B.Obama smerkia smūgius Ukrainai, H.Clinton įgėlė V.Putinui

lrytas.lt 2014-03-19

JAV prezidentas Barackas Obama ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasmerkė Rusijos veiksmus dėl Krymo aneksavimo, tačiau pabrėžė, jog vis dar yra „aiškus kelias“ išspręsti šią krizę diplomatinėmis priemonėmis.

Antradienį telefonu kalbėjęsi lyderiai taip pat vieningai pažymėjo, kad Ukrainos teritoriniam vientisumui buvo suduoti „nepriimtini smūgiai“, nurodė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai.

B.Obamos ir A.Merkel pokalbis įvyko, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė susitarimą su Krymo lyderiais dėl to Juodosios jūros pusiasalio ir jame esančio Sevastopolio uostamiesčio prijungimo prie Rusijos Federacijos, o Ukraina įspėjo, jog priešprieša „pereina į karinę stadiją“. Tokį įspėjimą Kijevas paskelbė, kai konfrontacija pareikalavo pirmųjų aukų.

Krymo aneksavimą, kurį Rusija įvykdė praėjus mažiau nei trims savaitėms po to, kai prorusiškos pajėgos perėmė šio strategiškai svarbaus pusiasalio kontrolę, griežtai pasmerkė Vakarų valstybių lyderiai.

„Vienašališkas Krymo nepriklausomybės paskelbimas ir jo prijungimas prie Rusijos Federacijos, kuris buvo pradėtas šiandien, yra nepriimtini smūgiai Ukrainos teritoriniam vientisumui“, - pažymima Vokietijos vyriausybės atstovo spaudai Steffeno Seiberto pareiškime.

A.Merkel ir B.Obama laikosi bendros nuomonės, kad vadinamasis referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos, kuris Kryme buvo surengtas sekmadienį, pažeidžia Ukrainos konstituciją ir tarptautinę teisę, pridūrė S.Seibertas.

Kiek vėliau antradienį Baltųjų rūmų paskelbtame pareiškime pažymima, kad abu lyderiai įspėjo Rusiją, kad ji sulauks pasekmių už savo veiksmus.

„Jie sutarė, jog labai svarbu nedelsiant nusiųsti į Ukrainos pietus ir rytus tarptautinius stebėtojus iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos bei Jungtinių Tautų“, - rašoma pareiškime.

Vis dėlto ir Berlynas, ir Vašingtonas laikosi nuomonės, jog dar yra galimybė derybų keliu deeskaluoti situaciją.

„Abu lyderiai sutarė toliau akcentuoti Rusijos prezidentui V.Putinui, jog vis dar yra aiškus kelias išspręsti šią krizę diplomatinėmis priemonėmis, tokiu būdu, koks atitiktų tiek Rusijos, tiek Ukrainos žmonių interesus“, - teigiama Baltųjų rūmų pareiškime.

Vokietijos vyriausybės pareiškime savo ruožtu pabrėžiamas lyderių „ryžtas siekti, kad būtų einama politinio dialogo ir bendravimo keliu“, ir priduriama, kad abi šalys sutarė dėl „koordinuotos pozicijos“.

Neleis tikrinti karinių objektų

Rusijos gynybos ministerija informavo, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) išnaudojo visas Rusijos karinių objektų inspektavimo kvotas 2014 metams, todėl artimiausiomis dienomis planuojamas patikrinimas bus paskutinis, rašo „Reuters“.

Ministerijos pranešime rašoma, kad kasmetinės patikrinimų kvotos numatytos 2011 m. ESBO sutartyje.

„Tai paskutinė karinė inspekcija Rusijos teritorijoje 2014 metais remiantis Vienos dokumentu. Visos ESBO kvotos yra išnaudotos“, - „Interfax“ naujienų agentūros korespondentams teigė Gynybos ministerijos branduolinės grėsmės mažinimo centro vadovas Sergejus Ryžkovas.

Anot pareigūno, paskutinius patikrinimus atliks Ukrainos specialistai.

Piktas H.Clinton tonas

Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton antradienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną mėginant „perbraižyti sienas“ Europoje, nusistovėjusias po Antrojo pasaulinio karo.

Tas pareiškimas nuskambėjo, kai V.Putinas pasirašė sutartį, pagal kurią Krymo regionas prijungiamas prie Rusijos, o Ukraina perspėjo, jog šiame konflikte prasideda „karinis etapas“, kai per vieną susirėmimą žuvo karių abiejose pusėse.

Sutartis dėl Krymo prijungimo buvo pasirašyta Kremliuje po žaibiškai besivystančių įvykių, atvedusių prie Rusijos teritorijos išplėtimo už sienų, nustatytų po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Dėl šios krizės Maskvos santykiai su Vakarų šalimis pasiekė naujas žemumas po Šaltojo karo.

„Turime labiau pasistengti, palaikydami vyriausybę Kijeve; turime labiau pasistengti, skatindami Europą daugiau nuveikti dėl savęs, kad jie nebūtų priklausomi (nuo Rusijos) energetikos srityje“, – sakė H.Clinton, kuri gali tapti demokratų kandidate per 2016 metų prezidento rinkimus.

„Tai yra Putino pastangos perbraižyti sienas Europoje po Antrojo pasaulinio karo“, – H.Clinton, kuri taip pat yra buvusi JAV pirmoji ponia, sakė per konferenciją, organizuotą Monrealio prekybos tarybos, išprovokuodama plojimus.

„Tikiuosi, nebus kito Šaltojo karo – aišku, kad niekas nenori to pamatyti. Visų pirma tai priklauso nuo Putino“, – pabrėžė ji.

H.Clinton, kuri nedideliu balsų skirtumu pralaimėjo pirminius rinkimus, kovodama dėl demokratų kandidatės į prezidentus statuso 2008 metais, pridūrė: „Argumentai, kuriuos Putinas naudoja (dėl Krymo gyventojų) – jog jie yra etniniai rusai, rusakalbiai ir visada buvo Rusijos dalis, gali būti pritaikyti ne vien kitoms Ukrainos dalims, bet ir kitoms Estijos, Lietuvos, Latvijos, Padniestrės dalims.“

„Yra daug vietų, kur esama etninių rusų ir rusakalbių“, – pažymėjo ji.

Paklausta, ar kandidatuos į JAV prezidentus, H.Clinton atsakė: „Aš dar neapsisprendžiau. Be to, jaučiu esanti giliai įsipareigojusi savo šaliai ir jos ateičiai. Jaučiu pareigą daryti viską, ką galiu, dėl savo šalies vaikų.“