Jeano-Claude'o Junckerio perspėjimas Europai: „Ateinantys dvylika mėnesių bus reikšmingiausi“

15min.lt 2016 09 14

Europos Komisijos (EK) vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris tradicinėje metinėje kalboje Europos Parlamente pabrėžė migrantų krizės, terorizmo ir Jungtinės Karalystės pasitraukimo įtaką Europos Sąjungai.

EK vadovas prisiminė, kad prieš metus kalbėjo, jog Europos Sąjungoje trūksta vienybės. Pasak jo, šis pasakymas vis dar galioja.

 

„Galima manyti, kad esame tam tikroje egzistencinėje krizėje“, – teigė J.-C.Junckeris. „Solidarumo dar trūksta. Daugiausiai dėmesio skiriama nacionaliniams interesams“, – konstatavo jis.

 

„Europa neturi tapti viena, monolitiška valstybe“, – pažymėjo EK vadovas, pastebėdamas, kad tai neatima atsakomybės sąjungos narėms, ginti bendrus interesus.

J.-C.Junckeris pastebėjo, kad nuo 2013 metų sukurta aštuoni milijonai naujų darbo vietų, tačiau socialinis teisingumas vis dar nėra pasiekęs patenkinamo lygio. „Europos čia nėra pakankamai, reikia tai keisti“, – sakė jis. Jo teigimu, ES artimiausiu metu ketina pasirašyti prekybos sutartį su Kanada. „Darysiu viską, kad tai įvyktų kuo greičiau“, – žadėjo metinę kalbą sakantis EK vadovas.

 

Santykiai su Jungtine Karalyste išliks draugiški

J.-C.Junckerio teigimu, britai kaip įmanoma greičiau turi pateikti prašymą išstoti iš Europos Sąjungos. „Netikrumo turi būti kuo mažiau“, – kalbėjo J.-C.Junckeris ir pridūrė, kad pragmatiški santykiai su Jungtine Karalyste bus išsaugoti.

 

„Gerbiame Jungtinės Karalystės sprendimą ir tuo pačiu dėl jo apgailestaujame, bet pačiai Europos Sąjungai pavojaus nėra“, – Europos Parlamente Strasbūre sakė J.-C.Junckeris.

 

Europos Komisijos vadovas, pirmiausia kalbėjęs vokiškai, sakė, jog nori, kad „Brexit“ procesas prasidėtų „kuo greičiau, kad galėtume imtis žingsnių, kurių reikia, kad mūsų santykiai su Jungtine Karalyste, turintys išlikti draugiškais, galėtų įgauti naują formą“.

 

J.-C.Junckeris pakartojo, kad jei Britanija nori išsaugoti prieigą prie 500 mln. vartotojų turinčios bloko bendrosios rinkos, jai teks sutikti su ES kertiniu laisvo asmenų judėjimo principu.

„Negali būti à la carte prieigos prie bendrosios rinkos“, – pabrėžė J.-C.Junckeris, turėdamas omenyje, kad Britanijai negali būti sudarytos išskirtinės sąlygos. Jis pakartojo poziciją, kurią nekart išsakė tiek prieš britų referendumą, tiek po to balsavimo, kurio rezultatai sugriovė visas prielaidas apie 28 valstybių Bendrijos ateitį.

 

Vienas svarbiausių veiksnių britų referendume buvo migracija, o euroskeptikų ir populistų partijos sėkmingai pasinaudojo visuomenės nusivylimu Bendrija, kai praėjusiais metais į ES atvyko per milijoną migrantų, daugiausia sirų.

 

Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May yra sakiusi, jog neskubės pradėti išstojimo derybų. Pasak jos, procesas bus pradėtas, kai Londonas bus jam pasirengęs – galbūt ateinančių metų pradžioje.

 

Inicijavusi ES sutarties 50-ąjį straipsnį dėl išstojimo proceso pradžios, Britanija turės dvejus metus susitarimui parengti.

 

Ragino laikytis vienybės

Jis pabrėžė, kad ES valstybės turėtų prisiimti atsakomybę už klimato kaitą ir ratifikuoti Paryžiuje priimtą susitarimą dėl žmogaus veiklos įtakos klimato kaitai mažinimo.

 

Reikšdamas tikėjimą ES idėja J.-C.Junckeris teigė, kad ateinantys dvylika mėnesių Europai bus itin reikšmingi.

„Reikia prisiminti, kodėl Lisabonoje, Porte ar Sevilijoje išdidžiai plazdėjo Europos Sąjungos vėliava. Kodėl žmonės 9-jame dešimtmetyje Lenkijoje ėjo į gatves“, – į Europos vienybę ir bendras vertybes apeliavo jis.

 

J.-C.Junckeris pabrėžė, kad įgyvendina savo pažadą ir kovoja su mokesčių slėpimu. „Aš jums sakiau, kad kovosiu su mokesčių slėpimu, ir tai darau“, – tikino EK vadovas, žadėdamas nuo dempingo ginti ir sąjungos plieno pramonę.

 

Baigdamas kalbą jis pridūrė, kad Europos Sąjunga yra būtina visoms narėms, tačiau šį būtinumą reiktų geriau aiškinti. Jis teigė skatinąs visus Komisijos atstovus dažniau bendrauti su nacionaliniais parlamentais.

 

„Kai kurie mano, kad aš neklausau kitų, tačiau tai yra klaida. Mano darbas -kalbėtis su visais Europos žmonėmis“, – pabrėžė J.-C.Junckeris.

 

Europos Komisijos vadovas kalboje pasiūlė iki 2022 metų padvigubinti svarbų ES investicijų planą iki 630 mlrd. eurų ir taip paskatinti ekonomikos augimą.

 

„Investicijos reiškia darbo vietas. Šiandien siūlau padvigubinti mūsų investicinio fondo trukmę ir galią“, – sakė J.-C.Junckeris Europos Parlamente Strasbūre.

„Mes užtikrinsime, kad mūsų Europos investicijų fondas iki 2020 metų investuos mažiausiai 500 mlrd. eurų ir toliau sieksime, kad ši suma iki 2022 metų pasiektų 630 mlrd. eurų“, – sakė jis. Pagal pernai pradėtą vykdyti pirminį J.-C.Junckerio investicijų planą, Europos ekonomikos skatinimui per trejus metus turėjo būti skirta 315 mlrd. eurų.

 

Pernai buvo sukurtas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), kuriuo siekiama paskatinti ilgalaikį ekonomikos augimą ir padidinti konkurencingumą. Fondas siekia padėti panaudoti viešąsias lėšas, įskaitant finansavimą iš ES biudžeto, siekiant sutelkti privačiųjų investicijų.

 

Pagal šį projektą, iš ES biudžeto ir Europos investicijų banko numatoma skirti maždaug 21 mlrd. eurų pradinių investicijų, o per trejus metus papildomai būtų sutelkta iki 315 mlrd. eurų investicijų.

 

Tačiau ES valstybės iki šiol atsisakė finansuoti J.-C.Junckerio planą ir tik pateikė paraiškų gauti finansavimą savo nacionaliniams projektams. Komisija tikėjosi, kad nacionalinės vyriausybės prisidės prie fondo.

 

„Žinoma, jeigu valstybės narės prisijungtų, mes galėtume judėti greičiau“, – Europos Parlamento nariams sakė J.-C. Junckeris.

 

Šeštoji kalba

Ši kalba sakoma likus dviem dienoms iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo Bratislavoje, Slovakijoje.

 

Tokia kalba Europos Parlamente bus sakoma jau šeštąjį kartą. Pirmąją metinę kalbą 2010-ųjų rugsėjį pasakė tuometinis EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

 

Joje daugiausia aptartos ekonominės padėties ir nedarbo problemos. 2011-ųjų kalboje jis pasiūlė priemonių įveikti euro zonos krizę, o 2012-aisiais paragino užbaigti kurti Europos pinigų sąjungą ir sustiprinti ES integraciją.

 

2013-aisiais tuometinis EK pirmininkas paskelbė apie artėjančią krizės pabaigą, tačiau kartu įspėjo apie gresiantį politinį nestabilumą.

 

Metinė kalba nebuvo sakoma 2014-aisiais – Europos Parlamento rinkimų ir EK kadencijos keitimosi metais. Pernykštėje J.-C. Junckerio kalboje daugiausia dėmesio skirta pabėgėlių krizei.