Vytautas Landsbergis. Trigrašis dėl gudų

lrt.lt 2021 02 22

Tęsiasi keistas ginčas dėl Baltarusijos pavadinimo. Taip pat dėl baltarusių arba gudų tautos. Tai istoriniai Lietuvos ir lietuvių kaimynai, buvom ir vienoje Lietuvos valstybėje, o apie seną kraujo giminystę liudija ir žmonių veidai, būdas, ir folkloras, dainų gaida.

lrt.lt

Tegul mokslininkai atseka, ar senuosiuose raštuose būta ir kada tokio žodžio - baltarusiai? Tikras senovinis žodis yra gudai. (Spėlionė: neva iš gotų.) Visai natūralu būtų, jeigu norima apsieiti be termino „baltarusiai“, grįžti prie autentikos, kaip kartvelai su tautiniais kaimynais grįžo prie Sakartvelo.

Tąsyk mūsų kaimyninė šalis vėl (kaip ir seniau) tebūnie Gudija. O kurios ten rusėnų žemės senuose žemėlapiuose žymėtos kaip Juodoji Rusia, Raudonoji Rusia, Baltoji Rusia – vėl atskira įdomybė.

Istoriniai lingvistiniai, etniniai ir toponimikos dalykai labai įdomūs. Juos prisiminti neturi būti nei užgaulu, nei smerktina. Į Vakarus nuo Lietuvos buvo prūsai, o toliau plytėjo Vokia. Jos gyventojai – vokiečiai (gal kas kirčiavo „ie“?) arba vokyčiai. Moteriškos – vokytkos. Latviams rusai tebėra krievai (gal iš senosios vakarinių slavų krivičių genties?). Iš Lietuvos visur aplink pasklidę Litvinai (nestoka nei pačioj Lietuvoj), Litvinovai, Litvinenkos. Iš Pinsko žemės bus kilę pinčiukai; iš Vilniaus krašto – vilniukai, vilenčiukai.

O gudai juk nuo amžių buvo tokie artimi, kad Lietuva tiesiog knibžda Gudų, Gudaičių, Gudynų, Gudonių ir panašiais asmenvardžiais. Taip pat vietovardžiais (Gudakiemis, Gudų giria, Gudagojus), augalų pavadinimais (Gudobelė)...

Ir dar šio to. Aure Antanas Baranauskas rusus vadino „šiauriniais gudais“. Regis, pietiniai būtų jau mūsiškiai. O gal jie baltgudžiai – irgi vartotas arba vartotinas gana senas vardas. Mano tėvas taip sakydavo. Tąsyk žemė ir šalis – Baltgudija.

Nežinau, kas išmąstė, kad gudas – neva pašiepiantis, pejoratyvinis ir vengtinas tautos pavadinimas. Manau, tai nepagrįsta. Iš pravardžiavimo galėtų būti kilusi nebent Gudšo (Gučo) pavardė.

Todėl aš būčiau, Rimantai Gučai, ramiai už Gudiją ir brolius gudus.

Pavadinau taip ir vėliausią knygelę: „Erškėčiuotas Gudijos kelias“.

Bet nesiūlyčiau rusų raštijai atsisakyti senovinės Vokios vadinimo nebyliais (niemcy). Gal nė vokiečiai to neprašo. Dar nepaprašė.