Laurynas Kasčiūnas. Kokie Lietuvos prioritetai naujoje NATO strateginėje koncepcijoje?

delfi.lt 2021 01 19

Svarbiausias mūsų valstybės interesas – stiprus, vieningas Aljansas, pasirengęs greitai ir efektyviai atremti konvencines ir šiuolaikines grėsmes, taikant kolektyvinės gynybos ir atgrasymo principą.
Laurynas Kasčiūnas

delfi.lt

Jau šių metų pabaigoje spręsis NATO ateitis artimiausiam dešimtmečiui. O tai reiškia ir Lietuvos saugumo ateitis, nes būtent Aljansas yra esminė nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonė.

 

2020 m. gruodžio 1–2 d. vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime buvo pristatyta vadinamosios išminčių grupės parengta ataskaita „NATO 2030: vieningi naujai erai“. Joje viešai diskusijai pateiktos 138 rekomendacijos, kaip Aljansas turi keistis per ateinantį dešimtmetį, kad atlieptų šiandienines geostrategines realijas.

 

Remdamasis viešų svarstymų rezultatais, šalių narių išakytomis pozicijomis Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas parengs galutines rekomendacijas. Paskutinį kartą tokio tipo rekomendacijos buvo pristatytos 2010 metais ir virto NATO strategine koncepcija, kuri buvo patvirtina Lisabonos viršūnių sustikime. Kaip ir tada, taip ir dabar svarbiausias tikslas, kurio siekiama rekomendacijomis, yra NATO strateginės koncepcijos atnaujinimas ir patvirtinimas metų pabaigoje vyksiančiame viršūnių susitikime. Tai suteiks „naują veidą“ aljansui. Todėl labai svarbu, kad atnaujinant koncepciją būtų užtikrinti Lietuvos interesai.

Pirmenybė kolektyvinei gynybai ir konvencinėms grėsmėms

Bene svarbiausias mūsų valstybės interesas dabartinėje geopolitinėje ir saugumo aplinkoje – stiprus, vieningas Aljansas, pasirengęs greitai ir efektyviai atremti konvencines ir šiuolaikines grėsmes, taikant kolektyvinės gynybos ir atgrasymo principą. Taip pat turi būti tęsiama NATO atvirų durų politika, kad ir kitos NATO reikalavimus atitinkančios šalys galėtų tapti Aljanso narėmis.

 

NATO stiprybė pirmiausia yra siejama su kolektyvinės gynybos įsipareigojimu, kurio svarba Lietuvai ir kitoms regiono šalims ypač išaugo po Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą 2014 m. pradžioje. Nuo to laiko Aljansas įvykdė nemažą karinę adaptaciją: sukurtos ir triskart padidintos aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgos, įkurtos 6 NATO vadavietės, sustiprinta žvalgyba, pagreitintas sprendimų priėmimo procesas reaguojant į hibridines grėsmes, Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti daugianacionaliniai sąjungininkų batalionai, taip pat brigados dydžio sunkiosios karinės technikos karinis junginys Lenkijoje, kad esant būtinybei bet kurią regiono šalį operatyviai pasiektų pastiprinimas, pagal realius grėsmių scenarijus atnaujinti NATO gynybos planai ir patvirtintas nuolatinis jų testavimas pratybose.

Tačiau saugumo situacija aplink Lietuvą išlieka įtempta. Šiandien prie rytinių NATO sienų ir Rusijos vakarų regionuose vienam NATO kariui tenka dešimt Rusijos karių, Kaliningrado srityje dislokuotos „Iskander“ raketos, galinčios nešti branduolinį užtaisą ir pasiekti pusę Europos sostinių, modernizuojamas branduolinis arsenalas.

 

O prieš trejus metus vykusių pratybų „Zapad 2017“ Baltijos šalys ir Lenkija šalys buvo tapusios Rusijos puolamųjų manevrų liudininkėmis. Šios prieš Vakarus nukreiptos karinės pratybos pasižymėjo pasirengimu koncentruoti didelį karinį potencialą prie Baltijos šalių sienų ir parodė, kad Rusija yra pasirengusi pradėti puolimą per 48 valandas per sienos liniją su rytinėmis NATO valstybėmis: Baltijos šalimis ir Lenkija.

 

Visa tai rodo, jog regiono saugumo iššūkiai yra didesni nei 2010 metais. Todėl būtina toliau stiprinti kolektyvinę gynybą ir atgrasymo priemones. Konkrečiai reikia didesnio ir nuolatinio sąjungininkų buvimo regione, taip pat, kad NATO turėtų pastiprinimo strategiją, ypač kovojant su karinės izoliacijos (A2/AD) priemonėmis Suvalkų koridoriuje, nes šiandien Rusija gali blokuoti Aljanso pajėgų prieigą. Būtini ilgalaikiai viso regiono oro gynybos sprendimai – į NATO gynybos planus turi būti įtrauktos konkrečios oro gynybos priemonės galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai išvengti, o NATO oro policijos misija turi tapti sudėtine oro gynybos dalimi.

 

Reikia ir sprendimų priėmimo reformos, jį greitinant ir dalį galių perduodant NATO vyriausiajam karinių pajėgų vadui (SACEUR). Be to, Aljanso struktūros turi būti perkeltos arčiau rytinio flango, kur koncentruojasi didžiausios grėsmės ir kas užtikrintų greitą reakciją krizės metu.

 

Dėmesys demokratiniam atsparumui ir galimybė Lietuvai

Be konvencinės yra ir naujų agresijos formų – susiduriame su kibernetinėmis, informacinėmis, hibridinėmis grėsmėmis. Matome Rusijos bandymus kištis į užsienio valstybių demokratinių rinkimų procesus, neteisėtas manipuliacijas, siekiant diskredituoti rinkimus ir sumenkinti jų teisėtumą. Su tuo susidūrė JAV, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė. Tai yra ekspansine politika besivadovaujančios Rusijos vykdomo nekonvencinio karo su Vakarų pasauliu dalis.

 

Todėl labai sveikintina, kad tai suvokiama ir Vakarai ima galvoti, kaip užtikrinti demokratinių sistemų saugumą. Konkrečiai vadinamosios išminčių grupės rekomendacijose yra pateiktas siūlymas įkurti NATO demokratinio atsparumo kompetencijos centrą, kuris teiktų pararamą ir patarimus sąjungininkams, siekiantiems stiprinti visuomenių atsparumą priešiškų išorės jėgų įtakoms ir bandymams kištis į demokratines institucijas ir demokratinius procesus. Tai nebejotinai padėtų geriau įvertinti tokias rizikas ir grėsmes ir laiku jas užkardyti.

 

Bandymų kištis į demokratinius ir politinius procesus yra patyrusi ir Lietuva, kada atskiri politikai susitikinėjo su po diplomatine priedanga dirbančiais Rusijos žvalgybininkais ir tarėsi dėl finansinės paramos savo atstovaujamoms politinėms partijoms, aptarinėjo galimybes formuoti tautinėms bendrijoms atstovaujantį politinį junginį. Todėl būtų Lietuvai būtų tikslinga ne tik prisijungti prie NATO demokratinio atsparumo kompetencijos centro veiklos, bet ir siekti, kad jis būtų įsteigtas būtent Lietuvoje.

 

Gynybos ir atgrasymo priemones reikia tobulinti visose srityse, tačiau pirmenybė turi būti teikiama konvencinei sričiai. Būtent tai yra svarbiausia Lietuvai ir kitoms mūsų regiono šalims atnaujinant NATO strateginę koncepciją.

 

Bendrai žvelgiant, ataskaitoje pateiktos rekomendacijos atspindi veiksmingo ir vieningo NATO šiuolaikinėje geopolitinėje architektūroje viziją. Bet ne mažiau svarbu, kad iš to seksiančios atnaujintos strateginės koncepcijos politinės deklaracijos būtų praktiškai įgyvendinamos ir įtvirtinamos.

 

Taigi, prasideda svarbios diskusijos dėl Aljanso ateities. Todėl šiuo tikslu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kartu su Rytų Europos studijų centro ir VU TSPMI ekspertais sudarė neformalią darbo grupę, kuri nuosekliai analizuos Aljanso raidą ir padės išgryninti Lietuvos pozicijas. Tai leis geriau pasirengti NATO strateginės koncepcijos atnaujinimui, pristatyti Lietuvos siūlymus tarptautinei bendruomenei, o tuo pačiu informuoti visuomenę apie NATO realijas.