Chodorkovskis kritikuoja Merkel: „Dialogas tik stiprina Putino režimą“

lrt.lt 2021 09 08

Buvęs naftos magnatas, milijardierius ir Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis pokalbyje su „Deutsche Welle“ (DW) apie 2024 metais planuojamą valdžios perdavimą apkaltino Angelą Merkel ir Joe Bideną stiprinant Vladimiro Putino režimą.

 

lrt.lt

Buvęs naftos magnatas, milijardierius ir Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis pokalbyje su „Deutsche Welle“ (DW) apie 2024 metais planuojamą valdžios perdavimą apkaltino Angelą Merkel ir Joe Bideną stiprinant Vladimiro Putino režimą.

 

– Maždaug prieš metus buvo apnuodytas Aleksejus Navalnas. Kokios įtakos tai turėjo politiniam gyvenimui Rusijoje ir šalies opozicijai?

– Laimei, bent kol kas atrodo, kad viskas baigėsi palyginti gerai. Aleksejus Navalnas kalėjime, tačiau jis vis dar gyvas. Visgi jo apnuodijimas yra tarsi perėjimas nuo įprastos valstybės būsenos link to, ką būtų galima pavadinti banditų rojumi, kai oponentai ne tik kritikuojami, bet ir įkalinami ar galiausiai nužudomi.

 

– Daugelis politologų ir žurnalistų tvirtino, kad V. Putino režimas yra autoritarinis, bet ne diktatoriškas. Ar galima sakyti, kad nuo to laiko įvyko autoritarinio režimo transformacija į diktatorišką?

– Tikrai ne. Diktatoriškas režimas verčia žmones aktyviai palaikyti konkrečią ideologiją. Tačiau V. Putino režimas neturi ideologijos. Šiame režime svarbiausia pinigai, o ne kažkokia didi idėja.

 

Tačiau atrodo, kad V. Putinas daug dėmesio skiria Antrajam pasauliniam karui ir buvusios Sovietų Sąjungos bei Ukrainos įvaizdžio atkūrimui. Nors pinigams greičiausiai niekas nėra abejingas, įskaitant ir V. Putiną, jis akivaizdžiai turi visaapimančią idėją, tam tikrą Rusijos kilmės ir jos vietos istorijoje filosofiją.

 

Gal jis ir turi idėją, tačiau stokoja išsilavinimo ir bendro pasaulio matymo, kad galėtų atskiras detales sujungti į vientisą koncepciją, kuri taptų viso jo gyvenimo darbu. Man atrodo, kad – mūsų visų laimei – jam to trūksta. Jo nedomina šlovinga Rusija, jam įdomiau jachtos, kailiniais nukloti kambariai, pilys ir pan. Štai ko jis trokšta. Šlovingos Rusijos idėja tėra tik figos lapas.

 

– O kaip Sakartvelas, Krymas ir konfliktas su Ukraina?

– Visais šiais atvejais galima kalbėti apie labai pragmatiškus interesus – siekį išlaikyti valdžią ir užsitikrinti asmeninį saugumą. Po konflikto su Sakartvelu jam pavyko palaidoti bet kokius Dmitrijaus Medvedevo reformų siekius. (Redaktoriaus pastaba: 2008 m. rugpjūtį kilusio ir penkias dienas trukusio Rusijos ir Sakartvelo karo metu Rusijos prezidentas buvo Dmitrijus Medvedevas. Po karo dėl Pietų Kaukaze esančios Pietų Osetijos provincijos, nepaisant tarptautinių protestų, Rusija pripažino ją ir Abchaziją nepriklausomomis valstybėmis).

 

Krymo aneksija padėjo V. Putinui susigrąžinti populiarumą; prieš tai jo reitingas tesiekė vos 30 proc. Jis vėl ėmė sparčiai augti ir iki tuomečio lygio nukrito tik prieš šešis mėnesius. Tokiu būdu V. Putinas užsitikrino penkerius ar šešerius papildomo saugumo metus. Tai nebuvo strateginis sprendimas atkurti Rusijos imperiją. Jei tai būtų buvęs strateginis sprendimas, Ukraina jau būtų aneksuota Rusijos.

 

– Ar mes – kalbu pirmiausia apie Vakarus – iš viso turėtume kalbėtis su V. Putino žmonėmis?

Sudėtingas klausimas. V. Putino režimas kelia pavojų net ir Vakarų šalims. Tačiau jos negali sau leisti su juo nesikalbėti. Visgi reikia aiškiai pasakyti vieną dalyką – dialogas stiprina V. Putino režimą. Tai jam suteikia papildomo legitimumo, kurio jis stokoja, nes nėra sąžiningų rinkimų. Susitikimas su J. Bidenu, A. Merkel vizitas ir panašūs dalykai suteikia jam legitimumo. Nei rinkimai, nei ekonominė sėkmė ar šalies valdymas to padaryti negali.

 

Išorinis legitimumas režimui turėtų būti suteikiamas tik mainais į kažką labai svarbaus. Jei kalbame apie riziką, kad atsitiktinai gali būti paspaustas pasaulinio branduolinio karo mygtukas, tuomet, žinoma, siekiant išvengti tokios rizikos, reikėtų kalbėtis su bet kokiu nusikaltėliu. Jei kalbame apie politinių kalinių paleidimą, tuomet neabejotinai su režimu reikėtų kalbėtis taip, kaip kalbamasi su įkaitus paėmusiais nusikaltėliais.

 

Tačiau kalbantis apie tokius dalykus kaip žalioji ekonomika, reikėtų žinoti, kad su žmonėmis, kurie iš principo yra melagiai, negali būti jokių strateginių susitarimų. Su jais galima daryti tik trumpalaikius, aiškius sandorius. Nes jūs deratės su banditu. Ar reikia kartkartėmis pasiderėti su banditais? Reikia. Ar vertėtų su jais sudaryti sąjungą? Tikrai ne, nebent pats esate banditas.

 

– Ar 2024 m. V. Putinas perduos valdžią sau pačiam, ar iš tikrųjų įvyks valdžios pasikeitimas?

Esu įsitikinęs, kad jis šiuo metu ruošiasi valdžios perdavimui. Tačiau tiek aš, tiek V. Putino aplinka praktiškai neabejojame, kad paskutinę akimirką jis apsisuks ir pasakys: „O kas dar be manęs yra pajėgus valdyti šią šalį?“

 

– Tad 2024 m. V. Putinas perduos valdžią V. Putinui?

Putinas Putinui. Tačiau jis susidurs su rimta problema – dvigubo lojalumo krize. Vidutinis amžius valstybės tarnyboje yra nuo 40 iki 45 metų ir šie skaičiai išlieka stabilūs. Ir jei jums 60 metų, galite garantuoti kiekvienam iš šių pareigūnui, kad jie sėkmingai baigs savo karjerą jums vadovaujant. Todėl jie paklūsta jūsų įsakymams.

 

Tačiau kai jums 70 metų, nebegalite garantuoti keturiasdešimtmečiui valstybės tarnautojui, kad jis baigs savo karjerą jums valdant. Ir tada prasideda alternatyvų paieška. Būtent tuomet įvyksta dvigubo lojalumo krizė – politinio elito skilimas. Įtariu, kad V. Putinui 2024 metai taps itin sunkaus etapo pradžia.

 

Michailas Chodorkovskis yra verslininkas, buvęs naftos bendrovės „Jukos“ vadovas ir turtingiausias žmogus Rusijoje. Atlikęs 10 metų laisvės atėmimo bausmę, jis gyvena užsienyje ir yra aršus Rusijos prezidento kritikas. Šiais metais nemažai su juo siejamų organizacijų Rusijoje buvo paskelbtos nepageidaujamomis.