Lietuvos mokslininkas pripažintas pasauliniu mastu: su kolegomis pasidalins 1 mln. dolerių

delfi.lt 2018 06 01

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9 arba vadinamųjų „genų žirklių” atradimą apdovanotas elitiniu, kas dvejus metus teikiamu Kavli prizu, kurio vertė siekia 1 milijoną JAV dolerių.
Virginijus Šikšnys

delfi.lt   K. Čachovskij nuotr.
Kaip pirmadienį pranešė VU, prizą nanomokslų srityje prof. V. Šikšnys pasidalins kartu su kitais dviem technologiją plėtojančiais mokslininkais – Makso Planko instituto (Vokietija) mokslininke Emmanuelle Charpentier ir Kalifornijos Berklio universiteto (JAV) biochemike Jennifer Doudna.

 

 

Pats profesorius teigia nesitikėjęs tokio įvertinimo, tačiau mano, kad plėtojama technologija gali dar ne kartą sudrebinti mokslo pasaulį.

 

„Žinoma, tokio lygio įvertinimas yra labai didelis įvykis, keliantis gausybę gerų emocijų. Tai visos mūsų komandos nuopelnas. Tačiau svarbiausia, kad šios technologijos dėka jau galime realiai kalbėti apie sudėtingiausių genetinių ligų gydymą, auginti šalčiui ar sausrai atsparius augalus, taip pat pakeisti gyvulių genomą taip, kad šie tiktų žmonėms. Tai galėtų išgelbėti nenusakomą skaičių gyvybių, o praktinis technologijos taikymas kasdienybėje tėra laiko klausimas”, – sakė VU profesorius V. Šikšnys.

Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos prezidento teigimu, šių metų laureatų veikla gali būti vertinama kaip itin reikšmingai prisidedanti prie visos žmonijos pažangos.

„Šie mokslininkai neabejotinai yra mokslo pionieriai, kurių darbai itin reikšmingai prisidės prie žmonijos pažangos. Jie įkvepia tiek esamas, tiek ateities kartas ieškoti atsakymų į sudėtingiausius mūsų laikų klausimus. Savo tyrimais, atsidavimu ir inovacijomis šie mokslininkai sustiprino mūsų supratimą apie egzistenciją apskritai”, – teigė Ole M. Sejerstedas, Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos prezidentas.

 

Revoliucija gyvybės mokslų srityje

Genomo redagavimo tyrimai, kuriuose specializuojasi ir V. Šikšnys kartu su savo vadovaujama VU Gyvybės mokslų centro komanda – Giedriumi Gasiūnu ir Tautvydu Karveliu – pastaraisiais metais sudrebino mokslo pasaulį.

 

Dabar jau vieno žymiausių CRISPR-Cas9 sistemos tyrėjų pasaulyje V. Šikšnio komandai supratus, kaip veikia šis virusas, paaiškėjo, jog tai – universalus metodas, galintis veikti kaip DNR „žirklės”, galinčios tiksliai iškirpti norimą DNR molekulės dalį.

 

Tai, anot mokslininko, reiškia revoliuciją gyvybės mokslų srityje. Už šį atradimą prof. V. Šikšniui jau įteikta prestižine laikoma Harvardo universiteto „Warren Alpert” premija. Bene penktadalis šios premijos laureatų yra ir Nobelio premijos laureatai.

Tikimasi, kad ateityje ši technologija leis išgydyti pačias sudėtingiausias ligas, tarp jų ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS, Dauno sindromą, paveldimas širdies ydas. Be to, technologija jau pradedama taikyti žemės ūkio srityje – planuojama kurti augalų veisles, kurios būtų atsparios sausrai ar kitoms nepalankioms dirvos sąlygoms.

 

Laureatus rinko mokslo elitas

Kavli prizą pirmąkart 2005 m. įsteigė Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija kartu su šalies Švietimo ir mokslo ministerija bei Kavli fondu. Už išskirtinę mokslinę veiklą mokslininkai iš viso pasaulio apdovanojami trijose kategorijose: astrofizikos, nanomokslų bei neuromokslų. Pirmąkart apdovanojimas, kurį sudaro aukso medalis, pagerbimo raštas bei 1 mln. JAV dolerių, įteiktas 2008 m., prizą globoja Norvegijos karališkoji šeima.

 

Kavli prizo laureatus renka iškiliausi pasaulio akademikai. Kiekvienoje iš kategorijų rekomendacijas teikia Jungtinės Karalystės karališkoji draugija, nacionalinės JAV, Kinijos, Prancūzijos mokslų akademijos, Vokietijos Makso Planko draugija bei Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija.

Tarp apdovanotųjų nanomokslų srityje, kurioje laureatu tapo ir VU profesorius V. Šikšnys, dominuoja geriausių JAV ir Europos universitetų desantas. Tarp jų – Masačusetso, Kolumbijos, Niujorko, Stenfordo universitetai, taip pat Berlyno Makso Planko institutas, Strasbūro, Bazelio universitetai bei Londono imperatoriškasis koledžas. Viso lig šiol apdovanoti 47 mokslininkai iš 11 valstybių – Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Rusijos, Švedijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir JAV.