Teisininkas nemato kliūčių dėl Landsbergio kaip valstybės vadovo pripažinimo: jokių teisinių abejonių net negali būti

lrt.lt 2021 01 12

Teisininkas Petras Ragauskas LRT RADIJUI sako, kad abejonių dėl antradienį Seimo svarstomos rezoliucijos teksto neturintis. Pasak jo, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo (AT) pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis ne tik buvo vadovas, bet ir vadovavo šaliai. Anot jo, AT pirmininkas kelis metus atliko prezidentui įprastas funkcijas.

lrt.lt

Antradienį startuos pirmasis nuotolinis pratęstos Seimo sesijos posėdis. Pirmajame posėdyje bus balsuojama dėl „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ rezoliucijos, kurioje Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Garbės pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio – kaip valstybės vadovo – statuso faktinis įteisinimas. Tai vyks Laivės gynėjų dienos išvakarėse.

 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tokia rezoliucija yra savalaikė ir pasidžiaugė, kad Seimo narys Emanuelis Zingeris su kolegomis parengė ją ir pateikė būtent šiandien. „Simboliškai, per paskutinį posėdį, prieš pat sausio 13-ąją“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

 

Nuostabą kelią, kad šis klausimas nebuvo išspręstas anksčiau, stebisi ji. „Teisininkų bendruomenėje iš esmės vyrauja nuomonė, kad nėra abejonių, jog pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas buvo Vytautas Landsbergis.

 

Čia tik kyla klausimas, kiek šis klausimas galėtų būti išimtas iš tokių politinių varžybų konteksto. Aš manau, kad kuo toliau, tuo didesnis konsensusas yra dėl šito, – sako Seimo pirmininkė. – Tai manau, kad grįžimas prie šito būtų labai savalaikis.“

 

Teisininkas advokatas P. Ragauskas tikina, kad abejonių dėl rezoliucijos teksto neturintis. Anot jo, joje galima būtų pasakyti ir daugiau. „Jis ne tik buvo vadovas, bet ir vadovavo, nes vadovauti ir būti vadovu yra taip pat skirtingi laipteliai. Vadovauti gali žmonės ir tie, kurie laikinai pavaduoja, laikinai eina tam tikro subjekto funkcijas.

 

O teisinis pagrindas yra labai aiškus, ir nekeliantis jokių dviprasmybių. Tą sako ir laikinoji Konstitucija, kuri galiojo nuo pat 1990-ųjų kovo 11 d. iki pat 1992 m. lapkričio 2 d., kada pradėjo galioti dabartinė Konstitucija. 86 straipsnyje buvo labai aiškiai nurodyta, kad AT pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos respublikos pareigūnas. Aukštesnių pareigūnų nėra“, – dėsto teisininkas advokatas.

 

Pasak P. Ragausko, kituose laikinosios Konstitucijos straipsniuose galime matyti ir klasikines prezidento funkcijas, kurias atliko AT pirmininkas.

 

„Pavyzdžiui rašoma, kad jis pasirašo Lietuvos respublikos įstatymus, kad jis teikia pranešimus AT dėl padėties valstybėje, vidaus ir užsienio klausimais, kad jis teikia kandidatūras į ministro pirmininko, į aukščiausiojo teismo pirmininko, į generalinio prokuroro, į kitų AT atskaitingų organų vadovų pareigas. Galiausiai jis veda derybas ir pasirašo Lietuvos respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas ratifikuoti AT. Žodžiu atlieka tas funkcijas, klasikines funkcijas, kurias atlieka valstybės vadovas, nesvarbu, ar jis būtų karalius, monarchas, prezidentas, ar kažkas kitas“, – sako teisininkas.

 

Pašnekovas sako, kad sumaišties ir keblumų įneša tik tai, kaip prilyginti AT pirmininko pareigas prezidento pareigoms, mat prezidento institucijos tuomet dar nebuvo. „Turbūt vienintelis klausimas, teisinis ir kažkokia abejonė galėtų būti ta, kad ar galima sakyti, jog tuometinės AT pirmininkas yra lygus respublikos prezidentui, tokiam, kokį dabar turime.

 

Atsakant į šį klausimą yra tam tikrų keblumų, todėl kad iki 1992 m. rudens mes tiesiog neturėjome atskiros valstybės vadovo institucijos, taip kaip dabar turime prezidento. Priminsiu, kad dabar turime keturias valstybės valdžią įgyvendinančias institucijas. Tai yra Vyriausybė, prezidentas, teismas ir Seimas. Tuo metu valstybės vadovo, prezidento institucijos nebuvo, todėl AT pirmininkas tiesiog buvo įstatymų leidžiamosios valdžios arba, sakykim, Seimo vadovas.

 

Tai čia yra tas sudėtingas klausimas, kuris įneša tam tikrą sumaištį, kuomet mes norime dėti lygybės ženklą tarp prezidento ir AT pirmininko. O dėl vadovavimo tai dar kartą pakartosiu, kad jokių teisinių abejonių net negali būti“, – sako teisininkas advokatas Petras Ragauskas.

 

Parengė Vismantas Žuklevičius.