B. Gailius. Ar opozicija apsaugos Konstituciją?

lzinios.lt 2018 11 20

Nemėgstu būti teisus, nes dažniausiai būnu teisus dėl nemalonių dalykų.
Vaizdo rezultatas pagal užklausą „gailius bernardas“

lzinios.lt
Jau prieš ketvertą metų jaučiausi teisus rašydamas, kad naujas Lietuvos piliečių susipriešinimas kils dėl Konstitucijos (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/bernardas-gailius-del-konstitucijos-tikrai-nepatylesiu-500–455227). Dabar visi tai mato.

 



Konstitucija tapo svarbiausios, lemiamos politinės kovos centriniu objektu. Daug priežasčių vedė į šią kulminaciją. Bet svarbiausia iš jų – paskutinioji: valdančioji valstiečių partija neketina taikstytis su konstituciniais savo valdžios apribojimais.

Neseniai viename pokalbyje iš aukšto rango valstybės tarnautojų išgirdau labai tikslią formuluotę: ankstesnėms vyriausybėms jų siūlymų prieštaravimas Konstitucijai būdavo svarbus argumentas. Šiandieninei – apskritai ne argumentas.

 

 

Jei valstiečių programa prieštarauja Konstitucijai, jų išvada iš anksto aiški: reikia keisti Konstituciją. Tam tikra prasme tai pavydėtinas ryžtas, verčiantis prisiminti visus filosofų apmąstymus apie valią ir beprotybę.

 

Taigi, valstiečiai privedė šį reikalą iki logiškos pabaigos ir sviedė visiems Lietuvos piliečiams Konstituciją į veidą kaip galutinį iššūkį. Esą – pamėginkite sutrukdyti. Ar tikrai nieko negalime padaryti?

Kai kas gali – Seimo opozicija. Būtina tiksliai nurodyti: šiandien Konstitucijos likimas yra kiekvieno opozicijai priklausančio Seimo nario rankose.

 

Tai lemia paprasta matematika: be dalies opozicijos paramos valdžia neturi jokių šansų pakeisti Konstituciją. Net ir referendumo kartelę nuleisti, siekiant Konstitucijos pataisų dėl pilietybės, valstiečiams gali būti labai sunku.

 

Geriausias pavyzdys – paskutinysis balsavimas dėl LRT tyrimo komisijos išvadų, kuriame abi pusės surinko po lygiai – po 56 balsus. Tereikėjo opozicijai šiek tiek susitelkti ir tanku atrodęs valstiečių politinis vežimas pradėjo klimpti.

 

Kitaip tariant, Ramūno Karbauskio ir jo draugų valdžia silpna, nors ir vieninga. Jie – tarsi komunistai, kurie dar neužbaigė perversmo. Juos dar galima sutriuškinti Seime.

 

Todėl augant visuomenės susirūpinimui Konstitucijos likimu Seimo opozicija turėtų suprasti, kad būtent šis klausimas bus tikrasis jos sėkmės rodiklis. Šiandien ant politikos stalo nėra jokios svarbesnės ar labiau telkiančios problemos. Dar daugiau – gindama konstitucinį stabilumą opozicija gali tikėtis realios visuomenės paramos.

 

Iš visų pusių svarstant galimą referendumą dėl pilietybės aiškiai girdėti viena: žmonės nesirinktų į referendumą keisti Konstitucijos. Galbūt jie kažko gero tikisi iš valstiečių vyriausybės, gal jiems patinka Saulius Skvernelis, bet paremti R. Karbauskio ir Agnės Širinskienės ryžtą pralaužti konstitucines ribas nėra pasirengę net jų rinkėjai.

Tai, beje, žino ir patys valstiečiai. Todėl ir bando keisti referendumo tvarką, tikėdamiesi, kad Konstitucijai pakeisti užteks tiek rinkėjų, kiek ateis. Visa tai jau visi girdėjo, daugybę kartų apie tai kalbėta.

 

Todėl klausimas tik vienas: ar pajėgs opozicija pasinaudoti šia valdžios silpnybe? Seimo opozicija šiandien turėtų išsikelti vieną paprastą ir aiškų tikslą – jokių Konstitucijos pakeitimų šios kadencijos Seime.

 

Galima formuluoti pozityviai: apsaugokime konstitucinės santvarkos stabilumą. Atidėkime tokius svarbius klausimus, kol susirinks Seimas, kuriame bus galima prasmingai diskutuoti. Kad šiame Seime nediskutuojama, pavyzdžių netrūksta.

Šis tikslas pasiekiamas, kad ir kaip jį formuluotum. Konstitucijos apsauga yra tai, ką Seimo nariai opozicijoje, kitaip nei daugelis mūsų už Seimo sienų, gali padaryti šiandien. Dabar ir čia.

 

Tam, žinoma, reikia vienybės, o vienybei – lyderystės. Visų pirma reikia, kad opozicijos atstovai patys pasidėtų į šalį savo iniciatyvas dėl dvigubos pilietybės, savo siekius sugražinti į politiką Rolandą Paksą ir kitus su dabar galiojančia Konstitucija nederančius sumanymus.

 

Čia jau proga ir mums patiems nepatylėti. Paraginkime Seimo opoziciją susitelkti dėl Konstitucijos. Priminkime, ko tikimės mes – tie, kuriuos opozicijos nariai atstovauja. O dar geriau – nurodykime to atstovavimo ribas.

 

Pasakysiu nuo savęs: kas šiame Seime neateis balsuoti prieš Konstitucijos pakeitimus, tas manęs neatstovauja. Nežinau, ką atstovauja – gal žmones, kaip žada naujoji konservatorių strategija.

Bet ne konkretų žmogų. Ne mane.