„Brexitas“ Lietuvai – galvos skausmas, tačiau IT ir automobilių sektoriams gali tapti puikia galimybe

lrt.lt 2019 03 27

Lėtėjant pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ir pasaulio ekonomikos aktyvumui, tarptautinės prekybos sąlygos išlieka palankios Lietuvos eksporto tolimesnei plėtrai, tačiau augimo tempai lėtės. „Brexitas“ atneš papildomų grėsmių, tačiau sukurs galimybes Lietuvos IT sektoriui ir automobilių dalių gamintojams, rodo „Versli Lietuva“ analitikų apžvalga.

lrt.lt

„Brexitas“ išlieka galvos skausmu visiems tiems, kas sėdi ES valtyje. Tačiau didžiausią problemą jis kelia politikams ir pačiai Jungtinei Karalystei (JK)“, – sako Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas

Anot jo, Lietuvos prekių eksportas 2018 metais į JK augo. Lietuvos eksportuotojai savo eksporto dalį į šią šalį didino, tačiau JK rinkos pelningumas mažėja dėl kurso svyravimų.

 

„Tai yra ir pranašumas, kadangi Lietuvos prekės tampa konkurencingesnės“, – teigia V. Ivanovas.

 

Jis taip pat pastebi, kad „Brexitas“ yra galimybė Lietuvos IT sektoriui ir automobilių pramonei, kadangi tikėtina, jog dalis IT įmonių bei automobilių gamintojų pasitrauks iš JK.

 

Nors kai kuriems Lietuvos eksporto sektoriams „Brexitas“ gali būti naudingas, kitiems – tai pelningos rinkos praradimas. Be JK pasitraukimo iš ES, Lietuvos eksportuotojams kyla ir kitos grėsmės. Pavyzdžiui, JAV ir ES prekybos ribojimas. Nerimą kelią ir JAV bei Kinijos prekybos karas, tačiau panašu, kad JAV vis dėlto nebetęs prekybos karų su Kinija.

 

Kiti neigiami veiksniai – Italija ir Turkija, kurių ekonomikos yra stagnuojančios. Išorės ekonominiai šokai gali paveikti Lietuvos eksporto struktūrą, kuri yra labai jautri išorės šokams. „Mūsų eksporto sudėtis yra labai pažeidžiama, o jų vartojimas sumažėja kilus išorės šokams“, – sako ekspertas.

 

„Darbo užmokesčio didėjimas taip pat kelia didelį spaudimą įmonėms, jų pelno maržoms ir įmonių konkurencingumui. Čia kyla klausimas, ar reikia ieškotis pigesnės darbo jėgos, ar investuoti į teschnologijas, kurios didintų našumą“, – retoriškai klausia V. Ivanonas bei pastebi, kad jei visi neigiami scenarijai išsipildys, Lietuvos ekonomika tai pajus.

 

Kaip didžiausios galimybės Lietuvos eksportuotojams įvardijamos prekybos sutarys su Japonija ir Vietnamu, pasaulio ekonomikos augimas ir maisto prekių bei žemės ūkio produktų kainų kilimas.

 

2018 metais aplenkėm latvius, tačiau estų eksportas augo sparčiau

V. Ivanonas teigia, kad 2018 metais Europos kontekste Lietuva buvo aukštai, aplenkė ES vidurkį bet nebuvo pirmaujanti pagal eksportą, priešingai negu 2017 metais.

 

„2018 metais augimas sulėtėjo, tačiau mes to ir tikėjomės“, – sako V. Ivanovas ir priduria, kad vertinant kaimynines šalis, Estija eksportavo daugiau, o Latvija mažiau. „Estai parodė geresnius rezultatus, nes per juos buvo vykdomas naftos produktų reeksportas“.

 

Statistikos departamento ir Lietuvos banko duomenys rodo, kad 2018 metais lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportas paaugo 8,2 proc. iki 13,4 mlrd. eurų. Paslaugų – 17,4 proc. iki 9,9 mlrd. prekių reeksportas – 5,1 proc. iki 10,7 mlrd. eurų.

 

Eksporto prekių struktūroje didelių pokyčių nėra. Pastebima, kad didėjo energetinių prekių ir Lietuviškų priekių eksportas.

 

„Energetiniai produktai augo sparčiausiai, tačiau tai lėmė energetikos produktų kainų augimas. Tačiau apimtys sumažėjo 15 proc., eksportuojame mažiau, tačiau brangiau“, – pastebi V. Ivanovas.

 

Labiausiai prie augimo 2018 metais prisidėjo chemijos pramonė, kuri augo 23 proc. Cheminių regentų eksportas iš chemijos pramonės klasės augo sparčiausiai. Antrojo vietoje pagal augimą – inžinerijos pramonė – 9,7 proc. Baldų ir medienos pramonė augo – 7,1 proc. o šioje kategorijoje labiausia augo baldų gamybos eksportas. Tuo metu medienos eksportas augo lėčiau.

 

Daugiausia eksportavome į Vokietiją

2018 metais lietuviai daugiausiai eksportavo į Vokietiją. Jai tenka 12 proc., Švedijai – 9 proc., Lenkijai – 8 proc. o Jungtinei Karalystei (JK) – 6 proc.

 

Galime pastebėti, kad Lietuva eksportuoja beveik į visą pasaulį. Eksporto vertė į Pietų Ameriką sumažėjo. Eksportas sumažėjo ir į Afrikos šalis, Indiją, Kazachstaną.

 

„Į Angolą eksportas sumažėjo beveik 50 proc. 2017 metais eksportas į šią šalį buvo didelis, kadangi viena iš Lietuvos įmonių ten eksportavo šaudmenis. Panašu, kad 2018 metais daugiau tokių užsakymų nebuvo“, – pastebi V. Ivanovas.

 

Tai pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad eksportas į Japoniją didėjo 169 proc. o prie to prisidėjo tabako gaminių eksportas. „Tabako gaminių eksportas iš Lietuvos didėjo į visas šalis. Lietuva tampa pasaulinė tabako eksportuotoja“, – sako V. Ivanovas.

 

Apie 20 proc. didėjo eksportas ir į JAV, į Vokietiją – 5 proc. Švediją – 7 proc. o Latviją – 10 proc.

 

Ko tikėtis 2019 ir 2020 metais

V. Ivanovas pastebi, kad jų sudaryta prognozė rodo, jog 2019 metais eksporto augimas bus kone dvigubai lėtesnis nei 2017 metais.  Prognozuojama, kad 2019 metais Lietuvos eksportas didės 2,4 mlrd. eurų, o 2020 metais 2,6 mlrd. eurų.

 

„Lietuviškos kilmės prekių eksportas turėtų didėti apie milijardą eurų kasmet. Prognozuojamas 7,4 proc. augimas 2019 metais ir 6,8 proc. augimas 2020 metais“, – sako V. Ivanovas.