Reformų buldozerį sustabdė Konstitucinis Teismas

lzinios.lt 2018 06 20

Valdantieji reikalavo to, ko apskritai padaryti negalima – aukštosioms mokykloms per tris dienas pasirengti studijų krypčių vertinimui ir akreditavimui, o Studijų kokybės vertinimo centrui – per dvi dienas visas jas įvertinti. Beje, akredituotų studijų programų 2017 metais buvo net 1593.

lzinios.lt
Konstitucinis Teismas (KT) vakar pripažino, kad šių metų sausį priimti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, susiję su studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo terminais, prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo įgyvendinimo aplinkybes KT įvertino kaip reikalavusias neįmanomų dalykų. Vadinasi, įstatymų leidėjas nesilaikė konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų suponuojamų reikalavimų.

 

Terminai neatitinka protingumo kriterijų

Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimais, nuo 2018 metų kovo 1 dienos Lietuvos aukštosios mokyklos galėjo vykdyti tik akredituotų krypčių studijas. Iki tol buvo akredituojamos ne kryptys, o kiekviena konkreti studijų programa.

 

KT, vertindamas minėto įstatymo aplinkybes, konstatavo, kad švietimo ir mokslo ministrė tik 2018 metų vasario 26 dieną priėmė įsakymą, kuriuo patvirtino Studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašą. Šis įsakymas buvo oficialiai paskelbtas vasario 27 dieną, o įsigaliojo vasario 28-ąją. Vadinasi, šis aprašas buvo patvirtintas likus keturioms dienoms ir oficialiai paskelbtas likus trims dienoms iki kovo 1-osios, kai turėjo būti baigta taikyti laikinoji studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarka, ir galėjo būti taikomas tik dvi dienas. Tačiau dalis studijų krypčių buvo vertinamos ir laikinai akredituojamos net gegužės pabaigoje, t. y. seniai pasibaigus įstatyme numatytam laikino akreditavimo terminui – po 2018-ųjų kovo 1 dienos.

 

„Įstatymo įgyvendinimo terminai čia yra esminiai: aukštosioms mokykloms laikinoji akreditavimo tvarka tapo žinoma prieš tris dienas, o galėjo būti įgyvendinama tik per dvi dienas. Tai akivaizdžiai neįmanoma. Jau po kovo 1 dienos, kai ji nebegalėjo būti taikoma, ji vis tiek taikyta, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, net to, kuris neįmanomas taikyti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

Įstatymai, kurių neįmanoma įgyvendinti, negalioja

Naujomis įstatymo nuostatomis atlikti esminiai (nors ir laikini) aukštojo mokslo kokybei užtikrinti skirto teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie, pasak KT, lėmė arba galėjo lemti aukštosioms mokykloms itin nepalankius padarinius, be kita ko, draudimą aukštajai mokyklai priimti studentus į neakredituotos studijų krypties studijas.

 

Jų įgyvendinimo terminai prasilenkė su sveiku protu. Tad KT pabrėžė, kad pagal Konstituciją, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymas, kuriuo reikalaujama neįmanomų dalykų, negali sukelti teisinių padarinių jo reguliuojamų teisinių santykių subjektams, nes jie būtų įpareigoti daryti tai, ko apskritai negalėtų atlikti.

 

Vadinasi, ginčijamo įstatymo nuostatos dėl programų akreditavimo nesukelia teisinių padarinių aukštosioms mokykloms. Be to, pagal Konstituciją, jokių teisinių padarinių negali kilti iš mėginimų įgyvendinti ginčijamas įstatymo nuostatas, pasibaigus nustatytam jų taikymo terminui – po 2018-ųjų kovo 1 dienos, t. y. neturint jokio teisinio pagrindo taikyti šias nuostatas. Taigi, ir šio įstatymo pagrindu švietimo ir mokslo ministrės priimti įsakymai, kuriais patvirtintas Studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašas, pagal Konstituciją laikytini nesukėlusiais jokių teisinių padarinių aukštosioms mokykloms.

 

„Vadinasi, reikėtų vadovautis 2016 metų viduryje priimtu įstatymu. Tačiau ligi šiol švietimo ir mokslo ministrai nėra patvirtinę studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo tvarkos. Susidūrėme, nenorėčiau sakyti, bet su neregėtu, labai šiurkščiu įstatymų ir Konstitucijos nepaisymu“, – „Lietuvos žinioms“ sakė D. Žalimas.

 

Ministrė kėlė kokybės kartelę

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sakė gerbianti KT verdiktą, nes gyvename teisinėje valstybėje. Išsamesnę poziciją dėl KT sprendimo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) teisininkai pateiks susipažinę su KT nutarimu ir jį išnagrinėję. KT pripažinus, kad Seimo priimta Mokslo ir studijų nuostata, reglamentuojanti laikinąjį krypčių vertinimą, prieštarauja Konstitucijai, nustoja galioti ir ŠMM parengti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai – švietimo ir mokslo ministro įsakymas, įtvirtinantis laikinąją tvarką, bei kiti susiję įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.

 

Laikinasis krypčių vertinimas šiemet atliktas pirmą kartą po visos aukštojo mokslo sistemos būklės analizės, kai paaiškėjo, kad Lietuva pagal daugelį parametrų atsilieka ne tik nuo Vakarų Europos valstybių, bet ir nuo kitų Baltijos šalių. Per šešerius metus studentų sumažėjo beveik 30 proc., o studijų programų skaičius liko gana pastovus (2016–2017 metais – 1640). Tai reiškia, kad vienai programai tenkančių studentų skaičius mažėja, jos tampa ne tokios rentabilios, sunkiau jas tinkamai aprūpinti, dėl to kenčia kokybė.

 

„Krypčių vertinimas atliktas siekiant įtvirtinti Vyriausybės programoje numatytą siekį išgryninti aukštųjų mokyklų profilius, peržvelgiant jų studijų programų pasiūlą, atpažįstant, kurios studijos stiprios, o kurios – ne tokios stiprios. Išgryninus stipriausias studijų kryptis, siekiama pakelti bendrą valstybės reiklumo kartelę studijų programų kokybei. Vienas svarbiausių elementų buvo susieti studijų programų vertinimą su mokslinės veiklos rezultatais“, – aiškino ministrė.

 

Iš viso šiemet neleista vykdyti priėmimo į 64 studijų programas, dar 267 studijų programų atsisakė pačios aukštosios mokyklos. Nemažai neakredituotų studijų krypčių nepritraukia studentų, o siūlomos šių krypčių studijos nėra pačios stipriausios. Į dalį tokių studijų krypčių pačios aukštosios mokyklos praėjusiais metais jau nebevykdė priėmimo.

 

Blogos ne reformos, o tai, kaip jos stumiamos

Vienas iš Seimo narių grupės, kuri kreipėsi į KT, atstovų konservatorius Andrius Kubilius sakė, kad pats programų sujungimas, jų skaičiaus mažinimas nėra blogai. Tačiau, anot jo, tai padaryta per tris dienas ir it kirviu atkapojus. „Universitetams nebuvo galimybių pasirengti naujiems reikalavimams. Juk programų uždarymas kai kuriems universitetams buvo skausmingas, turėjo didelių ir įvairiaprasmių pasekmių. Net tos programos, kurios buvo ką tik patvirtintos kaip tinkamos, staiga tapo nebetinkamos. Tai rodo valdžios požiūrį į universitetų autonomiją ir žmonių darbą. Netinkamas, net pavojingas principas – tikslas pateisina priemones“, – piktinosi A. Kubilius. Jis priminė, kad KT ne kartą yra pabrėžęs, jog universitetų autonomija nėra tuščias žodis, ją reikia gerbti.

 

A. Kubiliaus teigimu, jei valdžia nori daryti reformas, ji turi jas įgyvendinti taip, kad jos negriautų principinių nuostatų. Dabartinė valdžia, jo manymu, to nepaisė ne tik reikalaudama neįmanomų dalykų akredituojant studijų kryptis, bet ir versdama universitetus jungtis. KT jau yra pradėjęs nagrinėti dar vieną bylą dėl universitetų pertvarkos: grupė Seimo narių yra kreipusis dėl Lietuvos sporto universiteto (LSU) prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU). Seimas yra priėmęs nutarimą dėl šio prijungimo. Sporto universiteto valdymo organai tokiai reorganizacijai nepritaria.

„Ir šiuo atveju valdžia sumanė, kad gali nepaisyti įstatymų ir stumti aukštųjų mokyklų sujungimą, nors LSU tam prieštarauja. Abiem atvejais buvo taikomas tas pats principas – tikslas pateisina priemones. Mišką kerta – skiedros lekia, taip dirba dabartinė valdžia“, – kalbėjo A. Kubilius. Jis sakė, kad kreiptasi į KT, tikintis, jog galima užkirsti tam kelią. Tad neatmestina, kad tokiais pat skubos ir universitetų autonomijos nepaisymo principais grįstas sprendimas taip pat gali sulaukti KT verdikto – jis prieštarauja Konstitucijai.

 

A. Kubiliaus įsitikinimu, ir kitų universitetų jungimas buvo ydingas, daromas skubotai, neturint išsamių ekspertinių išvadų, tačiau to grupė Seimo narių neskundė, nes bent jau buvo laikytasi įstatymo raidės, gautas universitetų sutikimas.

Tiesa, universitetai jungiami ir kitur. Štai Europos Sąjungoje 2000–2015 metais įvyko 92 aukštųjų mokyklų jungtuvės (Prancūzijoje – net 16, Jungtinėje Karalystėje ir Estijoje – po 11). A. Kubilius priminė, kad Suomija, kurios švietimą norime kopijuoti, 2010 metais sujungė tris universitetus į vieną – Aalto, kuris dabar patenka tarp 200 geriausių pasaulio universitetų.

 

Bet suomiai universitetus jungė šešerius metus, Lietuvoje norima tai padaryti per šešis mėnesius.

 

O studijų programų reformą reikalauta atlikti per dvi tris dienas. Siekiant tokiu tempu perkurti akademinį pasaulį būtų mažai net dieviškų savybių.

 

Kaip „Lietuvos žinias“ informavo KT pirmininkas D. Žalimas, tikėtina, kad KT nutarimas dėl LSU bus skelbiamas birželio 29 dieną.