Piliečių lūkesčiai – į Seimo rankas

Raimonda Ramelienė lzinios.lt 2015 11 19

Visuomenininkų iniciatyva dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose pasiekė Seimą. Šiandien plenariniame posėdyje bus pristatytos Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos, kurias savo parašais parėmė daugiau kaip 50 tūkst. piliečių.

LEU prof. Eugenijus Jovaiša Romo Jurgaičio (LŽ) nuotr.

 

Pirmą kartą per pastaruosius aštuonerius metus dviejų mėnesių parašų rinkimo dėl įstatymo pataisų maratonas buvo rezultatyvus. Akcijos rengėjos piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai suskaičiavo, kad naują asmenvardžių rašymo tvarką parėmė apie 70 tūkst. žmonių. Jos esmė – vardai ir pavardės nelietuviškais rašmenimis gali būti rašomi ne pirmame, o tik papildomame paso puslapyje. Spėlioti, ar Seimas išgirs piliečių valią, parlamentarai nesiima.

 

Išspręstų daug problemų

Pasak vieno iš idėjos autorių Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus Eugenijaus Jovaišos, kuris šiandien pristatys Seimui projektą, tai, kad pavyko surinkti tiek daug parašų, geras ženklas. Jis rodo, jog mūsų piliečiams ne tas pats, koks yra valstybinės kalbos statusas. Profesoriaus nuomone, visuomenininkų siūlomas variantas išspręstų daugelį teisinių dalykų, nesiskverbdamas į valstybinės kalbos erdvę, saugotų ją tokią, kokia yra dabar – „pasiekusi tą gražų šnektos – literatūrinės ir bendrinės – lygmenį“.

 

Tačiau prof. E. Jovaiša neslėpė nuogąstavimų dėl tolesnio projekto likimo. „Savo užduotį atlikome, piliečių vardu įstatymo svarstymą perduosiu Seimui. Toliau – jo reikalas, viskas jo valioje – priimti, taisyti ar atmesti. Bet labai tikiuosi, jog Seimo nariai gerbs 70 tūkst. piliečių nuomonę“, – LŽ sakė profesorius. Jis taip pat būgštavo, kad projekto gali neįveikti šios kadencijos parlamentas, nes yra ir alternatyvių dokumentų. O išrinktas naujas Seimas prie visuomenininkų parengto projekto gali ir negrįžti. „Vadinasi, 70 tūkst. piliečių nuomonė būtų numarinta, iniciatyvą reikėtų pradėti iš naujo. Manau, Lietuvos piliečiams tai būtų didelis nusivylimas“, – kalbėjo E. Jovaiša.

 

Teisė sunkiai įgyvendinama

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė po antradienį vykusio susitikimo su visuomenininkų atstovais sutiko, kad pagaliau reikia apsispręsti dėl vardų ir pavardžių rašymo pase originalo kalba. „Tikiuosi, parlamentarai taip pat įvertins piliečių siūlomą įstatymo projektą ir jis pereis visas būtinas svarstymo procedūras Seimo komitetuose bei posėdžių salėje“, – teigė parlamento vadovė.

 

L. Graužinienės nuomone, Lietuvos žmonės turi svarbią konstitucinę teisę teikti įstatymų projektus, tačiau ji gana sunkiai įgyvendinama, nes surinkti reikiamą skaičių parašų ne taip paprasta. „Tokių piliečių iniciatyvų atsirastų daugiau, jeigu būtų sudarytos sąlygos joms pritarti elektroniniu būdu. Tai neabejotinai paskatintų šalies gyventojus aktyviau įsitraukti į valstybės valdymą“, – tvirtino Seimo pirmininkė.

 

Vienos iš Seime svarstomo projekto, kuriuo siūloma įteisinti galimybę oficialiuose dokumentuose Lietuvos piliečių vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis, autorių Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės žodžiais, visuomenininkų surinkti parašai rodo, kad „žmonės tikrai yra nusiteikę ginti valstybinės kalbos statusą“. Tačiau socialdemokratų projektas, anot jos, to statuso nepaneigia. „Mūsų teikimas atsirado ne šiaip sau. Tai yra orientacija į valstybės europinę kryptį, tarptautinius teisės aktus, žmogaus teises“, – LŽ aiškino I. Šiaulienė. Ji priminė, kad visuomenininkų teikiamam siūlymui analogišką projektą, kurį parengė konservatorius Valentinas Stundys, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartą jau atmetė.

 

Prognozuoti nesiima

V. Stundžio manymu, visuomenininkų parengta pataisa labai tiksli, labai aiški, konkreti, „tekstas nėra ilgas“. „Tautos atstovybė turės apsispręsti dėl pagrindinio principo – ar įteisinti galimybę autentiškai asmenvardžius rašyti kitame puslapyje, ar siūlymą atmesti. Savo esme klausimas atrodo paprastas. Tačiau žvelgiant giliau jis, be abejo, sulauks daug diskusijų Seime“, – LŽ sakė parlamentaras. Jo teigimu, šios kadencijos Seimas turi visas galimybes priimti sprendimą. Jei parlamentarai pritartų visuomenininkų siūlomai pavardžių rašymo tvarkai, kiti egzistuojantys projektai nugultų istorijos amžinybėn. „Tačiau Seime visko būna, bijau prognozuoti. Prisiminkime Tautos istorinės atminties įstatymo likimą. Buvo atsižvelgta į visas pateiktas pastabas, gautas Vyriausybės, komiteto palaiminimas, o Seimas po svarstymo nepritarė“, – priminė V. Stundys.

 

Parlamentaras neatmetė galimybės, kad be tokio įstatymo gali tekti gyventi dar ilgai. Pasak jo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nutarimas gana aiškiai reglamentuoja asmenvardžių rašymą. „Gaila, jog tai ne įstatymas, nes Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad asmenvardžių rašymas asmens dokumentuose turi būti įtvirtintas įstatymu“, – apgailestavo politikas.

 

Kiltų maišatis

Pagal visuomenininkų parengtą Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos projektą pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Projektu taip pat siūloma įteisinti nuostatą, kad lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės. Šiuo metu joks teisės aktas to neapibrėžia. „Jei įsileisime principą rašyti ne valstybine kalba, kalboje kils maišatis. Kas yra mūsų valstybė? Tai ir mūsų istorija, ir mūsų kalba, ir mūsų teritorija. O kaip atpažįstama ta teritorija? Nėra jokio kito būdo, tik per kalbos paplitimą“, – pabrėžė E. Jovaiša.