Ekspertai: ES dujų direktyvos pokyčiai – solidarumo žingsnis ir kompromisas

lrt.lt 2019 04 16

Europos Sąjungos (ES) vadinamosios dujų direktyvos pakeitimai nesustabdys Rusijos plėtojamo dujotiekio „Nord Stream 2“, tačiau sukels papildomų rūpesčių Rusijos valstybiniam dujų koncernui „Gazprom“, sako ekspertai.

lrt.lt

Pasak kai kurių BNS kalbintų analitikų, ES Tarybos pirmadienį patvirtintas direktyvos atnaujinimas yra Bendrijos solidarumo ženklas, tačiau kiti atkreipia dėmesį į kompromisinį sprendimo pobūdį.

 

 

„Pavadinčiau šį sprendimą Europos Sąjungos pergale prieš save pačią. Visi žiūri, kokia bus įtaka „Gazpromui“ ir panašiai, bet šis sprendimas sukėlė labai didelį rezonansą, jis yra išties svarbus, pademonstravo Europos Sąjungos solidarumą ir tai vertintina pozityviai. Bet, iš tikrųjų, padėtis gan kurioziška, net sukelianti šypseną, nes Europos Sąjunga priėmė sprendimą, kuris atitinka ES energetikos politiką“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius Romas Švedas. 

 

Jo nuomone, ES tiesiog išliko nuosekli savo deklaruojamai politikai, pavyzdžiui, mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos dujų. 

 

„Kviečiu pasižiūrėti visų pirma kitaip, su šypsena: mes ir Europa džiaugiamės, kad išlikome ištikimi savo politikai – kokia laimė, nepadarėme išimties didžiausiai pasaulio dujų monopolijai“, – ironizavo buvęs energetikos viceministras, anksčiau dirbęs Briuselyje, todėl žiūrintis į tai kiek kitaip.

 

Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas Rytas Staselis sako, kad direktyvos atnaujinimų praktinę naudą reikėtų vertinti santūriai, ir tik laikas parodys, ar pokyčiai bus realūs. 

 

„Toks įspūdis, kad tai yra ir kad vilkai sotūs būtų, ir kad avys sveikos. Nesu toks optimistas, kaip cituojamas Jerzy (Ježis) Buzekas (Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vadovas – BNS), kad jau čia yra visos apsidraudimo priemonės dėl politinio dujų srauto nutraukimo, kad jau čia viskas padaryta ir viskas veiks. Dar yra labai svarbu priešistorė: politiniu požiūriu labai daug šalių zirzė, kad „Nord Stream“ gali palikti Ukrainą, galbūt Lenkiją, Slovakiją „ant ledo“ tranzito požiūriu. Tai čia toks, ko gero, labiau apraminimas tų šalių ir tų šalių, kurios buvo solidarios su jomis, taip pat ir Lietuvos“, – BNS sakė R. Staselis. 

 

Kalbėdamas apie direktyvos atnaujinimo kontekstą, NLEA ekspertas prisiminė ir antimonopolinį tyrimą „Gazprom“ atžvilgiu, kai koncernas išvengė baudos. 

 

„Ko gero, čia yra toks mėginimas pasivyti tą tyrimą ir sudėti kai kuriuos dalykus, pabrėžiu – kai kuriuos dalykus, kurie neatsispindėjo „Gazpromo“ commitment'uose (įsipareigojimuose – BNS). Tikrai žinau, kad Lietuva neoficialiai reiškė savo poziciją, jog tuose „Gazpromo“ įsipareigojimuose ateičiai būtų užfiksuota, kad dujų pirkėjai galėtų nusipirkti dujas ir transportuoti jas per tuos taškus, per kuriuos jie nori: jeigu nori, per Ukrainą, jeigu nori, per „Nord Stream“. Ir tuose commitment'uose tie dalykai buvo gana išplaukę“, – sakė R. Staselis. 

 

„Man atrodo, kad toje atnaujintoje direktyvoje yra tų dalykų, kurie panašūs į tuos lūkesčius, kurie buvo antimonopolinio tyrimo metu, prieš paskelbiant rezultatą ir susitarimą“, – aiškino R. Staselis. 

 

Nuosaiki direktyvos pokyčių įtaka Rusijai

R. Švedas teigė, kad ES sprendimas yra svarbus, nes demonstruoja Bendrijos atsparumą Maskvos lobizmui. Būtent tai, pasak jo, yra svarbiausias Briuselio sprendimo aspektas. 

 

„To sprendimo rezonansas liudija, koks vis dėlto stiprus buvo Rusijos lobis ir kiek stipriai jis spaudė visą Briuselį, visas 28-ias (Bendrijos nares – BNS), kad būtų pritaikyta išimtis. (...) Europa nepadarys šį kartą išimties ir kad Europos Sąjungos teisė bus taikoma visoje ES teritorijoje, įskaičiuojant ir ekonominę zoną. Tai yra politinis ženklas Rusijos Federacijai ir „Gazpromui“, demonstruojantis visų pirma Europos Sąjungos solidarumą ir vėlgi atsparumą Rusijos taisyklei „skaldyk ir valdyk“, – aiškino R. Švedas. 

 

Pasak jo, ES „išlaikė egzaminą“, o savo ruožtu „Nord Stream 2“ vamzdžio tiesimui direktyvos atnaujinimas nepadarys jokios įtakos, tik „Gazpromo“ teisininkai turės daugiau darbo – „atidalins dujotiekio nuosavybę“. 

 

„Įtaka Rusijos Federacijai. Paminėti Vokietijos teritoriniai vandenys, ekonominė zona, tai, be jokios abejonės, tose ribose reikės spręsti. Mano vertinimu, tai sudarys papildomų rūpesčių teisiniam šio projekto apiforminimui ir statusui, bet ne pačiam projektui. Pats projektas vis tiek bus įgyvendintas ir bus rastas teisinis sprendimas. Pačiam projektui nematyčiau kažkokių didesnių kliūčių jo tolesnei veiklai“, – sakė R. Švedas. 

 

Jis užsiminė, kad didesnę įtaką dujotiekiui galėtų daryti planuojami Danijos nutarimai, ir tai būtų rimtesnė kliūtis projektui, nei direktyva, nes Kopenhagos veiksmai galėtų pakoreguoti dujotiekio maršrutą.

 

R. Staselis taip pat nelinkęs sureikšminti naujausio ES sprendimo įtakos Rusijos koncernui. Anot eksperto, sprendimas sukelia „šiokį tokį galvos skausmą „Gazpromui“, reikės sumokėti teisininkams“, tačiau Baltijos jūros dugnu tiesiamo dujotiekio iš esmės nenutrauks. 

 

„Galvoju, kad niekas jo nebestabdys. Jau nebebus tų griežtų pareiškimų ir Vokietija su „Gazpromo“ partnerėmis, kompanijomis iš įvairių šalių, kurios valdo beveik pusę „Nord Stream 2“, sėkmingai nuves šitą reikalą iki pabaigos. Aišku, sumažės tų šalių, kurios labai prieštaravo šitam antram vamzdžiui, sumažės ryžtas kategoriškai priešintis, nes Europos Komisija, apskritai, visos Europos Sąjungos struktūros, turės geležinį argumentą: va, kiek mes jau pasiekėme“, – argumentavo R. Staselis. 

 

NLEA ekspertas sakė, kad sunku prognozuoti, kokią realią įtaką ir naudą suteiks direktyvos pasikeitimai. 

 

„Nežinau, kaip tai veiks. „Gazpromas“ turi gerus teisininkus ir žino, moka jau manipuliuoti Europos Sąjungos vidaus rinkos taisyklėmis taip, kaip jam yra patogu. Kas gali patikrinti? Na, tarkime, jeigu koks nors pirkėjas iš Lietuvos užsinorėtų pirkti dujų ne iš „Gazpromo“, o iš, pavyzdžiui, „Novateko“ Rusijoje ir gauti jas į Kotlovkos tašką Baltarusijos-Lietuvos pasienyje. Jeigu šitai išdegtų, – kuo aš šiandien abejoju, – tai sakytume, kad tie atnaujinimai direktyvos veikia šimtu procentu ir veikia geriau, negu galima buvo tikėtis“, – sakė R. Staselis. 

 

R. Švedas, pabrėžė, kad Briuselyje buvo išgirsta Lietuvos, Lenkijos ir kai kurių kitų Europos šalių „vertybinė pozicija“. 

 

„Nereikia suabsoliutinti – čia nėra kažkoks išskirtintumas, kad kažką Europos Sąjunga labai smarkiai pasiekė, bet ji išliko nuosekli savo politikai ir principams ir nenuolaidžiavo „Gazpromui“, tai yra, Kremliaus vykdomai politikai ir tai yra labai sveikintinas reiškinys Europos Sąjungos brandos, vertybinių suvokimo ir sustiprėjimo prasme. Manau, kad ES sustiprėjo šia prasme, sustiprino savo atsparumą santykyje su Rusija ir dėl to, manau, kad Lietuvai politine prasme tai yra laimėjimas. Būtent tai yra svarbiausias laimėjimas Lietuvai, o tas dujotiekis ten ar taip, ar taip bus nutiestas“, – sakė R. Švedas. 

 

Energetinė Vokietijos dilema 

R. Švedas pažymėjo, kad reikėtų atkreipti dėmesį, kodėl Vokietija palankiai vertina „Nord Stream 2“ projektą – šalis siekia pakeisti anglį dujomis. Kita vertus, Berlynas, pasak eksperto, turėtų ieškoti ir alternatyvų „Gazpromui“. 

 

„Objektyvumo dėlei yra dar vienas elementas, kuris svarbus ir kurį pamiršta apžvalgininkai. Tai yra pati Vokietija ir jos energetinė padėtis. Iš vienos pusės sakome, kodėl Vokietija didina gamtinių dujų priklausomybę nuo Rusijos Federacijos, bet (...) dabar Vokietijos pirminių išteklių balanse akmens anglis užima 20 proc. Tai yra labai daug. Ir dabar, kuomet Europa prisiėmė kovos su klimato kaita įsipareigojimus ir siekia sumažinti CO2 emisijas, Vokietija turi kuo skubiau atsikratyti anglies“, – sakė R. Švedas. 

 

Jo teigimu, Vokietijai vertėtų svarstyti apie dujų importo diversifikavimą, ir išnaudoti savo jūrų uostų infrastruktūrą suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importui. 

 

„Vokietija iš esmės nelabai turi kito pasirinkimo, įvertinant, kad ji atsisako ir branduolinės energijos (...) ir anglį reikia pakeisti kuo? Reiškia, dujomis. Klausimas, kodėl Vokietija tai daro didindama savo priklausomybę nuo Rusijos Federacijos, čia yra atviras. Mano vertinimu, būtų prasminga Vokietijai nedidinti iki tokio laipsnio priklausomybės (...). Vokietija galėtų pagalvoti, turėdama daug uostų, apie LNG (SGD – BNS)“, – sako R. Švedas. 

 

Atnaujinta direktyva turės įtakos „Nord Stream 2“

Pirmadienį Liuksemburge posėdžiaujanti Europos Sąjungos Taryba paskelbė patvirtinusi atnaujintą Europos Sąjungos dujų direktyvą – ji pritaikyta per Baltijos jūrą iki Vokietijos tiesiamam naujam Rusijos eksporto dujotiekiui „Nord Stream 2“. Pataisos privers Rusiją pakoreguoti planus dėl jo valdymo, bet nutiesti vamzdyno veikiausiai nesutrukdys. 

 

Galutiniai patvirtinta atnaujinta ES dujų direktyva įsigalios po 20 dienų nuo jos paskelbimo ES oficialiame leidinyje. ES narės privalės per devynis mėnesius suderinti atitinkamus nacionalinius įstatymus. 

 

Pagal ES Trečiojo energetikos paketo principus parengtos pataisos draudžia tiekėjui valdyti perdavimo tinklus – kitaip nei iki šiol Rusija tikėjosi dėl „Nord Stream 2“. Tačiau Kremliaus kontroliuojamam „Gazprom“ teks su juo tiesiogiai nesusijusioms bendrovėms perleisti tik nedidelę šio vamzdyno atkarpą – paskutiniuosius 50 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse. 

 

Rusijos planais, 1,23 tūkst. kilometrų ilgio „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas bus 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, per jūrą turėtų būti nutiestas iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas klojamas greta jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubins jo pajėgumą.

 

Vienintelis Šveicarijoje registruotos projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2 akcininkas dabar yra „Gazprom“, o jo partneriai šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.