D.Grybauskaitė: karas ir okupacija tapo realia grėsme

lzinios.lt 2014-03-27

Ka­ras ir oku­pa­ci­ja ta­po ne­be is­to­ri­niais ter­mi­nais va­do­vė­liuo­se, o rea­lia grės­me Eu­ro­pos že­my­ne, kiek­vie­nas da­bar tu­ri pa­da­ry­ti spren­di­mą - pa­sip­rie­šin­ti ar pri­si­tai­ky­ti, sa­ko pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė.

„Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis žo­džiai Lais­vė, Ne­prik­lau­so­my­bė, Su­ve­re­ni­te­tas, te­ri­to­ri­nis vien­ti­su­mas ir Tai­ka įga­vo nau­ją ver­tę. Dau­giau nei pu­sę am­žiaus tai­kiai su­gy­ve­nu­si Eu­ro­pa – ir už tai ga­vu­si No­be­lio pre­mi­ją – vėl su­si­dū­rė su ag­re­si­ja. Ka­ras ir oku­pa­ci­ja ta­po ne­be is­to­ri­niais ter­mi­nais va­do­vė­liuo­se, o rea­lia grės­me Eu­ro­pos že­my­ne. Iš­gy­ven­da­mi tai, kas vyks­ta Ukrai­no­je, dar kar­tą įsi­ti­ki­no­me, ko­kia tra­pi yra lais­vė“, - ket­vir­ta­die­nį Sei­me sa­ky­da­ma pa­sku­ti­nį šios ka­den­ci­jos me­ti­nį pra­ne­ši­mą tei­gė pre­zi­den­tė.

Anot jos, Ukrai­nos pa­mo­ka – įpa­rei­go­ji­mas vi­siems – vi­so­mis iš­ga­lė­mis to­liau sau­go­ti sa­vo lais­vę. „Pa­sip­rie­šin­ti ar pri­si­tai­ky­ti. Šį spren­di­mą rei­kės da­ry­ti vi­siems – tiek pa­sau­lio ga­lin­gie­siems, tiek kiek­vie­nam žmo­gui“, - tei­gė D.Gry­baus­kai­tė. „Grės­mės aki­vaiz­do­je vi­si per­kai­no­jo­me sa­vo ver­ty­bes. Ir, ne­abe­jo­ju, kiek­vie­no­je šir­dy­je nu­bu­do par­ei­ga – pir­miau­sia sa­vo ar­ti­mui, o drau­ge ir sa­vo Tė­vy­nei“, - kal­bė­jo pre­zi­den­tė.

Anot jos, pra­si­dė­jus ga­lios de­mons­tra­vi­mui ir pro­vo­ka­ci­niams veiks­mams Lie­tu­vos pa­šo­nė­je, pa­si­ti­kri­no­me sa­vo už­sie­nio po­li­ti­kos įdir­bį. „Pa­si­ti­kri­no­me ir nu­sto­jo­me bi­jo­ti. Esa­me ne vie­ni su mū­sų ne­nus­pė­ja­ma kai­my­nys­te“, - tei­gė ji.

Net ag­re­si­ja ne­iš­ju­di­no VSD

In­for­ma­ci­nis ka­ras pa­ti­kri­no ša­lies sau­gu­mo bud­ru­mą, bet net at­vi­ra ag­re­si­ja ne­pri­ver­tė Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) im­tis veiks­min­gos grės­mių pre­ven­ci­jos, par­eiš­kė D.Gry­baus­kai­tė.

„Net at­vi­ra ag­re­si­ja Lie­tu­vos pa­šo­nė­je ne­pri­ver­čia Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to im­tis veiks­min­gos grės­mių pre­ven­ci­jos ša­li­nant ri­zi­kos veiks­nius, pa­vo­jus ir grės­mes , ku­rie ky­la iš už­sie­nio ar ša­lies vi­du­je“, - ket­vir­ta­die­nį skai­ty­da­ma penk­tą­jį me­ti­nį pra­ne­ši­mą Sei­me sa­kė D.Gry­baus­kai­tė.

„Stum­do­ma at­sa­ko­my­bė už grės­mių pre­ven­ci­ją ma­ži­na po­li­ti­nį ir eko­no­mi­nį Lie­tu­vos at­spa­ru­mą. Del­si­mas, sa­vig­rio­va ir trum­pa­re­giš­ku­mas yra blo­giau nei ne­prog­no­zuo­ja­mas kai­my­nas“, - pa­žy­mė­jo pre­zi­den­tė.

Sa­vo pra­ne­ši­me ji pa­ste­bė­jo, jog Lie­tu­va ir ki­tos ša­lys jau da­bar pa­ti­ria at­vi­rą in­for­ma­ci­nį ka­rą. „NA­TO gy­ny­bos pla­nai ne­ap­gins mū­sų nuo de­zin­for­ma­to­rių, me­lo ir pro­vo­ka­ci­jų“, - sa­kė ša­lies va­do­vė.

„Ats­pa­ru­mą pro­pa­gan­dos ma­ši­nai tu­ri­me iš­siug­dy­ti pa­tys. An­traip net ne­kal­ta So­vie­tų Są­jun­gą šlo­vi­nan­ti dai­ne­lė ga­li virs­ti at­vi­ra des­truk­ci­ja. In­for­ma­ci­nė­mis at­ako­mis ap­šau­do­mo­je Lie­tu­vo­je vie­šu­mas yra veiks­min­giau­sias at­kir­tis. Čia stip­riau­sias mū­sų sky­das ga­lė­tų bū­ti at­sa­kin­ga pi­lie­ti­nė ša­lies ži­niask­lai­da, ku­ri ne­pa­gar­bą mū­sų vals­ty­bei pri­im­tų kaip as­me­ni­nį iš­šū­kį ir ne­pra­leis­tų ne­pa­si­ti­kė­ji­mą Lie­tu­va sė­jan­čių me­lo strė­lių“, - kal­bė­jo D.Gry­baus­kai­tė.

Ji krei­pė­si į ži­niask­lai­dos sa­vi­nin­kus, va­do­vus ir žur­na­lis­tus, „į kiek­vie­ną as­me­niš­kai“, pra­šy­da­ma pa­dė­ti žmo­nėms „ats­kir­ti me­lą nuo tie­sos“.

„Aiš­kiai ir su­pran­ta­mai in­for­muo­ki­te vi­suo­me­nę apie kės­lus prieš mū­sų vals­ty­bę, bū­ki­te at­sva­ra prieš­iš­kų jė­gų de­zin­for­ma­ci­jai ir pro­pa­gan­dai. Di­džiau­sias prieš­inin­kas in­for­ma­ci­nia­me ka­re – pra­ras­tas lai­kas“, - kal­bė­jo ša­lies va­do­vė.

Ji taip pat sa­kė, jog nu­si­kals­ta­ma, kad net ir po ke­lių ki­ber­ne­ti­nių at­akų Elek­tro­ni­nių ry­šių ir in­for­ma­ci­jos sau­gu­mo įsta­ty­mas „dū­lė­jo Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos stal­čiuo­se“.

Gy­ny­bai rei­kia skir­ti 2 proc.

Per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus Lie­tu­va tu­ri pa­di­din­ti gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mą iki 2 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to, tei­gia pre­zi­den­tė.

„Bū­ti­na sku­biai at­nau­jin­ti vi­sų po­li­ti­nių jė­gų na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą ne tik dėl ša­lies už­sie­nio ir sau­gu­mo po­li­ti­kos, bet ir dėl adek­va­taus gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mo. Esa­me pa­jė­gūs per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus pa­siek­ti dvie­jų pro­cen­tų fi­nan­sa­vi­mą ša­lies gy­ny­bai“, - sa­kė ji Sei­me, ket­vir­ta­die­nį skai­ty­da­ma pa­sku­ti­nį sa­vo ka­den­ci­jos me­ti­nį pra­ne­ši­mą.

Ji pa­brė­žė, kad nė­ra ki­to ke­lio – kol at­eis pa­gal­ba, pa­tys tu­ri­me ge­bė­ti ap­si­gin­ti.

D.Gry­baus­kai­tė kal­bą pra­dė­jo nuo grės­mių, pa­sta­ruo­ju me­tu ki­lu­sių Eu­ro­pai.

„Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis žo­džiai Lais­vė, Ne­prik­lau­so­my­bė, Su­ve­re­ni­te­tas, te­ri­to­ri­nis vien­ti­su­mas ir Tai­ka įga­vo nau­ją ver­tę. Dau­giau nei pu­sę am­žiaus tai­kiai su­gy­ve­nu­si Eu­ro­pa – ir už tai ga­vu­si No­be­lio pre­mi­ją – vėl su­si­dū­rė su ag­re­si­ja. Ka­ras ir oku­pa­ci­ja ta­po ne­be is­to­ri­niais ter­mi­nais va­do­vė­liuo­se, o rea­lia grės­me Eu­ro­pos že­my­ne. Iš­gy­ven­da­mi tai, kas vyks­ta Ukrai­no­je, dar kar­tą įsi­ti­ki­no­me, ko­kia tra­pi yra lais­vė“, - tei­gė pre­zi­den­tė.

Šiuo me­tu Lie­tu­va kraš­to ap­sau­gai ski­ria tik 0,8 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP), ir pa­gal šį ro­dik­lį at­si­lie­ka nuo vi­sų NA­TO ša­lių, iš­sky­rus Liuk­sem­bur­gą.

Vy­riau­sy­bė yra įsi­pa­rei­go­ju­si, kad 2016 me­tais gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mas pa­kil­tų iki 1 proc. BVP.

Šeš­ta­die­nį pla­nuo­ja­ma­me pa­si­ra­šy­ti po­li­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­me ke­ti­na­ma nu­ma­ty­ti, kad kas­met iš­lai­dos gy­ny­bai bū­tų di­di­na­mos po 0,1 proc. BVP. To­kiu bū­du NA­TO rei­ka­lau­ja­mi 2 proc. bū­tų pa­siek­ti 2026 me­tais.

NA­TO par­tne­riai, įskai­tant Jung­ti­nes Vals­ti­jas, ne kar­tą kri­ti­ka­vo Lie­tu­vą dėl ma­žo gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mo.

D.Gry­baus­kai­tė ša­lies pre­zi­den­te bu­vo iš­rink­ta 2009 me­tų ge­gu­žės 17-ąją jau per pir­mą­jį rin­ki­mų tu­rą, inau­gu­ruo­ta lie­pos 12 die­ną.

Da­bar­ti­nė ša­lies va­do­vė sie­kia an­tros ka­den­ci­jos. Pre­zi­den­to rin­ki­mai vyks ge­gu­žės 11 die­ną.

***

Skel­bia­me vi­są pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės me­ti­nio pra­ne­ši­mo teks­tą:

Mie­li Lie­tu­vos žmo­nės - lais­vos Lie­tu­vos pi­lie­čiai,

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai,

pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis žo­džiai Lais­vė, Ne­prik­lau­so­my­bė, Su­ve­re­ni­te­tas, te­ri­to­ri­nis vien­ti­su­mas ir Tai­ka įga­vo nau­ją ver­tę.

Dau­giau nei pu­sę am­žiaus tai­kiai su­gy­ve­nu­si Eu­ro­pa - ir už tai ga­vu­si No­be­lio pre­mi­ją - vėl su­si­dū­rė su ag­re­si­ja. Ka­ras ir oku­pa­ci­ja ta­po ne­be is­to­ri­niais ter­mi­nais va­do­vė­liuo­se, o rea­lia grės­me Eu­ro­pos že­my­ne.

Iš­gy­ven­da­mi tai, kas vyks­ta Ukrai­no­je, dar kar­tą įsi­ti­ki­no­me, ko­kia tra­pi yra lais­vė.

Ji sau­gi tiek, kiek su­ge­ba­me ją ap­sau­go­ti ir su­stip­rin­ti.

Jau 24-erius me­tus tu­ri­me ga­li­my­bę kur­ti sa­vo ša­lį taip, kad mū­sų lais­vė ne­tap­tų vie­na­die­nės nau­dos, po­li­ti­nio go­du­mo, sve­ti­mos pro­pa­gan­dos ar ša­lies in­te­re­sų ne­pai­san­čių gru­puo­čių įkai­te.

Kad nie­kas ne­abe­jo­tų, jog mū­sų jau­nos de­mo­kra­ti­jos vals­ty­bė yra pa­si­ren­gu­si nau­jiems iš­šū­kiams, o Lie­tu­vos lais­vė - pa­ti­ki­mo­se ran­ko­se.

Stip­rin­da­mi sa­vo ša­lį, vi­si kar­tu mes jau pa­da­rė­me la­bai daug.

Pri­im­ti gy­vy­biš­kai svar­būs mū­sų žmo­nėms spren­di­mai, bū­ti­ni tam, kad ga­lė­tu­me sau­giai kur­ti sa­vo ir mū­sų vai­kų gy­ve­ni­mą Lie­tu­vo­je.

Šian­dien, apž­velg­da­mi mū­sų eko­no­mi­kos ir vers­lo pa­sie­ki­mus, is­to­ri­nes per­mai­nas ša­ly­je, kul­tū­ros ir spor­to lai­mė­ji­mus, tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės įver­ti­ni­mus, ga­li­me di­džiuo­tis sa­vo Lie­tu­va.

Esa­me sa­va­ran­kiš­ki ir ger­bia­mi tarp­tau­ti­nė­je bend­ruo­me­nė­je, už­ti­krin­tai ei­na­me de­mo­kra­tiš­kos ir tei­si­nės vals­ty­bės ke­liu.

Ne­praė­jo nė ket­vir­tis am­žiaus, kai at­kū­rė­me vals­ty­bin­gu­mą.

Pa­žiū­rė­ki­me, kuo esa­me stip­rūs, o kur vis dar pa­žei­džia­mi, kad ga­lė­tu­me ne­sib­laš­ky­da­mi ir ne­pa­si­duo­da­mi sve­ti­moms įta­koms spar­tes­niu ir pla­tes­niu žings­niu ei­ti į prie­kį.

Bran­gie­ji,

tai­kus są­jun­gi­nin­kų nai­kin­tu­vų gaus­mas, šven­čiant Ko­vo 11-ąją, sim­bo­liš­kai brė­žė na­rys­tės NA­TO ir Eu­ro­pos Są­jun­go­je - ver­ty­biš­kai nau­jos at­kar­pos mū­sų vals­ty­bės gy­ve­ni­me - de­šimt­me­tį, ku­ria­me lais­vė ir sau­gu­mas - ne­at­sie­ja­mi.

Ukrai­nos pa­mo­ka - įpa­rei­go­ji­mas mums vi­siems - vi­so­mis iš­ga­lė­mis to­liau sau­go­ti sa­vo lais­vę.

Grės­mės aki­vaiz­do­je vi­si per­kai­no­jo­me sa­vo ver­ty­bes. Ir, ne­abe­jo­ju, kiek­vie­no­je šir­dy­je nu­bu­do par­ei­ga - pir­miau­sia sa­vo ar­ti­mui, o drau­ge ir sa­vo Tė­vy­nei.

Pa­sip­rie­šin­ti ar pri­si­tai­ky­ti. Šį spren­di­mą rei­kės da­ry­ti vi­siems - tiek pa­sau­lio ga­lin­gie­siems, tiek kiek­vie­nam žmo­gui.

Per­kai­no­jo­me ne tik ver­ty­bes. Nau­jo­mis aki­mis pa­žvel­gė­me į vis­ką, ką da­rė­me iki šiol.

Šio­mis ne­ri­mo die­no­mis vyk­dy­da­ma kons­ti­tu­ci­nę par­ei­gą apž­velg­ti pa­dė­tį ša­ly­je ir už­sie­nio po­li­ti­ką, kvie­čiu vi­sus są­ži­nin­gai akis­ta­tai su rea­lia si­tua­ci­ja ša­lies vi­du­je ir ap­link mus.

Įver­tin­ki­me, ką da­vė mū­sų su­telk­tos pa­stan­gos ir kiek ga­li kai­nuo­ti ap­lai­du­mas ar lai­ku ne­priim­ti spren­di­mai.

Pra­si­dė­jus ga­lios de­mons­tra­vi­mui ir pro­vo­ka­ci­niams veiks­mams Lie­tu­vos pa­šo­nė­je, pa­si­ti­kri­no­me sa­vo už­sie­nio po­li­ti­kos įdir­bį.

Pa­si­ti­kri­no­me ir nu­sto­jo­me bi­jo­ti. Esa­me ne vie­ni su mū­sų ne­nus­pė­ja­ma kai­my­nys­te.

Pir­miau­sia - tai iš­te­sė­tas są­jun­gi­nin­kų duo­tas žo­dis - kad Bal­ti­jos ša­lių ne­prik­lau­so­my­bė, su­ve­re­nu­mas ir te­ri­to­ri­nis vien­ti­su­mas yra nuo­la­ti­nis JAV ir NA­TO rū­pes­tis. Po­rei­kiui at­si­ra­dus, iš kar­to gau­tas ka­ri­nis ir po­li­ti­nis pa­stip­ri­ni­mas.

Šiuo me­tu tu­ri­me vi­sas rei­kia­mas ka­ri­nio sau­gu­mo ga­ran­ti­jas.

Tie­sio­gi­nė grės­mė re­gio­no sau­gu­mui iš­ryš­ki­no ir kai­my­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo svar­bą. Pui­kiai su­pras­da­mi, kad re­gio­no stip­ry­bė - vie­ny­bė­je, vi­si kar­tu - lie­tu­viai, len­kai, lat­viai ir es­tai vie­no­dai įver­ti­no­me grės­mes ir su­vie­ni­jo­me sa­vo pa­stan­gas sau­gu­mui už­ti­krin­ti.

Lie­tu­va per pa­sta­ruo­sius me­tus su­stip­ri­no ry­šius su vi­sais sa­vo drau­gais ir są­jun­gi­nin­kais Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je. Įsi­ti­ki­no­me, kad pa­grin­di­nis ir sau­giau­sias mū­sų už­sie­nio po­li­ti­kos ke­lias - par­tne­rys­tė su Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­li­mis, JAV ir bend­ra­dar­bia­vi­mas NB8 for­ma­tu. Ten, kur esa­me ger­bia­mi ir mu­mis pa­si­ti­ki­ma.

Mū­sų na­rys­tę Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je pa­lai­kė net 187 pa­sau­lio ša­lys iš 193.

Ypač pa­si­tei­si­no re­gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo in­ves­ti­ci­ja - ta­po­me eko­no­miš­kai stip­riau­sio ir sau­giau­sio Eu­ro­po­je - Šiau­rės ir Bal­ti­jos ša­lių re­gio­no (NB8) da­li­mi.

Tai nau­ja geo­po­li­ti­nė tra­jek­to­ri­ja, ku­riai dau­giau dė­me­sio pra­de­da skir­ti ir Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos. Tai­gi, Lie­tu­va pe­rei­na į nau­ją, pla­tes­nio stra­te­gi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo su JAV ly­gį.

Stip­rūs po­li­ti­nio ir eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ry­šiai Lie­tu­vą sie­ja su Vo­kie­ti­ja, tu­ri­me stra­te­gi­nės par­tne­rys­tės su­tar­tį su Pra­ncū­zi­ja.

Na­rys­tė NA­TO ir Eu­ro­pos Są­jun­go­je - ne­abe­jo­ti­na mū­sų stip­ry­bė. Tai pa­tvir­ti­no pats gy­ve­ni­mas. Tai ne tik ka­ri­nio, po­li­ti­nio ir eko­no­mi­nio sau­gu­mo ga­ran­ti­jos mū­sų žmo­nėms, bet ir de­mo­kra­tiš­ko­mis ver­ty­bė­mis, abi­pu­siu pa­si­ti­kė­ji­mu ir pa­gar­ba grįs­ti san­ty­kiai su ki­to­mis vals­ty­bė­mis.

Pa­sau­lis pa­si­ti­ki Lie­tu­va - pa­si­ti­kė­ki­me sa­vi­mi la­biau ir pa­tys.

Pir­miau­sia tu­ri­me su­si­telk­ti ir vie­nin­gai pa­si­reng­ti nau­jiems iš­šū­kiams.

Bū­ti­na sku­biai at­nau­jin­ti vi­sų po­li­ti­nių jė­gų Na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą ne tik dėl ša­lies už­sie­nio ir sau­gu­mo po­li­ti­kos, bet ir dėl adek­va­taus gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mo. Esa­me pa­jė­gūs per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus pa­siek­ti dvie­jų pro­cen­tų fi­nan­sa­vi­mą ša­lies gy­ny­bai.

Nė­ra ki­to ke­lio - kol at­eis pa­gal­ba, mes pa­tys tu­ri­me ge­bė­ti ap­si­gin­ti.

Lie­tu­va ir ki­tos ša­lys jau da­bar pa­ti­ria at­vi­rą in­for­ma­ci­nį ka­rą.

NA­TO gy­ny­bos pla­nai ne­ap­gins mū­sų nuo de­zin­for­ma­to­rių, me­lo ir pro­vo­ka­ci­jų.

At­spa­ru­mą pro­pa­gan­dos ma­ši­nai tu­ri­me iš­siug­dy­ti pa­tys. An­traip net ne­kal­ta So­vie­tų Są­jun­gą šlo­vi­nan­ti dai­ne­lė ga­li virs­ti at­vi­ra des­truk­ci­ja.

In­for­ma­ci­nė­mis at­ako­mis ap­šau­do­mo­je Lie­tu­vo­je vie­šu­mas yra veiks­min­giau­sias at­kir­tis.

Čia stip­riau­sias mū­sų sky­das ga­lė­tų bū­ti at­sa­kin­ga pi­lie­ti­nė ša­lies ži­niask­lai­da, ku­ri ne­pa­gar­bą mū­sų vals­ty­bei pri­im­tų kaip as­me­ni­nį iš­šū­kį ir ne­pra­leis­tų ne­pa­si­ti­kė­ji­mą Lie­tu­va sė­jan­čių me­lo strė­lių.

To­dėl krei­piuo­si į vi­sus ži­niask­lai­dos sa­vi­nin­kus ir va­do­vus, į kiek­vie­ną ša­lies žur­na­lis­tą ir apž­val­gi­nin­ką as­me­niš­kai - pa­dė­ki­te mū­sų žmo­nėms at­skir­ti me­lą nuo tie­sos, aiš­kiai ir su­pran­ta­mai in­for­muo­ki­te vi­suo­me­nę apie kės­lus prieš mū­sų vals­ty­bę, bū­ki­te at­sva­ra prieš­iš­kų jė­gų de­zin­for­ma­ci­jai ir pro­pa­gan­dai.

Di­džiau­sias prieš­inin­kas in­for­ma­ci­nia­me ka­re - pra­ras­tas lai­kas. To­dėl nu­si­kals­ta­ma, kad net ir po ke­lių ki­ber­ne­ti­nių at­akų Elek­tro­ni­nių ry­šių ir in­for­ma­ci­jos sau­gu­mo įsta­ty­mas dū­lė­jo Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos stal­čiuo­se.

Duo­me­nų ir in­for­ma­ci­jos ap­sau­ga glo­ba­li­za­ci­jos ir skait­me­ni­nių tech­no­lo­gi­jų am­žiu­je - mū­sų na­cio­na­li­nio sau­gu­mo rei­ka­las.

In­for­ma­ci­nis ka­ras pa­ti­kri­no ir ša­lies žval­gy­bos tar­ny­bų bud­ru­mą.

Prieš me­tus pri­im­tas nau­jas Žval­gy­bos įsta­ty­mas įpa­rei­go­jo už­ti­krin­ti grei­tą reak­ci­ją net į men­kiau­sius pa­vo­jaus sig­na­lus, ku­riais ga­li bū­ti pa­žei­džia­mas vals­ty­bės su­ve­re­ni­te­tas, te­ri­to­ri­jos ne­lie­čia­my­bė ir vien­ti­su­mas, kons­ti­tu­ci­nė sant­var­ka, vals­ty­bės in­te­re­sai, gy­ny­bi­nė ir eko­no­mi­nė ga­lia.

Ta­čiau net at­vi­ra ag­re­si­ja Lie­tu­vos pa­šo­nė­je ne­pri­ver­čia Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) im­tis veiks­min­gos grės­mių pre­ven­ci­jos ša­li­nant ri­zi­kos veiks­nius, pa­vo­jus ir grės­mes, ku­rie ky­la iš už­sie­nio ar ša­lies vi­du­je.

Stum­do­ma at­sa­ko­my­bė už grės­mių pre­ven­ci­ją ma­ži­na po­li­ti­nį ir eko­no­mi­nį Lie­tu­vos at­spa­ru­mą.

Del­si­mas, sa­vig­rio­va ir trum­pa­re­giš­ku­mas yra blo­giau nei ne­prog­no­zuo­ja­mas kai­my­nas.

Dau­giau nei 20 me­tų del­sė­me siek­ti ti­kro ener­ge­ti­nio sa­va­ran­kiš­ku­mo.

Ta­čiau ru­de­nį, įvei­kęs vi­sus prieš­iš­kus štor­mus ir sve­ti­mo­mis ran­ko­mis ins­pi­ruo­tų ko­mi­si­jų kel­tas aud­ras, į Lie­tu­vą par­plauks mū­sų ener­ge­ti­nės Ne­prik­lau­so­my­bės sim­bo­lis - spe­cia­lus lai­vas su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lui.

Šis geo­po­li­ti­nis ir pir­ma­sis Bal­ti­jos re­gio­ne - Lie­tu­vos, Nor­ve­gi­jos ir Pie­tų Ko­rė­jos bend­ra­dar­bia­vi­mo pro­jek­tas - is­to­ri­nių per­mai­nų mū­sų ša­lies ener­ge­ti­kos sis­te­mo­je re­zul­ta­tas.

Tai vi­sos Lie­tu­vos pa­stan­gas vai­ni­kuo­jan­ti sėk­mė, po ku­rios eg­zis­ten­ci­nę grės­mę ke­lian­čios ru­siš­kos du­jos Lie­tu­vai tam­pa tie­siog ne­bū­ti­nos.

Per ke­le­rius me­tus Lie­tu­va su­ge­bė­jo už­si­ti­krin­ti ne tik du­jų, bet ir elek­tros tie­ki­mo al­ter­na­ty­vas. Jau ki­tą­met - 2015-ai­siais - pra­dės veik­ti elek­tros til­tas su Šve­di­ja - Lie­tu­va elek­tros tink­lais su­si­jungs su Va­ka­rų Eu­ro­pa.

Tai - ener­ge­ti­nės pri­klau­so­my­bės pa­bai­ga.

Ener­ge­ti­nis sa­va­ran­kiš­ku­mas - bū­ti­na vals­ty­bės kles­tė­ji­mo są­ly­ga. Tai ne tik tei­sin­gos elek­tros, du­jų ir šil­dy­mo kai­nos. Tai - sau­gi ir kon­ku­ren­cin­ga Lie­tu­va.

Ta­čiau la­biau nei gin­čai su „Gazp­ro­mu" ša­lį ali­na vie­ti­nių ener­ge­ti­nių oli­gar­chų ape­ti­tai.

Šian­dien ko­rup­ci­niai san­do­riai drie­kia­si nuo sta­ty­ti­nių Ener­ge­ti­kos ir Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jo­se, sa­vi­val­dy­bė­se iki dau­gia­bu­čių na­mų bend­ri­jo­se. Bu­vęs ru­bi­ko­ni­nis iko­ras ta­po gro­buo­ni­mi, už­val­džiu­siu sa­vi­val­dy­bių ko­mu­na­li­nį ūkį nuo at­lie­kų su­rin­ki­mo iki van­dens ir ši­lu­mos tie­ki­mo.

Šis da­ri­nys, su nuo­lat be­si­su­kan­čiais skait­liu­kais, apip­lė­ši­nė­ja ša­lies žmo­nes ne ką ma­žiau nei „Gazp­ro­mas", ku­riam jau per­mo­kė­jo­me 5 mi­li­jar­dus li­tų.

Pa­ža­bo­ju­si in­te­re­sų gru­pių pikt­nau­džia­vi­mą ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je, ku­ria­me su­ka­si 12 mi­li­jar­dų li­tų, Lie­tu­va tap­tų kon­ku­ren­cin­ga ir kles­tin­čia Eu­ro­pos vals­ty­be.

Ryž­tin­ga vals­ty­bės po­li­ti­ka rei­ka­lin­ga ne tik dėl at­omi­nės ar ska­lū­ni­nės ener­ge­ti­kos at­ei­ties, bet ir dėl ši­lu­mos sek­to­riaus.

Nors at­si­ra­do pir­mie­ji ne­prik­lau­so­mi ši­lu­mos ga­min­to­jai, iš­skai­dy­tas ši­lu­mos ir ki­tų ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų tei­ki­mas, su­stab­dy­ta mo­no­po­li­nin­kų ir jiems ati­dir­bi­nė­jan­čių na­mų ad­mi­nis­tra­to­rių sa­vi­va­lė, pen­ke­rių me­tų pa­stan­gos su­ma­žin­ti ši­lu­mos ir ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų kai­nas vis dar ne­pa­kan­ka­mos.

Kai ku­riuo­se re­gio­nuo­se ne sa­vi­val­dy­bė val­do ši­lu­mos tie­kė­jus, o ši­lu­mos oli­gar­chai dik­tuo­ja są­ly­gas vie­tos val­džiai ir gy­ven­to­jams.

To­dėl la­bai rim­tai svars­ty­ti­nas da­lies ši­lu­mos ūkio di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se pe­rė­mi­mas vals­ty­bės ži­nion. Pa­ga­liau tu­ri at­si­ras­ti ir vie­na bend­ra ši­lu­mos ūkio prog­ra­ma vals­ty­bė­je.

Pa­dė­ti Lie­tu­vai su­stip­rė­ti eko­no­miš­kai ir ap­si­gin­ti nuo grobs­ty­to­jų - mū­sų vi­sų bend­ras rei­ka­las.

Ko­rup­ci­jos vė­žiui su­kur­ti prieš­nuo­džiai - vei­kia, ko­va vyks­ta be jo­kių iš­ly­gų. Už ko­rup­ci­nius nu­si­kal­ti­mus vien per­nai teis­mai sky­rė be­veik mi­li­jo­ną li­tų bau­dų.

Jau iš­tir­tos ir 34 bau­džia­mo­sios by­los dėl ne­tei­sė­to pra­tur­tė­ji­mo, ku­rio­se in­kri­mi­nuo­to tur­to ver­tė dau­giau nei 11 mi­li­jo­nų li­tų.

Vi­sa tai lei­do Lie­tu­vai pa­gal ko­rup­ci­jos su­vo­ki­mo in­dek­są pa­kil­ti į 43 vie­tą tarp 177 vals­ty­bių.

Nuo­sek­li Lie­tu­vos ko­va su stam­bią­ja ko­rup­ci­ja la­bai ge­rai įver­tin­ta ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­as­kai­to­je. Ta­čiau vis dar esa­me pa­sku­ti­nė­je vie­to­je pa­gal gy­ven­to­jų smul­kią­ją ko­rup­ci­nę pra­kti­ką, ku­ri la­biau­siai įsi­ga­lė­ju­si svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se, sa­vi­val­dy­bė­se, po­li­ci­jo­je.

Ko­rup­ci­niai įpro­čiai ne­lei­džia skaid­riai or­ga­ni­zuo­ti dar­bo ir ra­cio­na­liai pa­nau­do­ti tu­ri­mų lė­šų.

Vien svei­ka­tos ap­sau­gai kas­met ski­ria­me 5 mi­li­jar­dus li­tų. Dar 2 mi­li­jar­dus žmo­nės pri­si­mo­ka pa­tys. Esa­me ap­si­rū­pi­nę bran­giais ir mo­der­niais me­di­ci­nos prie­tai­sais.

Ta­čiau ko­ky­biš­ka svei­ka­tos prie­žiū­ra dau­gu­mai žmo­nių vis dar prie­ina­ma tik už pa­pil­do­mą mo­kes­tį.

Ty­ri­mai ro­do, kad net 79 pro­cen­tai ša­lies žmo­nių ma­no, kad ky­šis pa­de­da spręs­ti prob­le­mas.

Kol ne­iš­mo­ko­me gim­ti be ky­šio, įsi­dar­bin­ti be ky­šio, sta­ty­ti be ky­šio, pa­sen­ti be ky­šio - esa­me pa­žei­džia­mi, nes pa­per­ka­mi.

Tik tuo­met, kai nė vie­no iš mū­sų ne­sais­tys ko­rup­ci­niai ry­šiai, nie­kas ne­ga­lės pirk­ti ar par­duo­ti Lie­tu­vos.

Su­griež­ti­nus kon­ku­ren­ci­nius įsta­ty­mus su­ma­žė­jo ga­li­my­bių mo­no­po­li­jų pikt­nau­džia­vi­mui, už­kirs­tas ke­lias ne­są­ži­nin­gai veik­lai. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba pa­sta­rai­siais me­tais sky­rė bau­dų už 80 mi­li­jo­nų li­tų - 2 kar­tus dau­giau nei per vi­są sa­vo gy­va­vi­mo lai­ko­tar­pį - ir ap­sau­go­jo var­to­to­jus nuo 186 mi­li­jo­nų li­tų nuo­sto­lių.

Dau­giau pi­ni­gų žmo­nių ge­ro­vei at­si­ra­do skaid­rė­jant vie­šie­siems pir­ki­mams. Vie­šu­mas šio­je sri­ty­je, kur su­ka­si 14 mi­li­jar­dų li­tų, su­ma­ži­no pikt­nau­džia­vi­mų dvi­gu­bai. Ta­čiau sa­vi­val­dy­bė­se dar daug ne­skaid­rių pir­ki­mų, ypač bio­ku­ro ir at­lie­kų tvar­ky­mo sri­ty­se.

Jei­gu ir Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja bū­tų aky­la ne tik smul­kia­jam vers­lui, bet ir mi­li­jo­ni­niams pel­nams, tu­rė­tu­me dar bent pu­se mi­li­jar­do pil­nes­nį vals­ty­bės iž­dą.

Skaid­rūs, kon­ku­ren­cin­gi, ino­va­ci­jo­mis ir as­me­ni­ne žmo­nių ini­cia­ty­va grįs­ti vers­lai taip pat di­di­na Lie­tu­vos at­spa­ru­mą.

Per ša­lį spar­čiai ri­ta­si bal­to­ji vers­lo ban­ga, ne­šan­ti gar­bin­go mo­kes­čių mo­kė­ji­mo, skaid­rių at­ly­gi­ni­mų, vie­šų­jų pir­ki­mų, są­ži­nin­gos kon­ku­ren­ci­jos ir etiš­ko vers­lo kul­tū­rą.

Dau­gė­ja ak­ty­vių ir iš­ra­din­gų vers­lo ga­ze­lių, su­ma­niai pri­si­tai­kan­čių prie tarp­tau­ti­nės rin­kos po­ky­čių ir kon­ku­ruo­jan­čių pro­duk­ci­jos ko­ky­be.

Pra­de­da po­pu­lia­rė­ti, ypač tarp jau­ni­mo, so­cia­li­nio vers­lo įmo­nės, sie­kian­čios ne tik pel­no, bet ir nau­dos vi­suo­me­nei: įdar­bi­na­mi so­cia­liai pa­žei­džia­mi žmo­nės, ku­ria­mi eko­lo­gi­niai vers­lai, tei­kia­mos bū­ti­nos žmo­nėms pa­slau­gos.

Pa­dė­ti są­ži­nin­giems ir pi­lie­tiš­kiems vers­li­nin­kams įsit­vir­tin­ti vi­so­je ša­ly­je - ne tik „Lie­tu­vos be še­šė­lio" ar „Skaid­ru­mo li­ni­jos" rei­ka­las, bet ir tie­sio­gi­nė Vy­riau­sy­bės par­ei­ga.

Bū­tent toks vers­las yra vals­ty­bės eko­no­mi­kos stip­ry­bė ir at­sva­ra ko­rup­ci­niams san­do­riams bei še­šė­li­niais mo­kė­ji­mais ir dvi­gu­bo­mis bu­hal­te­ri­jo­mis su­sais­ty­tiems „biz­nie­riams".

At­sa­kin­gas ir skaid­rus vers­las ne­leis že­min­ti ir šan­ta­žuo­ti Lie­tu­vos.

Pel­no mar­ža daž­nai ly­gi ri­zi­kos mar­žai. To­dėl pats lai­kas ieš­ko­ti to­kios vie­tos vers­lui, kad ne­rei­kė­tų gy­ven­ti bai­mė­je ir už svies­tą par­da­vi­nė­ti Lie­tu­vos.

Juo­lab kad per pa­sta­ruo­sius me­tus pa­da­ry­ta la­bai daug ieš­kant pa­ti­ki­mų rin­kų, di­di­nant Lie­tu­vos ži­no­mu­mą, plė­to­jant eko­no­mi­nius ry­šius ir už­mez­gant nau­jus kon­tak­tus.

Lie­tu­va jau pa­kvies­ta pra­dė­ti de­ry­bas dėl na­rys­tės Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­jo­je (EB­PO) - eko­no­miš­kai sta­bi­lių ir pa­ti­ki­mų vals­ty­bių klu­be.

Pir­mi­nin­kau­jant Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­nis ho­ri­zon­tas la­bai iš­sip­lė­tė - ta­po­me ma­to­mi, gir­di­mi ir ger­bia­mi. Lie­tu­va iš­gar­sė­jo kaip darbš­ti, pa­ti­ki­ma, ino­va­ty­vi, tur­tin­gos kul­tū­ros ir mo­der­naus vers­lo ša­lis.

Ne­iš­bars­ty­ki­me šio įdir­bio ir pa­si­nau­do­ki­me juo.

Tarp­tau­ti­nis Lie­tu­vos pri­pa­ži­ni­mas tu­ri virs­ti ša­liai nau­din­gais pro­jek­tais.

Jau da­bar dau­giau nei 75 pro­cen­tai lie­tu­viš­kų pre­kių ke­liau­ja į Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lis. O mo­der­nių lie­tu­viš­kų la­ze­rių eks­por­to ke­liai drie­kia­si į vi­sus pa­sau­lio kon­ti­nen­tus.

Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių in­ves­ti­ci­jos Lie­tu­vo­je su­da­ro 82,5 pro­cen­to vi­sų in­ves­ti­ci­jų ša­ly­je. Vien Šiau­rės ša­lys pas mus in­ves­ta­vo be­veik 17 mi­li­jar­dų li­tų.

Gy­vy­biš­kai svar­bus yra skaid­rių in­ves­ti­ci­jų ska­ti­ni­mas ir pri­trau­ki­mas į vi­sus ša­lies re­gio­nus.

Tam rei­kia su­telk­tų ša­lies dip­lo­ma­ti­jos, val­džios ir vers­li­nin­kų pa­stan­gų.

Vie­šo­ji įstai­ga „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je" vien per­nai pa­dė­jo at­si­ras­ti 22 ply­no lau­ko pro­jek­tams įvai­riuo­se ša­lies ra­jo­nuo­se. Per ket­ve­rius me­tus įdar­bin­ta 9570 ša­lies žmo­nių.

Ta­čiau in­ves­ti­ci­jos vi­siš­kai ap­len­kia Rie­ta­vo, Ši­la­lės, Ma­ri­jam­po­lės, Pa­gė­gių, Šal­či­nin­kų, Laz­di­jų, Jur­bar­ko, Birš­to­no, Ro­kiš­kio sa­vi­val­dy­bes.

In­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mas tu­ri tap­ti ir vie­tos val­džios tie­sio­gi­ne at­sa­ko­my­be. Ar Lie­tu­va taps ša­li­mi, į ku­rią ver­žia­si ka­pi­ta­las, tech­no­lo­gi­jos, ino­va­ci­jos, kur ge­ros są­ly­gos dirb­ti ir už­si­dirb­ti, pri­klau­so nuo kiek­vie­no me­ro ir se­niū­no su­ma­nu­mo ir pa­stan­gų.

Kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se dir­ba vos treč­da­lis gy­ven­to­jų. To­dėl so­cia­li­nė at­skir­tis tam­pa grės­me vals­ty­bės sau­gu­mui.

Tik tu­rė­da­mi dar­bo mū­sų žmo­nės bus ne­pa­žei­džia­mi ir jau­sis sau­gūs sa­vo vals­ty­bė­je.

Mū­sų žmo­giš­kie­ji re­sur­sai iš­ties uni­ka­lūs. Net už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai pri­pa­žįs­ta, kad dar­buo­to­jai Lie­tu­vo­je - aukš­čiau­sio ly­gio. Pa­gal dar­bo jė­gos iš­si­la­vi­ni­mą esa­me Eu­ro­pos Są­jun­gos ge­riau­sių­jų še­še­tu­ke.

Siun­čia­me pa­sau­liui lie­tu­viš­kus lin­kė­ji­mus iš kos­mo­so, pa­ten­tuo­ti lie­tu­vių iš­ra­di­mai kon­ku­ruo­ja pa­sau­li­nė­se rin­ko­se, esa­me grei­čiau­sio in­ter­ne­to ša­lis, plė­to­ja­me 5 vers­lo ir moks­lo slė­nius, tu­ri­me aukš­čiau­sio ly­gio la­bo­ra­to­ri­jų.

Dar­bo ko­ky­be ir iš­ra­di­mais pa­sau­ly­je kon­ku­ruo­jan­ti Lie­tu­va - jau rea­ly­bė, o ne at­ei­ties vi­zi­ja. Tai su­tei­kia nau­ją pa­grei­tį ša­lies eko­no­mi­kai ir ūkio mo­der­ni­za­vi­mui.

Su­ma­ži­nu­si at­otrū­kį tarp moks­lo ir vers­lo, mo­der­ni­za­vu­si stu­di­jų va­dy­bą, pro­fe­si­nį ren­gi­mą pri­de­ri­nu­si prie rin­kos po­rei­kių, Lie­tu­va ga­lės kon­ku­ruo­ti ne tik kva­li­fi­kuo­ta dar­bo jė­ga, bet ir na­šu­mu bei tech­no­lo­gi­jo­mis.

In­ves­tuo­da­mi į spe­cia­lis­tus, pa­di­din­si­me vi­sos eko­no­mi­kos po­ten­cia­lą ir už­ti­krin­si­me Lie­tu­vos eko­no­mi­nį sta­bi­lu­mą.

Vien jau­ni­mo įdar­bi­ni­mui iki 2020-ųjų me­tų nu­ma­to­me skir­ti dau­giau nei 400 mi­li­jo­nų li­tų. Iš­min­tin­gai pa­nau­do­ję juos ak­ty­viems pro­jek­tams, už­ti­krin­si­me, kad pir­mo­ji dar­bo­vie­tė mū­sų ab­sol­ven­tams ti­krai ne­bus Dar­bo bir­ža.

Au­gan­ti eko­no­mi­ka tu­ri tap­ti dar­bo vie­to­mis ir orų gy­ve­ni­mą už­ti­kri­nan­čio­mis pa­ja­mo­mis, kad žmo­nės jaus­tų­si sau­gūs šian­dien ir bū­tų ra­mūs dėl sa­vo šei­mos at­ei­ties.

Mū­sų eko­no­mi­ka yra tva­ri, ma­kroe­ko­no­mi­niai ro­dik­liai so­li­dūs.

Tu­ri­me vi­sas ga­li­my­bes dar spar­tes­niam eko­no­mi­kos au­gi­mui.

Pa­da­rė­me vis­ką, kad mū­sų ša­lis per at­ei­nan­čius sep­ty­ne­rius me­tus iš Eu­ro­pos Są­jun­gos biu­dže­to gau­tų 10-čia pro­cen­tų di­des­nę par­amą - net 44,5 mi­li­jar­do li­tų.

Žem­dir­biams ir kai­mo gy­ven­to­jams ati­teks ko­ne pu­sė vi­sos šios su­mos - net 17,24 mi­li­jar­do li­tų.

Ta­čiau ša­ly­je vis dar 500 tūks­tan­čių hek­ta­rų ap­leis­tos ir dir­vo­nuo­jan­čios že­mės. Aps­kai­čiuo­ta, kad jei­gu jo­je aug­tų ja­vai ar ki­tos že­mės ūkio kul­tū­ros, kas­met už­dirb­tu­me pa­pil­do­mą mi­li­jar­dą li­tų.

Įdar­bin­ki­me sa­vo že­mę pa­tys ir ne­rei­kės bi­jo­ti, kad ją iš­pirks sve­ti­mi.

Bet eu­ro­pi­nė par­ama ne­am­ži­na, ji pa­laips­niui ma­žės. Per 10 na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je me­tų jau pa­sie­kė­me 72 pro­cen­tus Eu­ro­pos Są­jun­gos pra­gy­ve­ni­mo ly­gio vi­dur­kio.

Da­bar Eu­ro­pos Są­jun­gos par­ama su­da­ro be­veik ket­vir­tį mū­sų vals­ty­bės me­ti­nio biu­dže­to. To­dėl tu­ri­me la­bai at­sa­kin­gai ir pro­tin­gai in­ves­tuo­ti ją į at­ei­tį ir už­ti­krin­ti, kad eko­no­mi­nė ge­ro­vė pa­siek­tų kiek­vie­ną žmo­gų, o ne­nu­sės­tų ko­rum­puo­tų gru­puo­čių ki­še­nė­se.

Vie­na di­džiau­sių grės­mių šian­dien yra ta, kad su­nkiai Briu­se­ly­je iš­si­de­rė­ti pi­ni­gai ga­li bū­ti pa­pras­čiau­siai iš­grobs­ty­ti.

Įveik­da­mi su­nkme­tį ir gel­bė­da­mi ša­lį nuo ban­kro­to, aiš­kiai pa­ma­tė­me, kad ne pi­ni­gų sty­gius di­džiau­sia mū­sų vals­ty­bės bė­da. La­biau mus skur­di­na ko­rum­puo­tos in­te­re­sų gru­pės ir ne­ap­gal­vo­tas pi­ni­gų švais­ty­mas.

Lie­tu­va ga­li tap­ti są­ži­nin­gų žmo­nių ga­li­my­bių ša­li­mi. Jei­gu ne­lei­si­me jų uzur­puo­ti su­kčiams ir ma­chi­na­to­riams.

Pra­si­de­dant nau­jam eu­ro­pi­nės par­amos skirs­ty­mo eta­pui ma­to­me, kad pra­si­dė­jo dirb­ti­nė va­do­vų ro­ta­ci­ja - par­ti­niais kad­rais ban­do­ma pa­keis­ti Eu­ro­pos so­cia­li­nio fon­do agen­tū­ros (ES­FA), Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos, Na­cio­na­li­nės mo­kė­ji­mų agen­tū­ros (NMA), ne­tgi ne­įga­lių­jų vai­kų glo­bos na­mų, pro­fe­si­nių mo­kyk­lų, bib­lio­te­kų ir kul­tū­ros cen­trų va­do­vus.

Val­dan­čio­ji dau­gu­ma, už­siė­mu­si ko­va už fi­nan­si­nės įta­kos zo­nas, ne­be­tu­ri lai­ko įsi­se­nė­ju­sioms žmo­nių prob­le­moms spręs­ti.

Ne­įver­ti­nus, kad pen­si­jos dar ne­kom­pen­suo­tos ir al­gos žmo­nėms ne­at­kur­tos, at­gy­ja iki­kri­zi­niai par­ti­niai ape­ti­tai ir ne­at­sa­kin­gi po­pu­lis­ti­niai pa­ža­dai. Jie ga­li vėl nu­gramz­din­ti ša­lį į fi­nan­si­nį chao­są.

Tik tu­rė­da­mi at­sa­kin­gą fi­nan­sų po­li­ti­ką ga­li­me at­lai­ky­ti bet ko­kius iš­šū­kius.

Eu­ro įve­di­mas ap­ri­bos po­li­ti­nį ir fi­nan­si­nį po­pu­liz­mą bei ap­sau­gos vals­ty­bę nuo ne­at­sa­kin­go po­li­ti­kų el­ge­sio. Eu­ras ne­abe­jo­ti­nai taps ir svar­biu im­pul­su mū­sų eko­no­mi­kai.

Ap­gal­vo­tas vals­ty­bės lė­šų nau­do­ji­mas ir di­džiau­sią eko­no­mi­nę bei so­cia­li­nę grą­žą duo­dan­čios in­ves­ti­ci­jos pa­da­rys mus dar stip­res­nius.

Ger­bia­mie­ji,

gin­ti vals­ty­bės ir są­ži­nin­gų ša­lies žmo­nių in­te­re­sų vis ryž­tin­giau sto­ja ne­prik­lau­so­ma ša­lies tei­sė­sau­ga.

Pri­nci­pin­gu po­žiū­riu, griež­tes­nė­mis at­ran­ko­mis ir ro­ta­ci­ja tei­si­nin­kų bend­ruo­me­nė va­lo­si nuo ko­rum­puo­tų ir at­si­tik­ti­nių žmo­nių. For­muo­ja­si pro­fe­sio­na­li, pi­lie­tiš­ka ka­riau­na, pa­si­ren­gu­si gin­ti vals­ty­bės in­te­re­sus ša­lies vi­du­je ir tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je.

Tei­sė­jo man­ti­ja vėl tam­pa gar­bin­gos teis­mi­nės val­džios sim­bo­liu, o ne prie­dan­ga nuo ne­bau­džia­mu­mo.

Per pen­ke­rius me­tus pa­si­kei­tė net 86 pro­cen­tai teis­mų va­do­vų, pa­skir­ta 115 nau­jų tei­sė­jų.

Teis­mai mo­der­nė­ja: kom­piu­te­ri­zuo­tas by­lų pa­skirs­ty­mas, star­ta­vo elek­tro­ni­nės by­los, tra­di­ci­nius pro­to­ko­lus kei­čia skait­me­ni­niai įra­šai. Spar­tes­nio by­lų nag­ri­nė­ji­mo pra­kti­ka tu­ri bū­ti tai­ko­ma ir bau­džia­mo­sio­se by­lo­se.

Įsi­lei­dus vi­suo­me­nės at­sto­vus į tei­sė­jų at­ran­kas ir ver­ti­ni­mus, iš už­da­ro kla­no tei­sė­jai virs­ta at­vi­ra bend­ruo­me­ne.

Su­grįž­ta ir žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mas tei­sin­gu­mu - dar prieš pen­ke­rius me­tus teis­mu ša­ly­je pa­si­ti­kė­jo tik kas penk­tas pi­lie­tis. Šian­dien jis iš­au­go dvi­gu­bai - nuo 24 iki 51 pro­cen­to.

Po­li­ci­jos par­ei­gū­nais šiuo me­tu pa­si­ti­ki 69 pro­cen­tai ša­lies gy­ven­to­jų, o po­li­ci­jos im­uni­te­to tar­ny­bos mo­de­lis ta­po pa­vyz­džiu vi­sai tei­sė­sau­gai, kaip efek­ty­viai ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja tar­ny­bos vi­du­je.

Su­nkiau­siai mo­der­ni­za­ci­ja pa­sie­kia ša­lies pro­ku­ra­tū­ras. Čia te­bek­les­ti vy­res­nių­jų pro­ku­ro­rų val­džia, į sis­te­mą ne­atei­na nau­jų žmo­nių, ne­si­kei­čia po­žiū­ris į žmo­gaus tei­ses. Ne­pa­kan­ka­mai in­ves­tuo­ja­ma į pro­fe­si­nį to­bu­lė­ji­mą, ne­ana­li­zuo­ja­ma, ko­kiu ke­liu ei­na Eu­ro­pa ir pa­sau­lis, vis dar su­nkiai pra­si­mu­ša nau­jos idė­jos.

Va­do­vų ro­ta­ci­ja ir čia duo­da re­zul­ta­tų, ta­čiau aki­vaiz­du, kad ro­tuo­ta ne­kom­pe­ten­ci­ja ir lie­ka ne­kom­pe­ten­ci­ja, ne­ge­ban­čia at­skir­ti rea­lių grės­mių vals­ty­bei.

To­dėl čia vis dar po­pu­lia­rus so­vie­ti­nis bau­džia­ma­sis per­se­kio­ji­mas, nors tei­sė se­niai pa­si­kei­tu­si ir ne­ga­li bū­ti gi­na­ma iš jė­gos po­zi­ci­jų. To­kie žmo­gaus tei­ses pa­žei­džian­tys veiks­mai jau su­lau­kia net tarp­tau­ti­nio at­gar­sio.

Pa­sau­ly­je po­pu­lia­rė­ja at­ku­ria­mo­jo tei­sin­gu­mo ga­li­my­bės - de­ry­bi­niai pro­ce­sai, tai­kos su­si­ta­ri­mai. O Lie­tu­vo­je ti­ria­ma vis­kas iš ei­lės ir bū­ti­nai sie­kia­ma nu­baus­ti.

Vi­sa tai lei­džia su­lig kiek­vie­nais rin­ki­mais at­si­nau­jin­ti po­li­ti­niams įgei­džiams keis­ti tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų va­do­vus ir no­rams tu­rė­ti tei­sė­sau­gą kaip įran­kį sąs­kai­toms su­ves­ti.

Pa­dė­tį pa­keis­ti ga­li tik per­mai­nų ir iš­šū­kio ne­bi­jan­čių tei­si­nin­kų as­me­ni­nė at­sa­ko­my­bė, drą­sa ir pa­siau­ko­ji­mas.

Pri­nci­pin­ga ir efek­ty­vi vals­ty­bės ir žmo­gaus tei­sių ap­sau­ga, o ne ak­la sa­vo pa­čių mun­du­ro gy­ny­ba tu­ri tap­ti vi­sos gau­sios dau­giau nei 5 tūks­tan­čių tei­si­nin­kų bend­ruo­me­nės mi­si­ja.

Tik nau­do­da­mi ci­vi­li­zuo­tus na­cio­na­li­nius ir tarp­tau­ti­nės tei­sės ins­tru­men­tus, nuo­sek­liai ei­si­me tei­si­nės vals­ty­bės ke­liu.

Tuo­met bū­si­me pa­jė­gūs už­ti­krin­ti Kons­ti­tu­ci­jos vir­še­ny­bę ir pa­gar­bą tei­sei.

Siau­ri par­ti­niai in­te­re­sai ne­be­ga­lės pa­si­telk­ti ne tik tei­sė­sau­gos, bet ir tei­sė­kū­ros. Po­li­ti­ka ne­taps vers­lu, kur tvar­ko­mi as­me­ni­niai rei­ka­lai.

Šian­dien Lie­tu­vos po­li­ti­nis sau­gu­mas pink­lė­se, ku­rias pa­sis­pen­dė­me, ne­at­sa­kin­gai rink­da­mi ar­ba aps­kri­tai ne­da­ly­vau­da­mi rin­ki­muo­se.

O juk ša­lies at­ei­tį pir­miau­sia le­mia po­li­ti­nė va­lia.

Žen­gia­me į šeš­tus lais­vus Pre­zi­den­to rin­ki­mus. Pir­muo­siuo­se 1993 m. da­ly­va­vo be­veik 79 pro­cen­tai rin­ki­mų tei­sę tu­rin­čių gy­ven­to­jų.

Pa­sta­ruo­ju me­tu į rin­ki­mus at­ei­na vos pu­sė rin­ki­mų tei­sę tu­rin­čių žmo­nių.

Per pa­sta­ruo­sius Sei­mo rin­ki­mus bal­suo­ti ne­atė­jo ir vals­ty­bės at­ei­čiai abe­jin­gi li­ko net 450 tūks­tan­čių jau­nų ša­lies žmo­nių nuo 20 iki 40 me­tų.

Tuo­met val­džią mums iš­ren­ka sve­ti­mi pi­ni­gai. Jiems, o ne rin­kė­jams tam­pa at­skai­tin­gi ša­lies po­li­ti­kai.

Po­li­ti­nis Lie­tu­vos sau­gu­mas ir bran­da pra­si­de­da nuo bal­sa­dė­žės.

Jau va­duo­ja­mės iš po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos vo­ra­tink­lio, par­ti­jos mo­ko­si gy­ven­ti be vers­lo fi­nan­sa­vi­mo.

Se­ną­ją no­menk­la­tū­rą kei­čia veik­lus, lais­vė­je ir de­mo­kra­tiš­ka­me pa­sau­ly­je užau­gęs ir iš­si­moks­li­nęs jau­ni­mas. Dar ke­le­ri me­tai ir jie stos prie vals­ty­bės vai­ro. Pa­dė­ki­me jiems ne­pra­ras­ti ti­kė­ji­mo Lie­tu­va.

Mie­li bend­ra­pi­lie­čiai,

šian­dien, kai mū­sų li­te­ra­tū­ros lop­šy­je - Ka­ra­liau­čiu­je prieš Lie­tu­vą žvan­gi­na­mi gink­lai, at­gy­ja ir Tol­min­kie­mio mu­zie­ju­je sau­go­mi Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio laiš­kai. Juo­se am­ži­nai gy­vas prie­sa­kas, pa­dė­jęs Lie­tu­vai iš­lik­ti.

Tai pri­mi­ni­mas ir šian­die­ni­nės Lie­tu­vos do­ne­lai­čiams, mai­ro­niams ir mar­cin­ke­vi­čiams, mū­sų me­no, kul­tū­ros, spor­to žie­dui, ša­lies in­te­lek­tua­lams ir dva­si­nin­ki­jai, aka­de­mi­kams ir Na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tams.

Jū­sų vie­ta prieš­aki­nė­se li­ni­jo­se, o ne še­šė­ly­je.

As­me­ny­bių in­dė­lis ypač svar­bus ku­riant bran­džią vi­suo­me­nę, vals­ty­bės kul­tū­rą, is­to­ri­nės at­min­ties po­li­ti­ką ir pa­gar­bą vie­nas ki­tam.

Šie­met dar­bą pra­dė­jo Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­ba - lė­šų kul­tū­rai skirs­ty­mas de­po­li­ti­zuo­tas. Pa­tys me­ni­nin­kai spręs­ki­te, ku­rie pro­jek­tai ver­ti vals­ty­bės dė­me­sio ir ga­li su­stip­rin­ti Tau­tos dva­sią.

Ne tik Vals­ty­bi­nės kal­bos ko­mi­si­jos rū­pes­čiu, o kiek­vie­no iš mū­sų prie­der­me tu­ri tap­ti ir par­ei­ga lie­tu­viš­kam žo­džiui.

Bū­tent kal­ba yra pi­lie­tiš­ku­mo ir at­sa­ko­my­bės už sa­vo ša­lį, ta­pa­ty­bės, kul­tū­ros puo­se­lė­ji­mo ir bend­ruo­me­nių tar­pu­sa­vio ry­šio vi­sa­me pa­sau­ly­je pra­džia.

Pa­gal­bos Lie­tu­vai ir vie­nas ki­tam idė­jos gims­ta pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ni­mo su­si­ti­ki­muo­se ir vers­lo fo­ru­muo­se, is­to­ri­nės at­min­ties mi­si­jo­se. Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­ve įvai­rio­se sri­ty­se rū­pi­na­si ir ša­lies ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos (NVO), ku­rių jau dau­giau nei 10 tūks­tan­čių.

Pro­jek­tas „Glo­ba­li Lie­tu­va" tam­pa uni­ka­liu vals­ty­bės stip­ri­ni­mo reiš­ki­niu.

Kad ir kur bū­tu­me, grįž­ki­me į Lie­tu­vą sa­vo ži­nio­mis, idė­jo­mis, in­ves­ti­ci­jo­mis ir pa­tir­ti­mis. Nė vie­nas žmo­gus ne­tu­ri lik­ti Lie­tu­vos pa­žan­gos ša­li­ke­lė­je.

Jei­gu iš­si­vaikš­čio­si­me - mū­sų vie­tą užims ki­ti, kam Lie­tu­va nė­ra Tė­vy­nė.

Mie­lie­ji,

Lie­tu­va yra pa­ti gra­žiau­sia ir ge­riau­sia ša­lis. Ir ji taps mū­sų ge­ro­vės na­mais. Jei­gu ti­kė­si­me Lie­tu­va.

Sau­sio 13-osios gy­nė­jai mums su­tei­kė ga­li­my­bę pa­tiems kur­ti vals­ty­bę, o ne par­duo­ti ar ati­duo­ti ją ki­tiems.

To­dėl rei­kia ne tik ne­už­mirš­tuo­lės žie­do at­la­pe, kad at­min­tu­me lais­vės kai­ną.

Kiek­vie­nas sa­vo dar­bais ir gy­ve­ni­mu pri­va­lo­me ją su­stip­rin­ti.

Aš, kaip ir jūs, no­riu ma­ty­ti Lie­tu­vą sa­va­ran­kiš­ką, skaid­rią, de­mo­kra­tiš­ką, ger­bia­mą vi­sa­me pa­sau­ly­je ir tei­sin­gą kiek­vie­nam žmo­gui.

Di­džiuo­ki­mės sa­vo uni­ka­lia ša­li­mi ir stip­rin­ki­me ją, kad ir kur bū­tu­me.

Su­si­telk­ti šian­dien tu­ri­me vi­si: po­ka­rio, so­viet­me­čio, per­sit­var­ky­mo ir ne­prik­lau­so­my­bės kar­tos, stip­riau­si vals­ty­bės pro­tai, at­sa­kin­gi vers­li­nin­kai ir skaid­rios po­li­ti­nės jė­gos.

Jei­gu ti­kė­si­me Lie­tu­va ir veik­si­me kar­tu, mus ir to­liau ly­dės sėk­mė.

Ti­kė­ji­mas Lie­tu­va - mū­sų vi­sų stip­ry­bė, iš­ban­dy­ta la­ge­riais, trem­ti­mis, oku­pa­ci­jo­mis, blo­ka­do­mis ir su­nkme­čiais.

Dė­ko­ju vi­siems, kas ti­ki­te Lie­tu­va ir stip­ri­na­te jos lais­vę!