Sugrįžimo į laisvą pasaulį simbolis

lzinios.lt 2016 09 15

Mūsų šalies kelią į pasaulinę bendruomenę atkūrus nepriklausomybę vainikavo valstybės priėmimas į didžiausią tarptautinę organizaciją – Jungtines Tautas (JT). Šis nelengvas procesas pademonstravo, kad Lietuva nėra istorijos puslapis, o yra gyva, ir vėl – valstybė.

lzinios.lt 

Šiomis dienomis šalyje minimas Lietuvos įstojimo į JT 25-metis. Šiandien Vilniuje rengiama tarptautinė konferencija, kurioje garbūs svečiai iš visos Europos: politikai, diplomatai, mokslininkai aptars ne tik Lietuvos vaidmenį tarptautinėje politikoje per pastarąjį ketvirtį amžiaus, bet ir svarstys ateinančių 25 metų regiono, Europos ir viso pasaulio raidos perspektyvas.

Savo įžvalgomis apie mūsų valstybės kelią JT link, įsiliejimo į šią organizaciją svarbą su „Lietuvos žiniomis“ pasidalijo tų istorinių dienų liudytojai, politikai ir ekspertai.

 

Narystę reikia švęsti

Buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) pirmininko Vytauto Landsbergio teigimu, tai, kad Lietuva tapo JT nare, reiškė „mūsų išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos pavergimo galutinę pabaigą ir atsiradimą savo teisėtoje vietoje“. „Pažymėtina, kad tai įvyko, kai toje organizacijoje tebebuvo Sovietų Sąjunga, o Rusijos dar nebuvo. Todėl bet kokios vėlesnės abejonės, kalbos ar intrigos, kad Lietuva turi ką nors bendra su Sovietų Sąjunga, yra visiškai atmestinos vien tuo pagrindu. Lietuva ir Sovietų Sąjunga yra pasaulinės organizacijos narės, viena greta kitos, o ne viena dalis kitos, kaip mums porą metų bandė kalbėti draugas Michailas Gorbačiovas“, – sakė profesorius.

 

Jo žodžiais, pasirengimo stoti į JT procesas buvo Lietuvos įsitvirtinimas tarptautinėje sąmonėje, parodant, kad „Lietuva nėra istorijos puslapis, o Lietuva yra dabar, yra gyva, ji vėl yra valstybė“. „Pasiekus tą supratimą įtraukimas į JT buvo savaiminis ir natūralus dalykas. Bet tas visuotinis supratimas atėjo nelengvai. Mes save supratome aiškiai, bet kad ir kiti priimtų tą mūsų supratimą nesidairydami, o ką pasakys viršininkas Kremliuje, nebuvo paprasta“, – teigė V. Landsbergis. Jis priminė, kad rengdamasi narystei JT Lietuva jau buvo „priimta į tarptautinę erdvę atkurdama diplomatinius santykius, pasirašydama Helsinkio baigiamąjį susitarimą, kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos dalyvė kartu su visomis kitomis laisvomis Europos tautomis“. O narystė JT, pasak profesoriaus, „formaliai labai svarbi ir simbolinė“. „Mes ją turėtume Lietuvoje švęsti, jeigu gerai suprastume, kad tai yra mūsų didžiosios pergalės diena“, – tvirtino buvęs AT-AS vadovas. Jo teigimu, Lietuva JT svarbi savo konkrečiu indėliu įvairiose pasaulio vietose, kur reikia paremti, ginti taiką ir teisingumą. „Lietuva svarbi kaip principas, kaip tautų laisvės teisė, kuri, net jei būna paminta ir sutrypta, gali būti sugrąžinta“, – sakė V. Landsbergis.

 

Sunkus kelias

Pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro europarlamentaro Algirdo Saudargo teigimu, tapimas JT narystė mūsų valstybei suteikė visuotinį pripažinimą. „Kelias į JT nebuvo sunkus, jis buvo sunkus į visuotinį pripažinimą. Kai pripažinimas atėjo, viskas sprendėsi savaime“, – sakė politikas. Jis prisiminė vieną jam įstrigusį epizodą, kai, Lietuvai tapus nare, Niujorke, prie JT būstinės, buvo pakelta mūsų valstybės vėliava. „Buvo labai simboliška, kad Lietuvos vėliavą kėlė Islandijos policijos pareigūnas“, – pasakojo buvęs ministras. Jo nuomone, JT vaidmuo šiandien lieka toks pat, kaip ir buvęs anksčiau. „Ne itin stiprus jis buvo visada“, – sakė A. Saudargas. Pasak jo, didžiausią reikšmę turi priimamos rezoliucijos, kurios be Saugumo Tarybos negali būti priimtos. „O jos sudėtis taip pat rodo galių santykį“, – pabrėžė politikas.

 

Įveikta nepripažinimo blokada

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus žodžiais, Lietuvos priėmimas į JT prieš 25 metus buvo tam tikras nepripažinimo blokados įveikimas. Paskelbus atkurtą nepriklausomybę tarptautinio pripažinimo teko laukti daugiau nei metus, nes didžiajai daliai Vakarų valstybių buvo svarbu, kaip klostysis situacija Rusijoje. Po nepavykusio 1991-ųjų pučo atsiradus daugiau aiškumo ir prognozuojamumo, prasidėjo tarptautinis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas.

 

Priėmimas į JT vainikavo Lietuvos pastangas įtvirtinti savo valstybingumą: 1991 metų vasarį įvyko referendumas, per kurį absoliuti dauguma gyventojų pritarė šalies nepriklausomybei, kontroliavome savo sienas, mūsų nepriklausomybę pripažino didžiosios pasaulio šalys. Nors, pasak L. Linkevičiaus, įstojimo į JT faktas yra labiau simbolinis, jis rodo, kad Lietuva sugrįžo į laisvų pasaulio šalių bendriją.

 

Lietuvai tapus pripažintai tarptautinėje arenoje, puoselėta viltis kuo greičiau įsitvirtinti nepriklausomų valstybių šeimoje. „Nors pirmieji žingsniai buvo labai nedrąsūs, po ketvirčio amžiaus galime pasakyti, kad šis laikotarpis buvo labai turiningas. Visais atžvilgiais esame visaverčiai nariai, net buvome JT Saugumo Taryboje“, – pabrėžė L. Linkevičius.

 

Pastarieji metai esą parodė, kad mūsų šalis yra vis labiau matoma ir žinoma tarptautinėje arenoje, mūsų balsas yra girdimas, o nuomonė – vertinama. Kaip ryškiausius mūsų diplomatijos laimėjimus užsienio reikalų ministras nurodė Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2013 metų antrąjį pusmetį ir 2014–2015 metais trukusį darbą JT Saugumo Taryboje.

 

Kuklus vaidmuo

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius sako, kad priėmimas į JT buvo galutinis Lietuvos valstybingumo pripažinimas. „Jei Lietuva nebūtų patekusi į JT, kuriose yra apie 200 narių, ji būtų likusi autsaiderė be pripažinto suverenumo. Svarbu buvo dar ir tai, kad SSRS turėjo veto teisę ir būtų galėjusi vetuoti, užkirsti kelią, bet to nepadarė. Tai, kad ji to nepadarė, rodė šiokį tokį susitaikymą su padėtimi“, – pažymėjo politologas.

 

Tarptautinis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas pagreitį įgavo 1991 metų rugpūčio pabaigoje. Tarp pirmųjų atkurtą mūsų valstybę pripažinusių šalių nebuvo dabar strateginėmis partnerėmis esančių JAV. Tai, kad ši šalis kiek „užtruko“, K. Girniaus teigimu, lėmė paprasta priežastis: Amerika turėjo gauti netiesioginį Maskvos pritarimą tam, kad nesukeltų didesnio diplomatinio konflikto. „Amerikoje buvo to laukiama, pripažinimas buvo svarbus, bet ji nebuvo ir negalėjo būti pati pirmoji, nes turėjo daugiau žiūrėti į plačią tarptautinę padėtį, būtent santykius su Kremliumi“, – aiškino jis.

 

Kaip sakė K. Girnius, JT mūsų šalies plėtrai turėjo gerokai kuklesnę reikšmę nei Europa ar JAV. Taip pat ir Lietuva nėra itin reikšminga šios organizacijos narė. Mūsų šalis ryškiau pastebima ir labiau žinoma buvo tik dirbdama JT Saugumo Taryboje. „Kai Lietuva nėra Saugumo Tarybos narė ar nevadovauja kam kitam, ji yra viena iš 200 narių, ir dar mažytė. Nors ir kiek apie tai svajotume, didesnio vaidmens šalis tikrai neturi“, – teigė K. Girnius.

 

Ar prieš 25 metus atnaujinę ryšius su pasauliu šiandien įgyvendiname tinkamą užsienio politiką? Principinėms mūsų diplomatijos gairėms K. Girnius neturi priekaištų. Tačiau jam nerimą kelia per pastaruosius ketverius metus esą pernelyg karingi tapę ir perdėm daug nereikalingų iššūkių Rusijai metantys pagrindiniai mūsų užsienio politikos formuotojai – prezidentė Dalia Grybauskaitė ir užsienio reikalų ministras L. Linkevičius. „Jie pasisako labai dažnai ir tai yra labai aiškus kontrastas estų ir latvių santūrumui. Šie lygiai taip pat kaip Lietuva ir kitos šalys neigiamai vertina Rusija. Tačiau Lietuva tapo šalimi, nepraleidžiančia jokios progos vėl pasakyti tą patį apie Rusiją. Jų mintys kartojasi ir gal be reikalo gali sukelti Rusijos rūstybę“, – mano ekspertas. Taip pat, jo nuomone, mūsų šaliai derėtų labiau palaikyti nepriklausomybės pripažinimo siekiančius palestiniečius.

 

Reikšmė didėja

Humanitarinių mokslų daktaras istorikas Algimantas Kasparavičius pabrėžė, kad Lietuvos narystė JT tarptautiniu juridiniu požiūriu pirmiausia reiškė, kad mūsų šalis „formaliai nusiima sovietinį aneksijos ir okupacijos jungą ir tampa suverenia valstybe“. Antras dalykas, Lietuva įgijo tam tikras tarptautinio saugumo garantijas, nes JT doktrina skelbia, kad visi jos nariai ginami įvairiomis tarptautinės teisės priemonėmis.

 

A Kasparavičiaus teigimu, JT reikšmė nemažėja ir šiandien. „Sakyčiau, kad ta svarba, žvelgiant į pastaruosius dvejus ar trejus metus, gal net sustiprėjo“, – sakė istorikas. Krizę, anot jo, išgyvena ES, „nepaisant retorikos“, vis labiau ryškėja kai kurių NATO šalių egoistiniai interesai, todėl ši organizacija jau „nėra tokia patikima ir tvirta, kokia buvo, kai mes į ją stojome 2004 metais“. „Šiame kontekste Lietuvos narystė JT labai svarbi. Mūsų šalis puikiai atliko savo funkcijas pirmininkaudama JT Saugumo Tarybai, suvaidino tam tikrą vaidmenį vykstant Rusijos ir Ukrainos konfliktui, kituose karštuose pasaulio taškuose“, – priminė A. Kasparavičius. Jis sakė manąs, kad JT reikšmė ir „konkrečiai reikšmingumas Lietuvos ir viso Baltijos regiono atžvilgiu nemažėja, istoriškai – tik stiprėja“. Istoriko teigimu, visos valstybės, kartu ir Lietuva, visomis priemonėmis turėtų siekti, kad ši organizacija išliktų gyvybinga ir efektyvi. Nes, pasak jo, JT – vienintelė masinė tarptautinio pobūdžio universali organizacija, visos kitos – gerokai siauresnės, labiau regioninės. „Masiškumas suteikia jėgos, taip pat duoda arba paneigia vienų ar kitų procesų legitimumą. Ir šiuo atveju mums, mažesnėms valstybėms, kurios nedisponuoja ypatinga militarine jėga, JT teikiama juridinė apsauga yra dvigubai svarbi“, – pabrėžė A. Kasparavičius

. . . .

Tarptautinis Lietuvos pripažinimas

Nors Lietuva nepriklausomybę nuo SSRS paskelbė 1990 metų kovo 11-ąją, tarptautiniu mastu mūsų valstybė pradėta pripažinti po metų. Pirmąja šalimi, pripažinusia mūsų nepriklausomybę, tapo Islandija, tai padariusi 1991 metų vasario 11 dieną. Gegužės 16 dieną atkurtą mūsų valstybę pripažino Slovėnija. Rusija tai padarė 1991 liepos 29 dieną.

 

Didžiosios pasaulio valstybės Lietuvą pripažino po nepavykusio 1991 metų rugpjūčio pučo Rusijoje. Prancūzija tai padarė rugpjūčio 25 dieną, Didžioji Britanija – rugpjūčio 27-ąją, JAV – rugsėjo 2 dieną, Kinija – rugsėjo 9 dieną.

 

1991-ųjų rugpjūčio pabaigoje Lietuva atkūrė ir pirmuosius diplomatinius santykius. Pirmoji šalis, su kuria 1991 metų rugpjūčio 24 dieną atnaujinti diplomatiniai ryšiai, – Danija. Netrukus tai padarė Islandija, Norvegija, Austrija, Švedija, Vokietija, Prancūzija, Italija ir kt.

 

1991 metų rugsėjo 17 dieną Lietuva kartu su Latvija ir Estija tapo JT narėmis

. . . .

Jungtinės Tautos

JT buvo įkurtos 1945 metais, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Šiandien šios organizacijos narėmis yra beveik visos pasaulio valstybės (šiuo metu – 193 šalys).

 

Pagrindiniai JT tikslai – siekis išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, tarptautinis bendradarbiavimas sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines bei humanitarines problemas, draugiškų santykių tarp tautų puoselėjimas, pagarbos žmogaus teisėms skatinimas.