Teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamentas: nesutraukytas partinis voratinklis

alfa.lt 2017 02 24

„Juk mes valstybė valstybėje“, – ne taip seniai viename interviu net du (!) kartus pakartojo Živilė Mikėnaitė, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos vadovė.

Šiuo metu ji nušalinta nuo pareigų, nes Teisingumo ministerija ir kitos institucijos aiškinasi, ar pagrįsti Kauno tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės Rasos Kazėnienės pranešimai teisėsaugai apie galimus pačios Ž. Mikėnaitės ir Kauno tardymo izoliatoriaus vadovo Edvardo Kviatkausko pažeidimus.

 

R. Kazėnienė teigia, kad Kauno tardymo izoliatoriuje švaistomi pinigai, vyksta nešvarūs viešieji pirkimai, o izoliatoriaus vadovai – prieš tapdama visos sistemos vadove Ž. Mikėnaitė vadovavo Kauno tardymo izoliatoriui – piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi.

 

Kilus skandalui tiek Kalėjimų departamento, tiek jį kontroliuojančios Teisingumo ministerijos vadovai suvaidino neblogą spektaklį – esą jie nieko apie tai nežinojo ir tokie darbuotojos pareiškimai jiems buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Iš tiesų nustebti dėl „valstybės valstybėje“ galėjo tik naujoji teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Tačiau jos komandos nariai turėtų bent jau viešai nerodyti savo nuostabos, nes didžioji dalis jų – vienaip ar kitaip susiję su Kalėjimų departamentu ir, neatmestina, ne tik žinojo, kas vyksta tarp jo vadovų, bet ir galbūt dangstė jų darbelius, kitaip tariant, buvo jų „stogas“.

 

Negana to, jie visi vienaip ar kitaip susiję su socialdemokratais, kurie, kaip žinoma, pamindami savo vertybines nuostatas lyg liūtai kovėsi dėl teisės po rinkimų valdyti ne Socialinės apsaugos ir darbo, bet būtent Teisingumo ministeriją. Kodėl? Atsakymas gali būti ir toks – kad į viešumą neiškiltų voratinklis, kuriuo socialdemokratai apraizgę šią „valstybę valstybėje“, kurioje sukasi milijonai.

 

Mūru dangsto savus

Praėjusį pavasarį Ž. Mikėnaitę į Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį atlydėjo būrys ištikimų ginklanešių. Komisija norėjo išsiaiškinti, ar milijonus eurų kainuojantis projektas – Laisvės atėmimo vietų ligoninės perkėlimas iš Vilniaus centro į Pravieniškes – nežlugs dar kartą, mat projektą koordinuoja tas pats žmogus – Ž. Mikėnaitės pavaduotojas Remigijus Norvaišis.

 

Būtent R. Norvaišis prieš gerą dešimtmetį koordinavo Laisvės atėmimo vietų ligoninės statybą Santariškėse. Projektas žlugo, tačiau visai prie pat Laisvės atėmimo vietų ligoninei skirto sklypo išdygo R. Norvašio namas. Prašmatnus namas, kurio antro aukšto languose puikuojasi laivų modeliai – stebėtinai panašūs į tuos, kuriuos gamina nuteistieji. Negana to, ponas R. Norvaišis yra vienas iš tų aukštų valdininkų, kurių pavardės yra stambiausių nekilnojamojo turto valdytojų sąraše, įgytame, be jokios abejonės, už valstybės tarnyboje gautą atlygį. Tiesa, R. Norvaišiui, pagal deklaracijas, turtą padovanojo jo pensininkė motina. Turto vertė – 654 tūkst. eurų.

 

R. Norvaišio namas Vilniuje, netoli Santariškių klinikų, iškilo tuo metu, kai jis dirbo Teisingumo ministerijoje ir buvo atsakingas už Teisėjų mokymo centro Molėtų rajone statybas. Tada, beje, buvo kilęs šurmulys dėl to, kad R. Norvaišis galėjo pasinaudoti Teisėjų mokymo centro statybomis savo naudai, kitaip tariant, savo namo statybai. Tačiau dėl mokymo centro statybų į Generalinę prokuratūrą kreipęsis tuometis teisingumo ministras Petras Baguška nieko nepešė. R. Norvaišis po skandalo apsirgo, tada augino vaiką ir į ministeriją nebegrįžo.

 

Nei pono R. Norvašio milijoninės vertės namas, nei turimi žemės sklypai teisėsaugos nesudomino, niekas jo pajamų teisėtumo nesiaiškino, ir po kurio laiko, kai teisingumo ministru tapo liberalas, dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, ponas R. Norvaišis tapo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Mokymo centro vadovu. Kalėjimų departamento vadui Sauliui Vitkūnui R. Norvaišis taip pat sugebėjo įtikti – priėmė jo žmoną į Mokymo centrą ir galėjo ramiai nejudinamas darbuotis. Kol prisidarbavo iki Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo.

 

Taigi grįžkime į Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį, kuriame dabar nuo pareigų nušalinta Ž. Mikėnaitė mūru stojo už savo pavaldinį, prieš tai šių eilučių autorei paaiškinusi, esą nieko blogo dėl savo pavaldinio turtų ji nematanti, nes jeigu jau būtų mačiusi, tai, patikėkite ja, tikrai būtų pasidomėjusi. Ir gynė ji R. Norvaišį nuo žurnalistų, teigdama, kad jo reikalas – komentuoti savo turtinę padėtį ar nekomentuoti. Tarsi R. Norvaišis būtų dirbęs ne valstybės tarnyboje. Tiesa, Kalėjimų departamentas juk „valstybė valstybėje“.

 

„Už šią sritį, investicijas pas jus įtartinai atsakingas tas pats žmogus, kuris tuo metu, kai buvo nutrauktas 2004 metais projektas Santariškėse, taip pat vėl atsakingas už šitą sritį. Ar nebijote, kad jums pakiš koją jūsų artimiausia aplinka, pavaduotojas, kuris jau prie vieno projekto ištakų stovėjo?“ – posėdyje Ž. Mikėnaitės klausė komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

 

„Nebijau“, – atšovė Ž. Mikėnaitė.

 

Laisvės atėmimo vietų ligoninė į Pravieniškes buvo perkelta rugpjūtį. Vis dėlto, pasak V. Gailiaus, „ir čia buvo trikdžių“. Kaip teigia „Lietuvos sveikata“, nemažai klausimų dėl šios ligoninės kyla ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovei Dianai Vilytei, kuri ligoninės perkėlimą pavadino koše. Bet Teisingumo ministerijai tai nerūpėjo. Tiksliau, nerūpėjo buvusiam šios ministerijos vadovui Juozui Bernatoniui, pilkajam socialdemokratų kardinolui, kurio komanda turėjo stebėti viską, kas vyksta Kalėjimų departamente, bet…

 

„Valstybės valstybėje“ kadrai neprapuola

Kilus triukšmui dėl galimo Kalėjimų departamento direktorės Ž. Mikėnaitės piktnaudžiavimo, premjeras Saulius Skvernelis nurodė Teisingumo ministerijai kuo skubiau išsiaiškinti šį nešvariai atrodantį reikalą. Principingai nurodė, kaip tik S. Skvernelis moka. Vis dėlto premjeras turėtų prisiminti, kas buvo jo bendražygis Vidaus reikalų ministerijoje. Tai Artūras Norkevičius, į viceministrus atėjęs iš Kalėjimų departamento direktoriaus kėdės. Jį, kaip ir S. Skvernelį, į Vidaus reikalų ministeriją delegavo „Tvarka ir teisingumas“.

 

Būtent S. Skvernelio viceministras A. Norkevičius vadovavo Kalėjimų departamentui tuo metu, kai Kauno tardymo izoliatoriuje šeimininkavo Ž. Mikėnaitė. Bet juk S. Skvernelis galėjo ir nieko nežinoti, tiesa?

 

Dar vienas valstybės tarnybos kadras – Juozo Bernatonio vadovautos Teisingumo ministerijos viceministras Paulius Griciūnas – buvo tiesiogiai atsakingas už Kalėjimų departamentą.

 

Stebint šio socialdemokrato karjerą horizonte sušmėžuoja buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas ir tas pats buvęs teisingumo ministras, dabartinis Vilniaus meras R. Šimašius. P. Griciūnas – buvęs per apkaltą nušalinto prezidento R. Pakso patarėjas teisės klausimais, kiek vėliau nusėdęs Teisingumo ministerijoje, dirbęs jos sekretoriumi, o ministru tapus R. Šimašiui (žiniasklaida užsimena, esą jiedu buvo bendrakursiai), buvo paskirtas vadovauti Teisingumo ministerijos Strateginio valdymo departamentui. Teisingumo ministras J. Bernatonis P. Griciūną priglaudė po savo sparnu, ir jis tapo viceministru. Teisingumo viceministru, kurį, galima sakyti, paveldėjo dabartinė socialdemokratų deleguota ministrė M. Vainiutė. Taip pat, kaip iš J. Bernatonio komandos ji paveldėjo ir Giedrių Mozūraitį, buvusį viceministrą, kuris dabar yra M. Vainiutės patarėjas.

 

Socialdemokratų jaunimo būstinė

Teisingumo ministrė M. Vainiutė, į ministeriją dabar atėjusi iš akademinės aplinkos, gavo visą partinį palikimą – įtakingo socialdemokrato J. Bernatonio globotinį P. Griciūną ji pasiėmė į viceministrų komandą, dar vieną socialdemokratų jaunimo atstovą Justą Pankauską, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotoją, – taip pat į viceministrus.

 

Dar vienas viceministras Donatas Matuiza – koks sutapimas – anksčiau yra dirbęs Kalėjimų departamento direktorės pavaduotoju. Būtent D. Matuiza, kilus skandalui dėl Kalėjimų departamento vadovės, leido sau pareikšti: „Sprendimas nušalinti pareigūnus turi būti apgalvotas ir įvertintas teisiškai.“ „Kol kas iš to, ką mes turime, aš manau, kad nušalinimui pagrindų neužtenka. Čia mano nuomonė“, – tikino į viceministro kėdę iš Kalėjimų departamento direktorės pavaduotojo posto sėdęs vyras.

„Valstybės valstybėje“ kadrams moralė, matyt, ne šio pasaulio dimensija.

 

Jeigu prisimintume, kas buvo tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjais, ir pažvelgtume į dabartinę Teisingumo ministerijos vadovybę, taptų aišku, kad kadrus, kuriuos įsivaizduoja esančius vertingiausius (nes objektyviai nuolat klupinėjusio ir nuomonę keitusio premjero A. Butkevičiaus komandą vertinti sunku), socialdemokratai sukišo būtent į Teisingumo ministeriją.

 

Štai buvusi A. Butkevičiaus patarėja Rita Grumadaitė dabar – teisingumo ministrės M. Vainiutės komandoje, Auksė Kontrimienė, bandysianti jėgas Seimo nario rinkimuose vietoj išėjusios Gretos Kildišienės, – taip pat, Raimondas Bakšys – taip pat. J. Pankauskas, jau minėtas viceministras, taip pat yra buvęs A. Butkevičiaus patarėjas.