizdžiai prasilenktų su Mastrichto kriterijumi, – pastebėjo N.Mačiulis.

Konstitucinis Teismas liepos pradžioje paskelbė, kad per ekonomikos krizę valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai buvo sumažinti iš dalies pažeidžiant Konstituciją. Dėl to Vyriausybei reikia surasti papildomą milijardą litų.

Teismo sprendimu, Konstitucijai prieštarauja sprendimai, kuriais sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai.

Konstitucinio Teismo teigimu, 2009 metų viduryje buvo galima sumažinti tik bazinį dydį, taikomą pareigūnų ir tarnautojų atlyginimams apskaičiuoti.

Anot teismo, Konstitucijos neatitinka tai, kad „atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo“.

Dešiniųjų vyriausybėje finansų ministrės pareigas ėjusi Ingrida Šimonytė sukritikavo Konstitucinio Teismo sprendimą, sakydama, kad Vyriausybėje priimant sprendimus buvo siekiama, kad mažesnes pajamas gaunantiesiems darbo užmokesčio sumažinimas būtų kuo mažesnis.