E. Lucasas: kad taptų tikrai pavojingi, protestuojantys rusai turi prabilti apie kitą žmogų

delfi.lt 2017 03 28

Sekmadienį įvykę protestai Rusijoje žymėjo didžiausią išreikštą rusų nepasitenkinimo bangą nuo 2011-2012 metų, bet britų apžvalgininkas Edwardas Lucasas teigia, kad tai gana menko masto nepasitenkinimas, kuris tikrai neišjudins Vladimiro Putino režimo. Pašnekovas spėja, kad tai gali būti netgi V. Putino sumanytas planas, kaip pakišti Dmitrijų Medvedevą.
Aleksejus Navalnas

delfi.lt AFP/Scanpix nuotr.
„Labai malonu apskritai matyti bent kokį protestą Rusijoje. Kaip rusai sako, viltis miršta paskutinė. Bet šie protestai nėra tokie, kurie suskaldytų režimą ar nuimtų jo viršūnes. Manau, įmanoma, kad Vladimiras Putinas pavargo nuo Dmitrijaus Medvedevo ir galbūt užsimanė pastumti po važiuojančio autobuso ratais“, - DELFI sakė E. Lucasas.

 

Apžvalgininko nuomone, tai gali išvirsti į premjero D. Medvedevo pakeitimą. „Bet aš tikrai nemanau, kad tai socialinio lygmens protestas“, - sako E. Lucasas.

 

Pasak jo, sekmadienio protestas nė nelygintinas su demonstracija 2011 metais, kai gruodžio mėnesį Maskvos Bolotnaja aikštėje dešimtys tūkstančių žmonių: policijos duomenimis, tuomet buvo 25 000 protestuotojų, opozicijos skaičiavimais – 50 000.

 

Šįkart duomenys irgi skiriasi, bet Rusijos valstybinė žiniasklaida praneša apie 7000-8000 demonstrantų Maskvoje.

 

Radijo stotis „Echo Moskvy“ pranešė, kad 82-uose miestuose protestavo apie 60 000 gyventojų. Iš viso Rusijoje gyvena 143 milijonai gyventojų.

 

Palyginimui: kai Turkijoje 2013 metais vyko protestai, prasidėję nuo Gezi parko, per visą šalį įvyko 5000 akcijų, kuriose aktyviai dalyvavo 3,5 milijono gyventojų, iš kurių 8000 buvo sužeisti. Turkijoje gyvena apie 80 milijonų gyventojų.

 

Nepaisant gana menko protestuotojų skaičiaus Rusijoje, bendras kiekis vadinamas „įspūdingu“ dėl to, kad mitingas buvo nesankcionuotas.

 

Maskvos policija pranešė sulaikiusi apie 500 žmonių, bet, pavyzdžiui, nevyriausybinė organizacija „OVD Info“ teigia, kad sulaikytųjų yra 1030. Pirmadienį dauguma sulaikytųjų buvo paleisti, bet šios organizacijos duomenimis, apie 120 liko sulaikyta.

 

Už nesankcionuoto mitingo rengimą buvo sulaikytas ir Kremliaus kritiku laikomas Aleksejus Navalnas, kuriam skirta 15 parų arešto. Tačiau A. Navalnas buvo ypač patenkintas protestuotojų gausa.

E. Lucasas teigia, kad A. Navalnas pats yra labai sudėtingoje padėtyje ir tai, kad žmonės išėjo į gatves po jo pranešimų apie D. Medvedevą, jam yra labai svarbu, tai rodo, kad jis nėra visiškai marginalizuotas.

 

„Tai nėra gilus šokas sistemai, tai tik tampymas už uodegos, bet, bijau, kad gana beviltiškas. Opozicijos situacija gana beviltiška“, - sako E. Lucasas.

 

Britų apžvalgininkas sako, kad jeigu kristų V. Putino populiarumas ir žmonės protestuotų prieš jo korupciją, tai būtų kur kas svarbiau.

 

Kaip žinoma, protestai prasidėjo A. Navalnui paskelbus, kad D. Medvedevas naudoja nevyriausybines ir labdaros organizacijas surinkti pinigams iš verslo magnatų ir valstybės valdomų įmonių, o paskui per įvairius fondus įsigyja rūmus, jachtas, net vynuogyną.

 

„Bet jis nėra centrinė figūra“, - sako E. Lucasas apie D. Medvedevą.

 

Kodėl Rusijoje taip sunku išjudinti visuomenę protestui, nors ekonominė situacija dėl sankcijų ir naftos kainų kryčio yra gana nepalanki? E. Lucasas sako, kad ekonominė padėtis nėra tokia bloga, kaip mes manome.

 

„Ilguoju laikotarpiu situacija tikrai nėra gera, nes infrastruktūra nekokia, viešosios paslaugos prastos, ekonomika priklausoma nuo naftos ir dujų, bet trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu viskas atrodo gana neblogai. Kol naftos barelis kainuoja daugiau nei 50 dolerių, jie laikosi gerai, kai krenta iki 30 – tada galima tikėtis painiavos. Bet tiek nekrito“, - sako E. Lucasas.

 

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė teigia, kad paprastai revoliuciniai judėjimai susiformuoja esant 3 sąlygoms:

 

1. Visuomenėje turi masiškai vyrauti nepasitenkinimas gyvenimo sąlygomis bei valdžios nesėkmėmis, dorojantis su ekonominėmis, socialinėmis ir politinėmis krizėmis.

2. Labai svarbu, kad būtų atrandami protesto lyderiai, gebantys pasiūlyti įtaigią alternatyvią visuomenės raidos viziją, bei mokantys mobilizuoti mases.

3. Valdžia turėtų būti nepajėgi suvaldyti kylančių protesto bangų.

 

Rusijoje, regis, tokios sąlygos nesusiformavo. „Aš iš tiesų norėčiau pasakyti, kad V. Putinas skaičiuoja dienas ir turės pasitraukti, bet tai netiesa“, - sako E. Lucasas.