Minime Šv. Kazimiero dieną

lnm.lt, 2021 03 04

Šv. Kazimierui lietuviai rodė ir teberodo ypatingą pagarbą ir meilę. Juk kas geriau supras ir išklausys, nei šventasis, atsisakęs dvaro prabangos ir malonumų, pasirinkęs tikėjimą, maldą, skaistumą, pagalbą vargstantiems ir ligoniams? Žmones prie šv. Kazimiero traukė ir tai, kad jis buvo ne tolimų kraštų šventasis, o vaikščiojo Lietuvos žeme, matė paprastų žmonių gyvenimą.

lnm.lt

Nepaprastą karalaičio Kazimiero globą ir pagalbą lietuviai patyrė 1518 m. Lietuvos kariuomenės žygio į Polocką metu. Išniręs iš už debesų skraistės, šventasis parodė brastą per patvinusią Dauguvos upę. Netikėtas smūgis stipresniam priešui atnešė lietuviams pergalę. Šis įvykis dar labiau išgarsino šv. Kazimierą kaip stebukladarį.

Žmonės įtikėjo, jog maldos į šv. Kazimierą padeda laimėti silpnesniajam. 1602 m. Kazimieras buvo paskelbtas šventuoju, o 1636 m. Lietuvos globėju. Žmonės pradėjo lankyti karalaičio Kazimiero amžino poilsio vietą ir melsti užtarimo pas Dievą.

Liaudies skulptūroje šv. Kazimieras vaizduojamas su karūna, vilkintis šermuonėlio kailiu pamuštą karališką mantiją, dešinėje rankoje laikantis kryželį su Nukryžiuotuoju kaip pamaldumo ir šventumo simbolį, o kairėje – skaistumą simbolizuojančią žydinčią leliją. Liaudiškoje tradicijoje šv. Kazimieras tapatinamas su pirmaisiais pavasario ženklais, Vilniaus krašte Šv. Kazimiero šventė neįsivaizduojama be Kaziuko mugės. Į mugę iš Vilniaus apylinkių suvažiuodavo amatininkai, verbų rišėjai, meduolių, riestainių prekiautojai.

Kovo 4-ąją minime Šv. Kazimiero (1458–1484) dieną. Šia proga kviečiame susipažinti su keletu iš muziejuje saugomų XIX a. pabaigos – XX a. pradžios šv. Kazimiero skulptūrų.

Leidiniai:

Sigita Maslauskaitė. Šventojo Kazimiero atvaizdo istorija XVI–XVIII a.

Šventojo Kazimiero gerbimas Lietuvoje