Parėmęs Lukašenką Kremlius jau žvangina ginklais: kokie yra tikrieji tikslai?

delfi.lt 2020 09 22

Gynybiniai veiksmai, kurie nėra nukreipti prieš kurią nors valstybę. Taip dar praėjusią savaitę ėmė teisintis Kremlius dėl artėjančių milžiniškų pratybų „Kaukazas 2020“. Bet skaidrumą pažadėjusi Rusija eilinį sykį ėmė meluoti apie tikruosius skaičius, tikslus, o gluminantis pratybų scenarijus bei realiai tvyranti įtampa su Vakarais verčia atidžiau pažvelgti į tai, ką paruošė Maskva.

delfi.lt

Kaip ir įprasta tokio dydžio kasmetinėms Rusijos strateginėms pratyboms, užmojų netrūksta net ir 2020-ųjų rugsėjį, kai Rusija, kaip ir visas pasaulis, dar nespėjo atsigauti po koronaviruso pandemijos.

 

Rusija šiemet jau iš dalies paaukojo vieną kasmetinį pompastišką renginį – gegužės 9-osios Pergalės dienos paradą (jis buvo perkeltas į birželį), tad aukoti dar vieno galios demonstravimo negalėjo sau leisti. Pirmuoju įspėjimu tapo netikėtas karinių pajėgų patikrinimas liepą, kai ant kojų sukelta apie 150 tūkst. karių, aukščiausia parengtis paskelbta 35 sausumos bei aviacijos poligonuose ir 17 jūrinių poligonų, – buvo išrikiuota beveik 29 tūkst. vienetų sausumos technikos, per 400 orlaivių, 106 laivai. Tai tebuvo pasiruošimas „Kaukazui 2020“.

 

Bet net ir ne patys skaičiai ar kryptis šį kartą rodo dėsningumus. 2017-aisiais didelio atgarsio sukėlusių pratybų „Zapad“ metu rusų kariai atvirai imitavo kovas su NATO pajėgomis, pratybose „Vostok 2018“ ir „Centr 2019“, nepaisydami geografine prasme didelių nuotolių nuo Vakarų šalių, atokiuose šalies rytuose esančiuose poligonuose toliau treniravosi kovoms su NATO šalimis, o šį kartą, atrodytų, pasirinkta realių kovos veiksmų vieta, nesusijusi su Aljanso šalimis.

Kaukazas, kuriame prieš kelis dešimtmečius Rusija kariavo du kruvinus Čečėnijos karus ir neteko tūkstančių karių, taip pat apšlakstytas ir nekaltų civilių bei teroristų krauju. Tad oficialiai pateiktos pratybų scenarijaus detalės, esą „jungtinės pajėgos mokysis koordinuoti veiksmus prieš teroristus“, neturėtų stebinti. Vis dėlto būtent užmojai, tikrieji dalyvių skaičiai, nesutarimai ir neatsitiktinai pasirinktas laikas rodo, kad šiomis pratybomis Rusija užbaigia kelerių metų ciklą, per kurias patikrintos pajėgos, jų vadovavimo centrai, gebėjimas greitai manevruoti ir perdislokuoti dalinius už tūkstančių kilometrų: pati pratybų erdvė jau nebe tokia svarbi.

 

Eilinės gudrybės su skaičiais

Simbolikos pratybose netrūksta. Oficiali pratybų pradžia – rugsėjo 21-ąją, kai Rusijoje pagal senąjį stačiatikių kalendorių bus minimos 640-osios Kulikovo mūšio metinės.

Ši kad ir trumpalaikė Maskvos pergalė 1380-aisiais prieš Aukso ordos pajėgas, kurioms į pagalbą nesuspėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, Kremliuje pompastiškai švenčiama iki šių dienų, mat tai yra vienas svarbiausių atskaitos taškų, nuo kurio matuojamas Maskvos iškilimas.

Nuo to laiko su pertrūkiais iš kuklios kunigaikštystės iki imperijos išsiplėtusi Maskva tapo milžiniška valstybe, o Rusija pagal plotą vis dar yra didžiausia šalis pasaulyje. Taigi rengti pratybas per keliolika tūkst. km nutolusiuose poligonuose, skirtingose laiko juostose, prie skirtingų jūrų ir vandenynų, yra nemenkas iššūkis.

Kita vertus, net oficialiai pratybų „Kaukazas 2020“ teritorija taip pat yra nemenkas iššūkis stebėtojams – tūkstančiai karių treniruosis Rusijos pietų karinėje apygardoje, t. y. mažiausiai šešiuose poligonuose, tarp jų – ir okupuotame Kryme bei Rusijos nuo Sakartvelo atplėštose Abchazijoje bei Pietų Osetijoje. Čia tarptautiniai stebėtojai netgi negali patekti, mat tai yra pagal tarptautinę teisę ne Rusijai priklausančios teritorijos. Be to, vien tik pratybų dalyviams atriektos erdvės Juodosios ir Kaspijos jūrose.

Dalyvių skaičius, kaip ir ankstesnių pratybų „Zapad“ ar „Vostok“ metu, oficialiais Kremliaus duomenimis, neviršija Vienos dokumentuose nurodytos ribos – 12,9 tūkst., tačiau net Kremlius šį kartą neslepia, kad realūs bendri dalyvių skaičiai yra keleriopai didesni, nors pačioms pratyboms „Kaukazas 2020“ priskirtos pajėgos neviršija 12,9 tūkst.

„Iš viso pratybose dalyvaus per 80 tūkst. žmonių, tarp jų – koviniai, logistinės ir techninės paramos daliniai, nacionalinės gvardijos, pilietinės gynybos, nepaprastųjų situacijų ministerijos daliniai. Tačiau vienai operacinei vadavietei nebus priskirta didesnių pajėgų, nei numatyta Vienos dokumentuose, t. y. 12,9 tūkst.“, – ankstesnėse pratybose taikytą gudrybę šį kartą jau atvirai įvardijo Rusijos gynybos viceministras generolas Aleksandras Fominas.

Tiek 2017 m. „Zapad“ metu, tiek 2018 m. „Vostok“ pratybų metu Rusija taikė skirtingas taktikas – pirmuoju atveju melavo apie tikruosius dalyvių skaičius (juos sumažino), mat, be oficialių pratybų renginių ir poligonų, kartu treniravosi mažiausiai kelis kartus daugiau karių, o per „Vostok“ pratybas Rusija išpūtė dalyvių skaičių iki kelių šimtų tūkst. karių, nors tikrieji skaičiai, tikėtina, nesiekė 100 tūkst.

„Vis dėlto, siekiant maksimalaus skaidrumo, mes kviečiame kai kurių šalių gynybos ministrus ar jų atstovus į baigiamąją manevrų fazę Kapustin Jaro poligone“, – kitą gudrybę išsakė A. Fominas. Baigiamoji bet kurių pratybų dalis, dažniausiai parodomoji, skirta ypatingiems svečiams, pavyzdžiui, šalių vadovams, ministrams ar diplomatams būna atskiras šou, turintis nedaug ką bendro su realiomis pratybomis, karinių dalinių judėjimais ar pratybų scenarijais.

Kova prieš teroristus su aviacija

Jie taip pat yra gluminantys, kaip ir ankstesnių panašaus dydžio manevrų metu. Pavyzdžiui, pirmosios stadijos metu Rusijos vadovaujamos pajėgos mokysis „atremti tarptautinių teroristų atakas ir suduoti jiems triuškinamus smūgius“. Ir jei toks scenarijus Kaukaze dar būtų įmanomas ir matytas, tai antrasis etapas ištrina bet kokias abejones, prieš ką rengiasi kariauti Rusija su sąjungininkais: „teroristų rėmėjų aerokosminėms pajėgoms bus suduotas smūgis“.

Prieš kelerius metus tokie pasakymai būtų sukėlę juoką, bet šį kartą oficialaus A. Fomino pratybų pristatymo metu gynybos atašė tik atidžiai užsirašinėjo kiekvieną reikšmingesnę generolo frazę – pernelyg daug sutapimų realioje pratybų dalyvių retorikoje.

Smūgiai konvencinėms pajėgoms, t. y. orlaiviams, šarvuotiesiems daliniams, radarams ir kitiems su jokiais teroristais nesusijusiems infrastruktūros objektams nėra naujiena kalbant apie Rusijos karinių pratybų scenarijus. Pavyzdžiui, balistinių raketų „Iskander“ bei „Točka-U“ smūgiai imituoti ir „Zapad 2017“ metu, ir per vėlesnes pratybas. Savo ruožtu NATO šalys jau kelerius metus ruošiasi atremti tokius smūgius – ypač iš Kaliningrado srities, kur dislokuotos balistinių raketų sistemos „Iskander“.

Savo ruožtu, panašias atakas atremti dar prieš „Kaukazas 2020“ Astrachanės srityje rengėsi ir Rusijos pajėgos: pratybose imituotas 70 sparnuotųjų ir balistinių raketų smūgis, kurį turėjo atremti Rusijos priešlėktuvinė gynyba. Ir jei tokie veiksmai jau tapo įprasti, šį kartą strateginio lygmens pratybos „Kaukazas 2020“ vyksta visiškai kitokiomis sąlygomis, o kontekstas – gerokai jautresnis.

Pasinaudos Ukraina ar Baltarusija?

Dar liepos mėnesį Ukrainos žvalgyba paskelbė nerimą keliančią žinią, esą Rusija pasinaudos pratybomis „Kaukazas 2020“: jų metu arba po jų, daliniams negrįžus į nuolatinės dislokacijos vietas prieš pat JAV rinkimus, pasinaudojusi besitęsiančia krize Baltarusijoje, surengs žaibišką karinę invaziją – Ukraina bus visiškai atkirsta nuo Azovo jūros, Mariupolis užimtas, esą taip galima būtų užtikrinti Krymui nepertraukiamą elektros ir vandens tiekimą.

Kol kas tokių įspėjamųjų signalų patvirtinimo nėra. Tačiau nauja ir labai reali yra įkaitusi padėtis Baltarusijoje, kurią vis labiau eskaluoja po suklastotų prezidento rinkimų išsilaikyti valdžioje siekiantis Aliaksandro Lukašenkos režimas. Jį bei neįprastai pačiam A. Lukašenkai griežtą antivakarietišką retoriką remia būtent Maskva.

Tuo pat metu, kaip ir pratybos „Kaukazas 2020“, Baltarusijoje, netoli Bresto, tęsiasi taktinės rusų ir baltarusių karių pratybos, kuriose dalyvauja rusų desantininkai. Apie būtinybę surengti daugiau bendrų karinių mokymų bei neva „saugoti pasienį“ užsiminęs A. Lukašenka, ekspertų ir NATO šalių pareigūnų teigimų, tiesiog blefuoja.

Tačiau toks blefas turi savo rizikingą kainą, mat per ankstesnius rinkimus ilgametis šalies vadovas niekada nesiimdavo tokių agresyvių veiksmų prieš kaimynes, net retorikos prasme. A. Lukašenkos kalbos apie tariamai galimas provokacijas pasienyje, apie jo šalies karinių pajėgų parengtį, ruošiantis atremti NATO specialiųjų pajėgų ir šarvuotosios technikos atakas, aliuzijos į Antrojo pasaulinio karo metus sulaukė daugiau nuosaikių ir atsargių vertinimų, stengiantis neprovokuoti faktinio ir vis labiau neprognozuojamu besidedančio Baltarusijos vadovo dar labiau.

Tačiau pats A. Lukašenka, regis, nepaiso tokios nuosaikios Vakarų laikysenos ir linkęs aštrinti situaciją. Be to, šį kartą, be karinės galios panaudojimo savo retorikoje, A. Lukašenka jau parodė, kad jis pats linkęs kartu su rusų pajėgomis suduoti smūgių priešininkams: rugsėjo pradžioje Baltarusijos karinės pajėgos pirmą kartą per daug metų viešai išbandė taktines balistines raketas „Točka-U“.

Senutėlės raketos nebuvo šaudomos jau daugelį metų, tačiau būtent Rusijoje, Kapustin Jaro poligone, išbandytų raketų demonstravimą neatsitiktinai parodė Baltarusijos valstybinis kanalas. Tiesa, raketa smigo už keliasdešimt metrų nuo numatyto taikinio, tačiau vien pats sprendimas pademonstruoti ne tik patį šūvį, bet ir pataikymo momentą yra vertas dėmesio.

Be Baltarusijos raketinių kompleksų, šimtai baltarusių karių taip pat dalyvauja pratybose „Kaukazas 2020“, nors čia net nėra dalyvauti turėjusios Indijos bei Azerbaidžano.

Indija formaliai atsisakė dėl koronaviruso situacijos bei delikačios situacijos, kai siekta išvengti pratybose susidurti su Kinijos ir Pakistano – šalių, su kuriomis nesutaria Naujasis Delis, – kariais. Spėjama Indijos nedalyvavimo priežastis – JAV spaudimas, mat pastaraisiais metais gerėjantys bei finansine ir karine prasme abiem šalims naudingi Vašingtono santykiai su Indija tampa papildoma nesutarimų su Maskva dingstimi.

Azerbaidžanas priežasčių nenurodė, tačiau šios šalies stebėtojai, kaip ir NATO šalies Turkijos kariai, stebėtojų teisėmis dalyvaus pratybose „Kaukazas 2020“. Vis dėlto pačios pratybos „Kaukazas 2020“ turėtų parodyti, kas yra tikrieji Rusijos sąjungininkai ir kiek jie linkę remti Maskvą įsivaizduojamo konflikto metu.

Pavyzdžiui, tradicine Rusijos sąjungininke laikoma Kinija į pratybas atsiuntė ne pačius pajėgiausius dalinius, mat dalį jų yra sutelkusi pasienyje su Indija. Tačiau Kremlius neslepia, kad pratybos „Kaukazas 2020“ pirmiausia yra ne sąjungininkų lojalumo, o pačios Rusijos pajėgų patikrinimo etapas. Jei jis peraugtų į realų išbandymą, kurį provokuoja A. Lukašenka, Maskva bus pasiruošusi veikti.