Lietuva turi sparčiau siekti europietiškos gerovės

lzinios.lt 2016 04 07

Beveik pusmetį Lietuva aptarinėjo Vijūnėlės dvaro skandalą, ir dabar jau matyti, kaip Vyriausybėje priimami sprendimai.

lzinios.lt

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl garsiojo Vyriausybės nutarimo kreipėsi į Konstitucinį Teismą, o viešai prisimelavęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tiek premjerui Algirdui Butkevičiui, tiek valdančiajai daugumai Seime pasirodė esąs tinkamas toliau eiti pareigas. Svarbiausios šalies institucijos eikvojo laiką, energiją ir mokesčių mokėtojų pinigus tam, kas garbingiems ir sveiko proto žmonėms jau seniai viskas aišku.

 

Valdžios skaidrumas, piliečių lygybė prieš įstatymą yra būtinos teisinės ir demokratinės valstybės sąlygos. Todėl Vijūnėles dvaro istorija ir kova su sovietiniu nomenklatūriniu palikimu svarbi tiek politine, tiek simboline prasme. Tačiau tai tėra savotiška politinė higiena. Suomijoje, Švedijoje, Islandijoje arba kurioje kitoje didelės politinės kultūros visuomenėje tokie skandalai paprastai netrunka ilgiau kaip kelias savaites ar net dienas, nes jų „herojai“ ministrai atsistatydina, kad visuomenė ir vyriausybė visą dėmesį, energiją galėtų nukreipti ne jų asmeninėms, o svarbiausioms šalies problemoms spręsti.

 

Neseniai Lietuvos ekonomikos ir viešojo sektoriaus įvertinimus paskelbė bene autoritetingiausios tarptautinės institucijos – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) bei Europos Komisija (EK). Diskusijos ir politiniai ginčai dėl jų pristatytų vertinimų, analizės ir būtini sprendimai daug reikalingesni ir svarbesni Lietuvos ateičiai, tad neturėtų likti vien ekspertų aplinkoje ar politikos paraštėse. Kokias problemas atskleidė šios institucijos?

 

Anksčiau valdžia dar patyliukais bandė save apgaudinėti, neva emigracija padeda spręsti socialines Lietuvos bėdas: prie ekonomikos prisideda nemenkomis perlaidomis šalyje likusiems giminaičiams, mažina nedarbą ar net nusikalstamumą. Deja, taip nėra. Per ketverius metus Lietuva neteko tiek žmonių, kiek gyvena Marijampolėje ir Mažeikiuose – septintame ir aštuntame pagal dydį Lietuvos miestuose. Daugiausia emigruoja jauni, išsilavinę, Lietuvoje kurti ir dirbti galintys žmonės. Kaip teigia EK ekspertai, mažas gimstamumas, visuomenės senėjimas, prasti sveikatos apsaugos sistemos rezultatai ir ypač didelė emigracija lems, kad iki 2030 metų neteksime net apie 35 proc. darbingo amžiaus žmonių, ir tai yra blogiausia padėtis visoje ES. Jei nepakeisime šios tendencijos, ilgalaikiam ekonomikos augimo tvarumui, socialinės apsaugos ir ypač pensijų sistemai kils pavojus.

 

Šalies darbo našumas šiandien sudaro tik apie du trečdalius EBPO valstybių vidurkio, todėl turime dar didelį potencialą ekonomikai augti. Be to, vidutinis darbo užmokesčio didėjimas viršija darbo našumo didėjimą. Tenka apgailestauti, kad darbuotojų sukuriama vertė per pastaruosius trejus metus augo labai vangiai – vos po 1 proc. kasmet. Pagal darbo našumą nuo išsivysčiusių Vakarų valstybių vis dar smarkiai atsiliekame. Lietuvoje dirbantis žmogus sukuria 29,4 proc. mažiau vertės, nei vidutiniškai sukuriama EBPO priklausančiose šalyse, ir 24,8 proc. mažiau – nei vidutiniškai ES valstybėse. Tačiau dirba jis net 64 valandomis ilgiau už EBPO šalių gyventoją.

 

Darbingo amžiaus žmonių mažėja, todėl tik dirbdami geriau, efektyviau, inovatyviau ir kūrybingiau galime toliau kelti savo gerovę. Abi tarptautinės organizacijos įvardija, kad Lietuvai norint pereiti prie didesnę pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos viena svarbiausių sričių tampa švietimas.

 

Lietuvos švietimo sistemos problemos – nuo ikimokyklinio ugdymo, vidurinio, profesinio mokymo iki aukštojo mokslo – yra mūsų tolesnės pažangos ir judėjimo į priekį girnapusės. Netaikomi naujausi mokymo metodai, mokytojų atlyginimai mažiausi ES, o suaugusiųjų mokymosi rodikliai ne vienus metus yra net perpus žemesni už ES vidurkį.

 

Tai tik keletas svarbiausių sričių ir jų problemų. O kur dar skurdas, pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis – jos vienos didžiausių ES. O kaip dėl vieno didžiausių šešėlių ir nesurenkamo mokesčių potencialo visoje ES? Lietuvoje surenkama tik 61 proc. mokesčių, kai Vidurio Europos valstybių vidurkis – 77 procentai. Prasčiau tai daroma tik Rumunijoje. Daugelis šių problemų labai glaudžiai susijusios – tiek išsilavinimo kokybė ir darbo našumas bei atitinkamai pajamų dydis, tiek socialinė atskirtis, korupcija ir emigracija. Todėl tikiu, kad pradėjus pokyčius ir pasiekus gerų rezultatų vienoje tų sričių, galime įsukti pozityvią spiralę ir kitose.

 

Deja, Lietuvos valdžia nedaro išvadų. Šie vertinimai nėra netikėti, panašią analizę kartu su rekomendacijomis EK pateikia reguliariai. Problemas apsvarsto Lietuvos ekspertai, analitikai, apžvalgininkai. Pats laikas, kad jos būtų aptariamos ir sprendimai Vyriausybėje priimami taip pat greitai ir su tokiu dideliu entuziazmu kaip Druskininkų mero „zadanijos“ ministrams.

 

 

Būtina nedelsiant perimti geriausią europietišką praktiką. Pirmiausia, politikų darbas privalo būti skaidrus ir profesionalus, jie turi žinoti geriausius pavyzdžius sprendimų, kurie pasitvirtino kitose valstybėse. Nesame kuo nors prastesni už šiuo metu mus aplenkusius kaimynus estus ar latvius. TS-LKD netrukus pristatys savo naują ekonomikos planą Lietuvai, kaip sparčiau mūsų šalyje sukurti europietišką gerovę.

 

Šie pasiūlymai atliepia minėtus iššūkius, todėl tikimės, kad būsimų Seimo rinkimų kampanijos debatų ašis bus racionali ir valstybę į priekį vedanti diskusija, o ne tolesnis murkdymasis populizmo ir neskaidrumo pelkėje.