Virtuali paroda „Kaip jie mokėsi švęsti laisvę“: pažintis su pirmosiomis Lietuvos valstybinių švenčių tradicijomis

lnm.lt 2021 02 15

Jau daugiau nei prieš šimtą metų, 1919 m. vasario 16 d., Lietuvos visuomenė pirmą kartą susibūrė pasidžiaugti savo nepriklausoma valstybe. Pirmasis laisvės dešimtmetis buvo sunkus, bet sėkmingas daugybės naujų pradžių metas. Šiuo laikotarpiu gimė, brendo ir keitėsi valstybinės šventės, vienijusios skirtingų tautybių, tikėjimų, pasaulėžiūrų, kartų Lietuvos žmones.

Virtuali paroda „Kaip jie mokėsi švęsti laisvę“: pažintis su pirmosiomis Lietuvos valstybinių švenčių tradicijomis

lnm.lt

Vasario 16-oji, pavadinta Nepriklausomos Lietuvos valstybės paskelbimo diena, jau 1920 m. tapo svarbiausia oficialia švente. Kaip ir dabar, ji buvo pirmiausia viešoji šventė, iš atokių vietų sukviesdavusi į miestelius ir miestus, iš namų į sales ir didžiąsias aikštes.

ŽIŪRĖTI VIRTULIĄ PARODĄ

 

Steigiamajam Seimui baigus darbą, jo indėlį nutarta pagerbti pirmojo posėdžio dienos – Gegužės 15-osios iškilmėmis – Tautos švente. 1924–1928 m. abi šventės įprasmino Nepriklausomybę: vasario 16 d. žmonės rinkdavosi į maldos namus, sales, o gegužės viduryje – į gatves ir aikštes.

 

Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio renginiai truko net devynis mėnesius. Žvarbi 1928 m. Vasario 16-oji buvo „pilietiško susikaupimo ir ramaus džiaugsmo diena“: žmonės būrėsi bažnyčiose, vėliau salėse. Šventės kulminaciją rengėjai numatė gegužės 15 d. Iš tos dienos nuotraukų matome, kad ir sostinės, ir miestelių aikštėse tą dieną susirinko minios.

 

Tiesa, jau kitąmet valstybės švenčių tradicijos vėl keitėsi. Gegužės 15-oji gyvavo tik penkerius metus. O Vasario 16-oji taip išplito ir giliai prigijo, kad net okupacijos metais suburdavo bendraminčius, nesusitaikiusius su nelaisve ne tik išeivijoje, bet slapta – ir Tėvynėje. Nuo 1989 m. ji vėl telkia Lietuvos žmones, gyvenančius gimtajame krašte ir užsienyje. Maža to, Lietuvos valstybės atkūrimo diena grįžo į pastatą, kuriame ir buvo pasirašytas Vasario 16-osios šventę pagimdęs Nepriklausomybės Aktas – į dabartinius Signatarų namus.

 

Lietuvos nacionalinis muziejus džiaugiasi galėdamas pasidalinti jo rinkiniuose saugomais pirmųjų valstybės švenčių formavimosi ir kaitos 1920–1928 m. liudijimais: fotografijomis, pašto ženklais, medaliais, ženkleliais, dokumentais. Kartu įsižiūrėkime į nuotraukas – pamatysime po Pirmojo pasaulinio karo atsigaunančią, sparčiai modernėjančią tarpukario Lietuvą. Džiugūs, pasipuošę, susikaupę žmonės kartais droviai, o kartais kupini optimizmo žvelgia į objektyvą. Tikimės, kad ši paroda ne tik papasakos apie džiaugsmingiausias Lietuvos visuomenės pilietinės bendrystės dienas, bet ir padės prisiminti mūsų pačių gražiausias Vasario 16-osios akimirkas.