Silpnoji ES grandis – kol įvedinėjamos sankcijos, Lukašenkos šeimos įmonės dirba Kipre

lrt.lt 2020 10 19

ES valstybėms rengiantis įšaldyti Aliaksandro Lukašenkos lėšas paaiškėjo, kad per šeimos narius jis yra susijęs su mažiausiai dviem Kipro įmonėmis. 

Aliaksandras Lukašenka, jo sūnūs (iš dešinės): Viktoras, Dmitrijus ir Nikolajus

delfi.lt

Dvi Kipre veikiančios nekilnojamojo turto bendrovės – „Eastleigh Trading“ ir „Dana Holdings“ – yra susijusios su prezidento marčia Lilija Lukašenka (vyriausiojo sūnaus Viktaro žmona). Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUobserver“ originalus kūrinys.

O atidžiau pažvelgus į šias įmones, išryškėja persipynę finansiniai saitai tarp Nikosijos ir Minsko.

 

A. Lukašenka galutinai susigadino savo reputaciją per pastaruosius keletą mėnesių, kai žiauriausiomis priemonėmis stengiasi numalšinti demokratinių reformų reikalaujančius protestus ir susidoroti su protestuotojais, išėjusiais į gatves po tariamos A. Lukašenkos pergalės rugpjūčio pradžioje vykusiuose prezidento rinkimuose, kurių oficialiai skelbiamų rezultatų ES nepripažįsta.

 

Pirmadienį (spalio 12 d.) ES šalys, įskaitant ir Kiprą, sutarė įšaldyti bet kokius jo finansinius aktyvus, jei tokių savo šalyse rastų.

 

Baltarusijos krizė paaštrėjo tą pačią dieną, kai Lukašenkos vidaus reikalų viceministras įgaliojo miliciją prieš opozicijos grupes naudoti kovinius šaudmenis.

 

Kaip teigia ES šaltinis, Europos Sąjungos sankcijos ateityje gali būti plečiamos, įtraukiant verslo magnatus, padėjusius Baltarusijos lyderiui pralobti.

 

„Sankcijos turi labai platų teisinį pagrindą ir tikrąja to žodžio prasme yra tūkstančiai pavardžių, kurias galėtume įtraukti į sąrašą“, – pažymi minėtas šaltinis.

 

Šeimos reikalai

Apie tai, kad Lilija Lukašenka yra bendrovės „Eastleigh Trading“ direktorė, Rusijos leidiniui „Kommersant“ papasakojo 2012 m. iš šalies pabėgęs buvęs Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos antikorupcijos padalinio vadovas Viačeslavas Dudkinas.

 

V. Dudkino teigimu, ji kartu su „Eastleigh Trading“ savininku, baltarusių magnatu Vladimiru Peftijevu naudojosi šia bendrove įvairiose sukčiavimo schemose.

 

V. Peftijevas buvo įtrauktas į juoduosius sąrašus dar 2011 m., kai ES jam pritaikė sankcijas už tai, kad jis neva yra „pagrindinis A. Lukašenkos režimo finansinis rėmėjas“.

 

Šiuo metu Lilija Lukašenka vadovauja „Dana Holdings“ įmonių grupei priklausančiame prekybos centre Minske įsikūrusiai meno galerijai.

 

Tačiau „EUobserver“ paklaustas, ar Lilija Lukašenka yra menininkė, pagrindinis Baltarusijos opozicijos veikėjas Valerijus Cepkala atsakė, kad „ji meniškai su jo [Aliaksandro Lukašenkos] pagalba uždirba pinigus, suteikdama milžiniškų nuolaidų jo mėgstamoms įmonėms“.

 

Remiantis Kipro verslo įmonių dokumentacija, 2019 m. „Eastleigh Trading“ vis dar aktyviai vykdė veiklą.

 

Kaip teigiama 2013 m. audito ataskaitoje, „pagrindinė įmonės veikla“ yra „holdingo paslaugos bei nekilnojamojo turto Baltarusijoje supirkimas, rekonstrukcija ir nuoma“.

 

Minėtoje audito ataskaitoje taip pat nurodyta, kad bendrovės akcijos priklauso išimtinai ne Kipro piliečiams, o direktoriumi įvardijama Kipro finansinių paslaugų įmonė „Centaur“, kurios atstovai į skambučius neatsako.

 

Tuo tarpu įmonių grupės „Dana Holdings“ pagrindinė būstinė yra Minske, o jai vadovauja serbai Bojanas ir Nebojsa Karičiai – Belgrade įsikūrusios Karičių verslo dinastijos, su kuria Aliaksandras Lukašenka jau daugelį metų palaiko draugiškus ryšius, atžalos.

 

2017 m. Baltarusijos finansiniuose dokumentuose Lilija Lukašenka taip pat minima kaip „aukštesnio rango darbuotoja“ „Dana Holdings“ patronuojamoje įmonėje „Dana Astra“.

 

Kaip rodo įmonių grupės dokumentai, patronuojamoji bendrovė Kipre pastaruoju metu nebuvo aktyviai įsitraukusi į veiklą, tačiau Nebojsa Karičius, kuris savo adresą nurodo Džumeiros Palmėje, Dubajuje, kur dažnai lankosi A. Lukašenka, 2019 m. buvo vienas iš pagrindinių jos akcininkų.

 

Per pastaruosius keletą metų „Dana Holdings“ yra ne kartą gavę užsakymų statyti prabangius daugiaaukščius gyvenamuosius namus A. Lukašenkos sostinėje.

 

Be to, tai buvo viena iš nedaugelio bendrovių, kurios pavadinimas puikavosi ant A. Lukašenką remiančių skrajučių, kai kitos šalies įmonės, solidarizuodamosis su protestuotojais, skelbė streikus.

 

Tačiau jos vadovai neigia Baltarusijos opozicijos kaltinimus, kad įmonė sulaukė nepelnytų prezidento malonių.

 

„Tokie pareiškimai visiškai neatitinka tikrovės. Bendrovė „Dana Holdings“... leidimus statyboms įgijo atviro konkurso būdu, griežtai vadovaudamasi Baltarusijos įstatymais“, – „EUobserver“ teigė „Dana Holdings“ atstovė spaudai iš Londone įsikūrusios koncernui priklausančios viešųjų ryšių agentūros.

Be to, ji bandė atsiriboti nuo Lilijos Lukašenka teigdama, kad moteris bendrovėje dirbo paprasta dizainere ir kol kas dar negrįžo į „Dana Astra“ po to, kai prieš trejus metus išėjo motinystės atostogų.

 

Labirintai

Minsko, Nikosijos, Belgrado ir Dubajaus saitai atskleidžia kai kuriuos finansinių srautų tarp Baltarusijos ir ES labirintus.

 

O Kiprui teks nemažai paplušėti, jei jis ryšis giliau pasiknaisioti savo finansiniuose ryšiuose su Baltarusija.

 

Dokumentai rodo, kad šios nedidelės šalies užsienio investicijos Baltarusijoje gerokai lenkia bet kurios kitos ES valstybės narės investicijas.

 

Glaudžių dviejų valstybių santykių pradžia galima laikyti 1998 m. pasirašytą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, leidusią Baltarusijos įmonėms, per registracijos vietoje realiai veiklos nevykdančius filialus, pasinaudoti Kipre taikomais mažesniais mokesčiais.

 

O kaip rodo oficiali Baltarusijos statistika, geriausiais metais, pavyzdžiui, 2013 m., šios privilegijos padėjo sutaupyti iki 1 mlrd. eurų.

 

Kai kurios stambiausios Baltarusijos įmonės taip pat yra investavusios Kipre.

 

Baltarusių IT bendrovė „Asbis“, kurios metinės pajamos, remiantis jos pačios ataskaita, siekia 1.6 mlrd. eurų, Limasolio mieste, Kipre, yra įsteigusi tarptautinę būstinę.

 

Baltarusių kompiuterinių žaidimų bendrovė „Wargaming Group“, kurios vertė, anot „Bloomberg“ naujienų agentūros, siekia 1,3 mlrd. eurų, savo būstinei pasirinko vieną iš stiklinių Kipro sostinės dangoraižių.

 

Kaip praneša Kipro verslo naujienų agentūros, „Wargaming Group“ įsigijo didžiausią „Hellenic Bank“ – antro pagal dydį Kipro skolintojo – leidžiamų įsigyti akcijų dalį (20 proc.).

 

Remdamasi nutekintomis Kipro bylomis, naujienų agentūra „Al Jazeera“ informavo „EUobserver“, kad mažiausiai 19 baltarusių, įskaitant verslininkus ir jų šeimas, laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m. įsigijo Kipro pasus.

 

„Bendrovė „Wargaming Group“ tapo labai įtakinga Nikosijoje“, – „EUobserver“ sakė buvęs vieno iš Kipro bankų darbuotojas.

 

Tačiau Kipro finansų ministerija šioje situacija neįžvelgia nieko neįprasta.

 

„Finansiniai srautai iš Kipro į Baltarusiją yra ribojami, – rašoma ministerijos tinklalapyje. – Kipro bankų sistemoje nėra kitų baltarusių investuotojų.“

 

„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Kipras yra tarptautinis verslo paslaugų ir finansų centras, turintis platų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklą. Tokiu atveju TUI [tiesioginių užsienio investicijų] srautai į kitas jurisdikcijas yra įprastas reiškinys“, – priduriama ministerijos interneto svetainėje.

 

Ministerija atsisakė atskleisti, ar žinojo apie Kipre veikiančias su A. Lukašenka siejamas bendroves.

 

Taip pat nepanoro pakomentuoti, ar buvo įšaldžiusi tokių žmonių kaip A. Lukašenka ir V. Peftijevas turtą tuo metu, kai laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m. ES jiems taikė sankcijas.

 

V. Cepkalos, kuris, prieš įstodamas į opozicijos gretas, vadovavo Minske įsikūrusiam verslo parkui, skaičiavimais A. Lukašenka yra „atsidėjęs daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių (850 mln. eurų)“ privačių lėšų.

 

Storos piniginės

V. Cepkala ragina ES šalis spausti režimą per įmones, kurios, kaip jis sako, „atlieka [A. Lukašenkos] asmeninės piniginės funkciją“.

 

Tačiau net ir ES pareigūnams nėra lengva prasiskverbti pro neskaidrias Baltarusijos struktūras.

 

Pavyzdžiui, 2014 m. V. Peftijevas ES teisme Liuksemburge laimėjo labai svarbią bylą prieš ES – teismas nustatė, kad ES Tarybai nepavyko surinkti pakankamai įrodymų, kad verslininkas būtų įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.

 

Žurnalistams taip pat nėra lengva užduoti klausimus.

 

„EUobserver“ paklausus, kur V. Peftijevas šiuo metu gyvena ir ar vis dar yra susijęs su „Eastleigh Trading“, Minske įsikūrusios jo įmonės „Revera“ atstovai atsisakė atsakyti į klausimus ir pagrasino paduosiantys tinklalapį į teismą, jei straipsnyje bus paminėtas ankstesnis V. Peftijevo turto įšaldymas.

 

„Neteisinga kurti įvaizdį, kuris prieštarauja ES teismo sprendimui, nes tai klaidina visuomenę ir gali padaryti didelės žalos“, – elektroniniame laiške rašė advokatų kontoros atstovas Dmitrijus Archipenko.

 

Remiantis informacija, gauta iš vadinamųjų Panamos dokumentų, anksčiau V. Peftijevas kartu su žmona Olga Makarenko gyveno Maltoje. Kol V. Peftijevui buvo taikomos sankcijos, O. Makarenko buvo įsteigusi 12 įmonių Didžiosios Britanijos Mergelių Salose.

 

Tačiau „mes nesuteikiame jums įgaliojimo skelbti kokią nors informaciją apie V. Peftijevą ar jo šeimos narius, – rašė D. Arkcipenko. – V. Peftijevas jau daug metų nesilankė Baltarusijoje, nevadovauja jokioms įmonėms nei Baltarusijoje, nei ES, nėra jokių ES įmonių akcininkas ir, kiek man žinoma, šiuo metu rašo knygas.“