Baltijos šalių pažeidžiamumą sumažintų „karinis Šengenas“

lzinios.lt 2018 07 17

JAV karinės pajėgos su NATO sąjungininkais nespėtų sustabdyti rusų per hipotetinį Rusijos įsiveržimą į Baltijos šalis. Tokią išvadą padarė Pentagonas po štabo mokymų, pranešė „The Washington Post“. Leidinio pašnekovai teigė, kad NATO karių judėjimą į Rytus stabdytų siauri keliai ir biurokratija.
Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Baltijos šalių pažeidžiamumą sumažintų „karinis Šengenas““

lzinios.lt
JAV leidinys atkreipė dėmesį, kad Rytų Europoje NATO karių skaičius nedidelis. Pagrindinėms pajėgoms tektų įveikti šimtus kilometrų. O permetant karius į Baltijos šalis geležinkeliu, jiems tektų užsilaikyti, kad persėstų į traukinį ant kitų bėgių.

 

Jei kada nors Europoje tarp Rusijos ir NATO kiltų ginkluotas konfliktas, epicentras greičiausiai būtų 65 km Lenkijos ir Lietuvos siena, esanti tarp Baltarusijos ir rusiško Kaliningrado, pareiškė buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas Frederickas Benjaminas Hodgesas.

Kelios problemos

NATO pažymėjo, kad Rusijos armija žino Rytų Europos šalių infrastruktūrą geriau, negu Aljanso pajėgos. Mat nuo Varšuvos sutarties organizacijos (VSO) – karinio socialistinių Vidurio ir Rytų Europos valstybių bloko, susiformavusio Šaltojo karo metu – egzistavimo laikų nebuvo kardinalių infrastruktūros pokyčių, rašė „The Washington Post“.

 

Rytų Europos politikos tyrimų centro direktorius Andris Kudorsis pripažino, kad problema iš tikrųjų egzistuoja.

„Problema kyla dėl tiltų, uostų, kelių. Dar viena problema – jeigu kariams reikėtų greitai judėti per Europos Sąjungos (ES) teritoriją, kiekviena šalis, kiekviena vyriausybė spręstų, ar sąjungininkų karius leisti per sieną, ar ne“, – sakė jis.

 

„Karinis Šengenas“

Tuo metu Europos Komisija (EK) jau sudarė specialų planą, pagal kurį Europoje turėtų būti suformuotas „karinis Šengenas“. Tokiam turėtų priklausyti Lietuva, Latvija, Estija, Vokietija, Belgija, Nyderlandai, Lenkija ir Suomija.

 

Tokios teritorijos – „karinio Šengeno“ – viduje NATO kolonos galėtų judėti be pasienio kontrolės.

 

Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis „The Current Time“ pasakojo, kad jau dabar JAV pajėgoms nusigauti iki Latvijos reikia vienos paros. „Neseniai baigėsi karinės pratybos „Swift Responce“. Desanto batalionas iš JAV Šiaurės Karolinos Latvijos karinę bazę pasiekė per 12 valandų. Nuo Šaltojo karo laikų nebuvo nieko panašaus. Tai geriausias atsakymas tiems, kurie abejoja mūsų jėgomis“, – pažymėjo Latvijos gynybos ministras.

 

Šiais metais Baltijos šalių gynybos biudžetas sudaro apie 2 proc. pagal bendrą vidaus produktą (BVP). Anksčiau Lietuva, Latvija ir Estija karinėms reikmėms tiek pinigų neleisdavo. Dalis lėšų tenka infrastruktūros projektams. Tarkime, šalia vienos Latvijos karinės bazės esantį tiltą pertvarkė kaip tiek prieš specialaus NATO bataliono įvedimą į šią šalį.

 

ES šalys per dvejus metus planuoja patikrinti ir jei bus tokia būtinybė, greitai sutvarkyti kelius, tiltus ir geležinkelį – viską, ko reikia greitam NATO karių ir technikos judėjimui.

 

Po 2014 metų Rusijos agresijos Kryme ir karinių veiksmų pradžios Donbase, Ukrainoje, JAV ir NATO sustiprino savo buvimą Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Rusija neigia savo dalyvavimą ginkluotame konflikte Rytų Ukrainoje.