Kas naujo Rytų fronte: ar Bidenas gali „perkrauti“ santykius su Rusija

lrt.lt 2021 01 29

Europos Sąjungos šalių ministrai pirmadienį nutarė neįvesti sankcijų Rusijos pareigūnams dėl opozicionieriaus Aleksejaus Navalno įkalinimo. Panašu, jog daugelis valstybių pritaria kokiems nors veiksmams, tačiau Kremliui duotas šansas pakeisti elgesį. Tačiau ar ES turi ilgalaikę strategiją Rusijos ir vis galingesnės Kinijos atžvilgiu? Ir kaip su šiais iššūkiais tvarkysis naujoji Joe Bideno administracija?

Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas

lrt.lt

Europos Parlamentas praėjusią savaitę priėmė rezoliuciją, kuria skatinama įvesti sankcijas ir dar daugiau – stabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ iš Rusijos į Vokietiją tiesimą Baltijos jūroje. Europarlamentaras Petras Auštrevičius LRT TELEVIZIJAI sakė, kad ES jaučiamas teisingas nusiteikimas, nors ministrai į EP nuomonę ir neatsižvelgė.

 

 

„Aš labai tikiuosi, kad vadovai peržengs tokią, sakyčiau, kartelę ir kuo greičiau pasiūlys konkrečias priemones, nes būti vien tik stebėtojais – tai rodyti savo silpnumą ir nepadėti toms demokratinėms jėgoms Rusijoje, kurias mes taip remiame“, – sakė politikas.

 

Nežino, ką daryti?

„LRT forumo“ laidoje politikai ir politologai pabrėžė, kad ES neturi ilgalaikės strategijos, kaip reaguoti į įvykius Rusijoje ir kokius santykius su šia valstybe kurti, todėl kaskart reaguojama į pavienius atvejus.

 

„Esminė bėda, kurią keliame jau du ar tris dešimtmečius, kad Europos Sąjunga apskritai neturi bendro vaizdo, ką daryti su Rusija. Mes reaguojame, (...) bet būkime tikri, kad tiek Rusija, tiek Kinija turi ilgalaikius tikslus mūsų atžvilgiu ir pakankamai sėkmingai juos įgyvendina“, – teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis.

 

Jis kritikuoja ES veiksmus reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą, karą Sakartvele, įvykius Baltarusijoje: „Perfrazuojant [buvusį] ministrą Linkevičių, reaguojame ir per lėtai, ir per mažai“, – sakė Ž. Pavilionis.

 

„Mes ir dėl Kinijos neturime bendros strategijos ir visiškai neseniai pradėjome aktyviau diskutuoti tuo klausimu praktiškai, kas išvis nebuvo diskusijų objektu. Dėl Rusijos vėl labai skirtingi interesai“, – sako ambasadorius ypatingiesiems pavedimams L. Linkevičius.

 

Tiesa, padėtis esą keičiasi, nes šiandien, priešingai nei anksčiau, dauguma ES narių jau turi poziciją dėl santykių su Rusija ir ją išsako susitikimuose, tačiau „politinės valios kažką daryti trūksta“.

 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius pabrėžė, kad mato teigiamų pokyčių ES veikime, o tikėtis itin greitos reakcijos iš didelės Bendrijos būtų sunku. „Manau, klaidinga manyti, kad ji (ES) turės strategiją, tik jei užims pačias griežčiausias pozicijas. (...) Manyti, kad 28 valstybės labai greitai ras vieningą nuomonę, sakyčiau, yra nerealistiška“. – sakė K. Girnius.

 

Seimo narys, politologas dr. Raimundas Lopata pabrėžė, kad ES pozicija Rusijos atžvilgiu griežtėja, tačiau problemų kyla dėl noro Bendriją kreipti daugiašališkumo keliu.

 

Pokyčiai JAV

Kokius santykius su Rusija kurs naujoji JAV administracija prezidentu tapus Joe Bidenui, tebėra neaišku. Ateinančią savaitę vyks J. Bideno ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbiai, per juos turėtų paaiškėti ir ar JAV tęs spaudimą nutraukti „Nord Stream 2“ projektą, o galbūt svarstys iš dalies „perkrauti“ santykius su Rusija.

 

„Reikia tikėtis, kad gal bus daugiau to daugiašališkumo ir vektoriškumas Europos politikoje mažės, Bideno administracijai grįžus prie normatyvinės užsienio politikos, kuri yra koncentruojama į žmogaus teisių temą“, – svarstė VU TSPMI dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius.

 

Apie tokios politikos sugrįžimą kalba ir būsimieji naujosios JAV administracijos pareigūnai. „Mūsų bendravimas, apskritai Europos ir Amerikos, tikrai nebus paraštėse“, – prognozavo L. Linkevičius.

 

N. Maliukevičius taip pat skeptiškai vertina baimę, kad JAV administracija gali vėl bandyti „perkrauti“ santykius su Rusija: „Manau, kad jau tai yra ganėtinai suvokta ir ištransliuota, kad „perkrovimas“ iš principo buvo klaida, na, ir tie žmonės, ir dabartinė administracija yra pasimokę.“

 

Tačiau, K. Girniaus nuomone, netrukus pagrindiniu Vakarų oponentu taps nebe Rusija, o Kinija. Jau šiandien įvykiai Rusijoje ir Baltarusijoje tėra „atostogos, palyginus, ką kinai daro su uigūrais: suiminėja, plauna smegenis ir t. t., o Vakarai tyli. Aš manau, kad Bideno komanda turi šiek tiek griežtesnę politiką Rusijos atžvilgiu. (...) O Kinija bus didysis iššūkis.“

 

Neseniai vykdytos apklausos ES šalyse rodo, kad europiečiai deda savo viltis į J. Bideno administraciją, nors vis daugėja žmonių, manančių, kad Vakarai silpnėja.

 

„Mums reikia suvienyti visą Europos Sąjungą bei susivienyti su Amerika, nes be Amerikos lyderystės Rusijos, Baltarusijos ar kitais svarbiais klausimais nieko nebus“, – sakė Ž. Pavilionis.