Parlamentarai reikalauja tyrimo dėl Dainoro Bradausko

lzinios.lt 2017 03 07

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į generalinį prokurorą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) klausdamas, kodėl iki šiol nepradėtas ikiteisminis tyrimas dėl buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko Dainoro Bradausko, esą galėjusio priiminėti atskiroms verslo grupėms palankius sprendimus.

Savo ruožtu Seimo konservatoriai teiravosi premjero Sauliaus Skvernelio, ar D. Bradausko atskleista informacija apie VMI tyrimus neturėjo įtakos jų rezultatams, tačiau iš Vyriausybės vadovo sulaukė tik aptakių atsakymų.

 

„Iš Finansų ministerijos paviešintos medžiagos susidaro įspūdis, kad vienas verslo koncernas galbūt papirkinėjo labai svarbų Lietuvos ekonomikai pareigūną, VMI vadovą, kuris uoliai ir klusniai tam koncernui tarnavo, teikė medžiagą, ir iš konteksto net akivaizdu, jog kreipė tyrimus reikalinga linkme lyg koks užsakymų „stalas“. Jei koncernas „nusipirko“ VMI vadovą, galbūt Lietuva dėl jo veiksmų prarado šimtus milijonų eurų? Kitas klausimas – ar VMI nebuvo tapusi kelių korporacijų įrankiu jų pelningumui didinti?“ – dienraščiui „Lietuvos žinios“ teigė Seimo Antikorupcijos komisijos narys N. Puteikis.

VMI vadovas D. Bradauskas už šiurkščius tarnybinius pažeidimus iš pareigų buvo atleistas sausio 20 dieną. Tokį sprendimą priėmė finansų ministras Vilius Šapoka, pasiūlius D. Bradausko veiklą tyrusiai specialiai Finansų ministerijos komisijai. Ši komisija, remdamasi STT pateikta informacija, konstatavo, kad D. Bradauskas ne darbo vietoje „sistemingai ir kryptingai“ susitikinėjo su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, aptarinėjo mokesčių vengimo schemas ir kitus su mokestiniais patikrinimais susijusius klausimus, taip pat – VMI atliktus ir atliekamus bendrovės „Vilniaus prekyba“ bei jos akcininkų kontrolės veiksmus. Be to, teigta, kad D. Bradauskas iš R. Kurlianskio priėmė dovaną. Kokia ji, neatskleidžiama, tik pateikiama pokalbio įrašo detalė: „Čia va, gimtadienio proga. Čia Lietuvoj yra kokie 30 žmonių, kurie tokį turi.“

 

Akiratyje – kelios verslo grupės

N. Puteikis „Lietuvos žinioms“ tvirtino norintis sulaukti oficialios teisėsaugos institucijų pozicijos dėl buvusio VMI vadovo veiksmų, nustatytų Finansų ministerijos vykdyto patikrinimo metu. „Man šis atvejis atrodo neką mažiau skandalingas nei buvusio Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio korupcijos byla“, – teigė politikas.

 

Pasak jo, Generalinė prokuratūra bei STT taip pat privalėtų peržiūrėti D. Bradausko vadovavimo VMI laikotarpiu vykdytus mokestinius patikrinimus, tirdamos, ar jie nebuvo tendencingi ir palankūs konrečioms verslo grupėms. Kaip žinoma, šį klausimą dar vasario mėnesį iškėlė smulkusis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Mindaugas Marcinkevičus, viešai padaręs prielaidą, kad D. Bradauskas informacija ir prielankumu galėjo dalytis ne tik su koncernu „MG Baltic“, bet ir su pagrindinio „Vilniaus prekybos“ akcininko Nerijaus Numavičiaus verslų valdytoja Diana Dominiene.

 

Kaip pranešė dienraštis „Verslo žinios“, šių metų vasario pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjantis kelių „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių bei jų akcininkų N. Numavičiaus ir Igno Staškevičiaus reikalavimus neteisingais pripažinti M. Marcinkevičiaus teiginius, kad buvo vengta mokėti mokesčius, patenkino pastarojo verslininko prašymą iš STT išreikalauti informaciją, susijusią su D. Bradausko bei R. Kurlianskio santykiais. M. Marcinkevičiaus advokatai teigė iš STT gavę atsakymą, kad ši teisėsaugos institucija tyrė duomenis, jog D. Bradauskas per tarpininkus ar tiesiogiai galėjo susitarti su „Vilniaus prekybos“ grupe daryti poveikį VMI darbuotojams dėl palankių sprendimų, taip pat – perduoti D. Dominienei informaciją ir dokumentus, susijusius su VMI vykdytais mokestiniais patikrinimais „Vilniaus prekybos“ įmonėse. Dalis šio tyrimo medžiagos esą buvo pateikta Finansų ministerijai.

 

D. Bradauskas, neigdamas jam mestus įtarimus, jau kreipėsi į teismą dėl neteisėto atleidimo. Jis tikino, kad tuo metu, kai susitikinėjo su R. Kurlianskiu, koncerno „MG Baltic“ atžvilgiu nebuvo atliekami jokie VMI kontrolės veiksmai – jie pradėti 2016 metais, kai jokie susitikimai nevyko. Bet kokias neteisėtas sąsajas su buvusiu VMI viršininku viešai paneigė ir D. Dominienė.

 

Ragins įsikišti Seimą

„Tai, kad prokurorai ir STT netiria, mano galva, visiškai akivaizdaus papirkimo ir prekybos poveikiu, kelia daug klausimų. Man susidaro įspūdis, kad prokurorai ir STT tiesiog dangsto buvusį VMI vadovą“, – tvirtino N. Puteikis.

 

Pasak jo, tokias dvejones dar labiau sustiprino šių metų vasario 22 dienos Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje nuskambėjęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos atsakymas į politiko klausimą, kodėl iki šiol netiriami galbūt nusikalstami buvusio VMI vadovo veiksmai, kartu – ir informacija dėl jo iš koncerno „MG Baltic“ galbūt paimto kyšio.

„M. Jovaišos atsakymas buvo toks: o ką ten tirti – jei ką ir paėmė, tai gal už visuomenei naudingus darbus“, – piktinosi parlamentaras. N. Puteikio teigimu, jei teisėsaugininkai ir po jo kreipimosi nesiims D. Bradausko bylos, jis ragins į šį procesą įsikišti Seimo narius. „Neretai aiškinama, kad Seimas neturi teisės kištis į teisėsaugos veiklą, bet, mano manymu, šiuo atveju atsakymas turėtų būti toks: jokiomis teisinėmis teorijomis negali būti pateisinamas akivaizdus nusikaltimo dangstymas. Mano įsitikinimu, Seimas vienokia ar kitokia forma privalės priversti prokuratūrą ir STT atlikti ikiteisiminį tyrimą: D. Bradausko veiklos patikrinimą, bei peržiūrėti jo veiklos metu VMI vykdytus mokestinius patikrinimus“, – aiškino Seimo narys.

 

Prokuroras M. Jovaiša, kalbėdamas su „Lietuvos žiniomis“, teigė esąs „šventai įsitikinęs“, jog negalėjo pasakyti frazės, cituojamos N. Puteikio. „Bandžiau Seimo nariui paaiškinti situaciją, kodėl STT nepradėjo tyrimo dėl D. Bradausko, bet inicijavo tarnybinį patikrinimą, tačiau tikrai kitais žodžiais, nei sako parlamentaras“, – aiškino jis.

 

Pasak M. Jovaišos, šuo metu ikiteisminis tyrimas dėl faktų, keliančių nerimą N. Puteikiui, – galimų korupcinių veikų ar kyšio ėmimo – nėra pradėtas, nes tam trūksta duomenų. „Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, tam tikrais atvejais, nustačius galimų tarnybinių nusižengimų požymių ir nesant pakankamai duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką, yra galimybė inicijuoti tarnybinį patikrinimą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Buvo nuspręsta, kad duomenų, leidžiančių pradėti ikiteisiminį tyrimą, nėra pakankamai ir kad tai (D. Bradausko veikla – aut.) panašiau į tarnybinį nusižengimą“, – kalbėjo prokuroras.

 

Tiria patys save

Įsivyravusi ramybė po D. Bradausko atleidimo netenkina ir kitų politikų. Grupė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių dar sausio pabaigoje kreipėsi į premjerą S. Skvernelį bei finansų ministrą Vilių Šapoką, prašydami atsakymų dėl D. Bradausko sprendimų, galbūt palankių koncernui „MG Baltic“, „Vilniaus prekybai“ ar kitoms bendrovėms. Frakcija teiravosi, ar D. Bradausko „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui atskleista informacija apie VMI tyrimus neturėjo įtakos jų baigčiai, kokias mokesčių vengimo schemas su verslininkais aptarinėjo inspekcijos vadovas, ar politikai pasitiki likusiais dirbti VMI vadovais, ar planuoja vykdyti išsamius tyrimus dėl galimo VMI vadovų piktnaudžiavimo.

„Teisėsauga Finansų ministerijai jau perdavė tiek medžiagos, kad jos užteko tarnybiniam tyrimui atlikti ir tarnybinei nuobaudai skirti, tad manęs labai nenustebintų, jeigu už jos slypėtų ir daugiau dalykų, apie kuriuos nesame informuoti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo TS-LKD frakcijos narė Audito komiteto vadovė Ingrida Šimonytė.

 

Pasak jos, konservatoriai sulaukė premjero S. Skvernelio atsakymų, tačiau jie buvusiai finansų ministrei pasirodė „keisti“, ypač tie, kuriuose kalbama apie D. Bradausko vadovavimo VMI metu vykdytų mokestinių patikrinimų peržiūrą bei pačios situacijos vertinimą. „Pagal tai, kaip klausimai buvo suformuluoti, konkrečių atsakymų negavome. Yra pusantro puslapio minčių apie gyvenimą. Nebent premjeras turi daugiau informacijos, kurios nenorima atskleisti dėl kažkokių svarbių vidinių priežasčių“, – tvirtino parlamentarė.

 

Kol kas rūpintis VMI veiklos skaidrinimu įgaliota pati inspekcija. Kaip „Lietuvos žinias“ informavo finansų ministro patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė, Finansų ministerija rekomendavo VMI įvertinti atlikto tyrimo informaciją pačios institucijos ir atskirų darbuotojų veiklos skaidrumo užtikrinimo ir atitinkamos rizikos vertinimo aspektais. Taip pat šiai institucijai pavesta, įvertinus riziką ir atlikus antikorupcinį vertinimą, imtis priemonių gerinant vidaus kontrolės procesus. „Savo ruožtu VMI atlieka ir mokestinių procedūrų, atliktų minėtų mokesčių mokėtojų atžvilgiu (tyrime minėtų verslo grupių – red.), peržiūrą“, – nurodė finansų ministro patarėja.