Kaip taupo Raimondas Kuodis. „Sodra“ – puikus žmonijos išradimas, o pensijų kaupimas gana purvinas žaidimas

lrt.lt 2019 06 28

Ekonomistas Raimondas Kuodis, komentuodamas pensijų reformą ir kaupimą antroje pensijų pakopoje, negaili kritikos. Anot jo, šios sistemos lobistai laimėjo reklaminę kampaniją, diskredituodami „Sodros“ sistemą. „Sugebėjo įtikinti net politikus, kad iš mūsų kišenių būtų skiriama parama kaupimui. Tai rodo, kad šioje srityje žaidimas yra gana purvinas“, – įsitikinęs R. Kuodis.

lrt.lt

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą, kuriame rasite visą reikalingiausią informaciją apie pensijų reformą ir pokyčius, kurie palies visus. Kas keičiasi nuo liepos, kaip pensijai kaups gyventojai ir ką būtina žinoti, kad paskui netektų susidurti su nemaloniomis staigmenomis, – apie tai LRT.lt portale skaitykite kiekvieną trečiadienį, o penktadienį skaitykite, kaip taupo ir kaupia įvairių profesijų žmonės.

 

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas ir ekonomistas R. Kuodis interviu portalui LRT.lt atskleidė, ką galvoja apie antrąją pensijų pakopą, įvardijo, kodėl gerai sureguliuota „Sodros“ sistema yra puikus žmonijos išradimas, ir pasidalijo įžvalgomis, kaip reikėtų kaupti senatvei.

 

– Kalbant apie antrąją pensijų kaupimo pakopą valstybės pozicija yra aiški: siekiant senatvėje sukaupti didesnį turtą, rekomenduojama kaupti papildomai. Tai rodo antrosios pensijų pakopos atskyrimas nuo „Sodros“ ir papildomos išmokos skyrimas. O ką apie papildomą kaupimo galimybę manote jūs?

– Vien tai, kad tiek daug šnekame apie antrąją pensijų kaupimo pakopą rodo, jog antrosios pakopos lobistai laimėjo retorinį mūšį. Jie labai sureikšmino savo vaidmenį sprendžiant „pensijų krizę“ ir apie nieką daugiau nėra šnekama.

 

Tai pat visi pamiršta, kad yra ne dvi, o šešios savirūpos, socialinės paramos ir socialinio privataus draudimo senatvei pakopos. Tačiau apie jas yra mažai šnekama, kadangi visą eterį yra užėmę lobistai, influenceriai ir kiti asmenys. Tai rodo, kad žaidimas šioje srityje yra gana purvinas.

 

– Tai kaip tuomet žmogus turėtų ruoštis senatvei? Ar yra kitų būdų kaupti, be antrosios pakopos?

– Pagrindinės 2 pakopos, kurios padeda žmogui apsirūpinti senatvėje, tai visai ne antroji, o nulinė pakopa. Šioje pakopoje yra svarbu tai, kaip tu ir tavo šeima ruošiasi pensiniam amžiui. Pavyzdžiui, tai galėtų būti nuosavas būstas, kurio paskola jau išmokėta. Daug žmonių nulinėje pakopoje priėmę teisingus sprendimus gali senatvėje tikėtis apie 60–70 proc. buvusių pajamų, kadangi atkrenta daug išlaidų, o kai kurios sumažėja. Pavyzdžiui, maisto gamyba, nes žmonės turi daugiau laisvo laiko.

 

Mano rekomendacija būtų tokia: reikia kalbėti apie tai, ką žmogus pats gali padaryti senatvėje, kad galėtų savimi pasirūpinti. Kokių žinių jam reikės, kad pats galėtų sau suteikti tam tikrų paslaugų.

 

Po nulinės pakopos jau eina institucinės pakopos ir viena iš didžiausių – „Sodra“. Antrosios pakopos lobistai bando įrodyti, kad tie, kas dalyvauja „Sodroje“, jie nekaupia senatvei, o kaupimas yra siejamas tik su antrąja pakopa. Tai yra gudri, taktinė retorikos klaida.

 

Gerai veikiančioje viešojoje socialinio draudimo sistemoje nereikia papildomų pakopų norint užtikrinti orią senatvę. Žmonės, kurie dirba pagal darbo sutartis, „Sodrai“ moka keliolika procentų pensijai, o ne kokius 3 procentus, kaip reklamuoja privačios kaupimo bendrovės.

 

– Sakote, kad gerai veikiančioje viešojoje socialinio draudimo sistemoje nereikia papildomų pakopų kaupimui. Tačiau 230 tūkst. šalies gyventojų šiuo metu gauna tik 200–300 eurų siekiančią senatvės pensiją. O skurdo rizikos riba, 2017 metų duomenimis, Lietuvoje buvo 307 eurai. Ar tai nereiškia, kad „Sodra“ neveikia taip, kaip turėtų, ir nėra pajėgi mumis pasirūpinti senatvėje?

– Nors esame priskiriami prie išsivysčiusių šalių grupės, žmonės vis dar labai mažai investuoja į politinę sistemą, kuri jūsų minimą „jovalą“ ir palaiko.

 

Pastaruosius 20 metų praleidau populiarindamas idėją, kad biudžeto dydis, įskaitant ir socialinio draudimo fondus, yra gerokai per mažas, lyginant su mūsų išsivystymo lygiu. Pensijoms vidutiniškai skirdavome 6 proc. nuo BVP. Tuo metu panašios vidutinio ir aukštesnio išsivystymo šalys skirdavo kone dvigubai daugiau. Čia yra tiesioginė pensininkų skurdinimo pasekmė. Politinė sistema nesugebėjo priimti reformų, kurios būtų gerokai sumažinusios „gyvulių ūkį“. Turime daryti reformas, kad ši pakankamai turtinga šalis galėtų geriau paskirstyti išteklius. Nelygybė ir skurdas yra gerokai didesni negu rodikliai, kuriuos galėtume pasiekti su Lietuvos ekonominiu išsivystymu.

 

– Tačiau jei norėtume socialiniam draudimui skirti daugiau, ne 6 proc., o 12 proc., iš kažkur juos reikėtų paimti?

– Iš šešėlio ir legalaus šešėlio, kurį vadino „gyvulių ūkiu“. Yra žmonių, kurie moka juokingus mokesčius ir tai daro visiškai legaliai, tarkim, nusiperka verslo liudijimą buto nuomai už vieną eurą. Galima sakyti, kad tas vienas euras sumokėtas ir viskas yra teisėta, tačiau sveikas protas sako, kad tai yra visiškai neadekvatu.

 

– Jei jau prakalbome apie „gyvulių ūkį“ ir socialinį teisingumą, ar „Sodros“ sistema jį gali užtikrinti? Teigiama, kad „Sodra“ ateityje bus pajėgi užtikrinti apie 30 proc. dabartinių žmogaus pajamų. Vidutinis darbo užmokestis neto šiuo metu siekia apie 800 eurų, tai žmogus gautų tik apie 240 eurų. Jei numirtų, niekas negautų jokių išmokų, nors valstybinio socialinio draudimo įmokų suma galėjo siekti dešimtis tūkstančių eurų.

– Gerai valdoma einamojo finansavimo sistema (angl. pay as you go) yra puikus žmonijos išradimas. Deja, mūsų politikai neturi pakankamai protinio ir moralinio įgalumo šią sistemą suvaldyti. Todėl jiems belieka gąsdinti žmones, kad tokia sistema sugrius. Jie mini skaičius, kuriuos minite ir jūs. Tai rodo, kad politikai nėra pasiryžę skirti daugiau išteklių šiai sistemai.

 

Be to, skaičiavimai yra grindžiami nekintančio pensinio amžiaus prielaida. Didėjant žmonijos gyvenimo trukmei tokia prielaida yra visiškai absurdiška. Dauguma žmonių yra visiškai sveiki ir norės dirbti būdami 68 ar net 70 metų. Fizinių jėgų darbui reikės vis mažiau, todėl žmonės galės dirbti net ir būdami vyresnio amžiaus.

 

Ilginant pensinio amžiaus terminą, skiriant adekvačius išteklius „Sodros“ sistemai, jos pakaktų oriai pragyventi. „Sodros“ sistema yra pakankamai efektyvi, turi mažus administravimo kaštus, puikiai sprendžia rizikas, su kuriomis sunkiai susidoroja privatus sektorius.

 

– O ar jūs pats dalyvaujate antrojoje pensijų pakopoje?

– Aš dalyvauju visose pakopose, kurias pats esu apibrėžęs. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad žmonės nesupranta, kas yra kaupimas ir taupymas. Pavyzdžiui, net ir paskolų už būstą atidavimas jau yra taupymas, nes senatvėje jie turės būstą, už kurį nereikės atidavinėti paskolos. Taip pat žmonės nesupranta, kad vienas iš geriausių taupymo būdų yra knygų pirkimas. Reikia mokytis, kaip išgyventi senatvėje. Daug ką galima pasidaryti pačiam, jei turi pakankamai žinių.

 

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad žmonės nevalgo finansinio turto. Jie valgo duoną, perka paslaugas. Jeigu bus mažai jaunų žmonių, kurie gamins tas paslaugas, tai, kad ir kokį turtą jūs beturėtumėte, jūs jį keisite į duoną labai nepalankiu santykiu. Jeigu šalyje liks 5 santechnikai, o jums už jų paslaugas teks mokėti 1000 eurų, jūsų pensijos perkamoji galia bus juokinga. Privatūs pensijų fondai nėra apsaugoti nuo demografinių pokyčių, nors bando apsimesti, kad jie sugeba spręsti šią problemą.

 

Žmogui vertėtų pagalvoti, kokių įgūdžių jam reikės senatvėje, ir jų įgyti. Susiremontuoti automobilį, mokėti sutvarkyti lašantį kraną ar nudažyti tvorą. Tokia strategija gali būti labai gera, nes turėsite daug laisvo laiko pensinio amžiaus metu.

 

– Taigi, ar patartumėte žmonėms dalyvauti antrojoje pakopoje, ar tokį veiksmą atidėti ateičiai?

– Nei noriu, nei galiu dalyti asmeninius patarimus visuomenei. Kiekvienas privalės padaryti savo sprendimą naudodamasis suteikta informacija, kurios yra tikrai daug.