Prokurorai vis giliau kasasi po partizanų vado A. Ramanausko-Vanago juodintoju

lrytas.lt 2018 10 05

Prokuratūros tyrimas dėl legendinį pokario laisvės kovotoją, partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą juodinančių Klaipėdos miesto tarybos nario Viačeslavo Titovo pasisakymų trunka jau pustrečio mėnesio, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad byla stringa. Pareigūnai nusprendė surinkti išsamią medžiagą, objektyvius įrodymus, kurie patvirtins, kad didvyrio atminimas buvo paniekintas.
Vaizdo rezultatas pagal užklausą „ramanauskas vanagas“
„Esame nusiuntę klausimus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Ypatingajam archyvui, dar laukiame atsakymų. Taip pat kviesime į apklausą patyrusį istoriką iš Vilniaus, kuris byloje sutiko būti specialistu. Šiuo metu derinama apklausos data.

 

Pats perskaičiau ne tik okupantų bylą, iškeltą A.Ramanauskui-Vanagui, bet ir daug kitos medžiagos, tris istorines knygas – šios žinios reikalingos, siekiant priimti objektyvų sprendimą“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Klaipėdos prokuroras Simonas Genys.

 

Prokuratūra tik visai neseniai gavo iš V.Titovo kompiuterių paimtų duomenų kopijas, kurias dabar analizuoja. Neatmetama, kad uostamiesčio politikas savo purvinas frazes iš anksto derino su kaimyninės šalies institucijomis, konkrečiai – su Rusijos generaliniu konsulatu Klaipėdoje.

 

„Jei tai pasitvirtins, byla gali būti iškelta ne tik dėl mirusiojo atminimo paniekinimo, bet ir pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį“, – sakė S.Genys.

Prokuroras gilinasi ir į buvusio KGB leitenanto Iljos Vorobjovo baudžiamąją bylą, kuris dalyvavo A.Ramanausko-Vanago sulaikyme Kaune 1956 metais. Kauno apygardos teismas prieš trejus metus pripažino I.Vorobjovą kaltu dėl padėjimo vykdyti genocidą.

 

Šioje byloje yra daug medžiagos, susijusios A.Ramanausko-Vanago veikla, jo asmenybe.

 

Pasak S.Genio, daugelis istorinių dokumentų liudija, kad šis laisvės kovų vadas ypatingą dėmesį skyrė partizanų garbei, tinkamam jų elgesiui.

Iškalbingas sutapimas

Manoma, jog istorikai nesunkai paneigs partizaną juodinančius V.Titovo žodžius. Įtarimai jam dar nėra pareikšti, bet tai veikiausiai bus padaryta, sulaukus specialistų išvadų.

 

Sovietinę propagandą primenančiomis frazėmis V.Titovas prapliupo liepos 18 dieną vykusioje diskusijoje dėl A.Ramanausko-Vanago atminties įamžinimo, pakabinant lentelę buvusiame Klaipėdos pedagoginiame institute, kuriame būsimas laisvės kovotojas studijavo 1937-1939 metais.

 

V.Titovas, anksčiau demonstratyviai segėjęs Georgijaus juostelę, o Lietuvą pavadinęs fašistine valstybe, šįsyk pareiškė, kad A.Ramanausko-Vanago iniciatyva buvo nužudyta 8 tūkst. žmonių, netgi vaikų, jis esą asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.

 

Lietuvos rusų sąjungos atstovas Klaipėdos taryboje V.Titovas panašius „perlus“ žarstė ir savo feisbuko paskyroje.

 

Klaipėdos politikas, kaip ir sovietų nukankintą A.Ramanauską-Vanagą juodinusi rašytoja Rūta Vanagaitė, bandė remtis sovietų sukurptais dokumentais, tačiau tiesos juose nė su žiburiu nerasi.

Frazės iš V.Titovo lūpų apie A.Ramanauską-Vanagą nuskambėjo beveik tuo pat metu, kaip ir Rusijos teisėsaugos pareiškimas, jog Lietuvos prokurorams ir teisėjams keliama baudžiamoji byla dėl neva persekiojamų 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje kaltininkų – žmones tankais traiškę ir įsakymus žudyti davę budeliai esą yra nekalti.

 

Bando išvengti atsakomybės

V.Titovas portalui lrytas.lt pareiškė savo žodžių apie partizanų vadą A.Ramanauską-Vanagą neišsižadantis ir nė kiek dėl jų nesigailintis – esą jis rėmėsi 1957 metų LTSR Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu, kuriuo partizanui skirta mirties bausmė.

 

Tiesa, šiame nuosprendyje nėra jokių įrodymų, jokio tariamų partizano nusikaltimų skaičių pagrindimo – tai nieko stebėtino žinant, kaip sovietinių represinių įstaigų kabinetuose buvo masiškai kurpiamos bylos prieš laisvės kovotojus, stengiantis juos paversti „banditais“, kaip raudonieji sadistai kankindavo aukas ir falsikuodavo jų „prisipažinimus“.

 

Politikas įtikinėjo, jog jis tik uždavė klausimus apie A.Ramanauską-Vanagą, išreiškė savo nuomonę, todėl negali būti baudžiamas: „Aš tik radau informaciją – 1957 metų teismo nuosprendį, ir norėjau tai aptarti su savo kolegomis. Atlikau savo, kaip Tarybos nario, pareigas, uždavinėjau klausimus“.

 

Tačiau frazės, kurias rėžė V.Titovas, nė iš tolo neprimena nuomonės, tai veikiau yra paniekinantis teiginys, įvilktas į klausimo formą: „Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti žmogų, kurio iniciatyva buvo nužudyta apie 8 tūkst. taikių piliečių ir vaikų? Aš manau, kad tokių žmonių atminimui ne vieta Klaipėdoje“.

Įvyks iškilmingos laidotuvės

Šviesios atminties laisvės kovotoją, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadą, LLKS Tarybos 1949 metų vasario 16-osios deklaracijos signatarą, brigados generolą A.Ramanauską-Vanagą sovietai po itin žiaurių kankinimų sušaudė 1957 metų lapkričio 29 dieną Vilniuje.

 

Legendinio partizano palaikai šiais metais buvo rasti Antakalnyje esančiose Našlaičių kapinėse.

 

Spalio 5-6 dienomis Vilniuje įvyks iškilminga valstybinių A.Ramanausko-Vanago laidotuvių ceremonija. Lietuvos didvyris amžino poilsio atguls Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.

 

2018-uosius Seimas paskelbė A.Ramanausko-Vanago metais.