Po tris valandas trukusio susitikimo – Putino ir Lukašenkos sutarimas: suderino 28 bendradarbiavimo programas

delfi.lt 2021 09 10

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka surengė derybas Kremliuje. Susitikime jie susitarė dėl 28 bendradarbiavimo programų, kuriomis siekiama integruoti Rusiją ir Baltarusiją, skelbia „Ria Novosti“.
Aliaksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas
delfi.lt
Pasak Putino, dokumentuose kalbama apie valiutų sistemų integraciją, netiesioginių mokesčių rinkimo principus ir kovą su terorizmu. Makroekonominė politika taps vieninga, šalys integruos mokėjimo sistemas ir harmonizuos pinigų politiką.
 
Be to, prezidentai aptarė bendros gynybos erdvės ir saugumo kūrimą išoriniame perimetre, įskaitant artėjančias bendras „ZAPAD 2021“ pratybas.
 
V. Putinas aiškino neva šios pratybos nėra nukreiptos prieš nieką, o tik reakcija į NATO veiksmus šalia Baltarusijos ir Rusijos pasienio.
 
V. Putinas ir A. Lukašenka susitarė dėl glaudesnių abiejų šalių ekonominių santykių.
 
Po pokalbių Kremliuje V. Putinas pareiškė, kad Rusiją ir Baltarusiją ateityje vienys vieninga „makroekonominė politika“. Konkrečiai parengtos 28 programos dėl glaudžių ekonominių santykių.
 
Šie susitarimai yra 1999-aisias pasirašytos sutarties dėl „sąjunginės valstybės“ įgyvendinimo dalis. Joje, be kita ko, numatytas bendro parlamento įsteigimas, bendra valiuta ir bendri valstybės simboliai. Tačiau apie tokią politinę integraciją, pasak V. Putino, dabar nebuvo kalbama.
 
„Apie tai mes nekalbėjome“, – patikino jis. Pradžioje esą reikalingas „ekonominis pagrindas“, ir tik tada galimas politinis suartėjimas. Praeityje pirmiausiai Maskva pasisakė už politinę integraciją, o A. Lukašenka ją atmetė. Rusija „nepraris“ jo šalies, ir dabar pareiškė Baltarusijos diktatorius.
 
Derybos dėl vadinamosios sąjunginės valstybės vyksta nuo 1999 m., kai Rusijos ir Baltarusijos vadovai pasirašė Sąjunginės valstybės sutartį. Bėgant metams, paaiškėjo nedaug konkrečių derybų smulkmenų, nes deramasi už uždarų durų. Anot analitikų, daugiausia derybininkų nuomonės nesutampa dėl mokesčių politikos, energijos kainų ir bendros valiutos.
 
Beje, tai ne pirmas atvejis, kai A. Lukašenka ar jo pavaldiniai švaistosi pareiškimais apie ketinimą užbaigti integraciją, tačiau paskutinę akimirką persigalvojama, ko gero, baiminantis, kad toks susitarimas sumažins asmeninę galią.
 
A. Lukašenka beveik 30 metų autoritariškai valdo šalį. Dėl vis labiau negailestingų tarnybų veiksmų prieš opoziciją šalis yra praktiškai izoliuota užsienio ir dėl to labiau nei bet kada priklausoma nuo didžiosios kaimynės Rusijos.
A. Lukašenkos santykiai su daugiau kaip 20 metų valdžioje esančiu V. Putinu ne visad buvo harmoningi. Abu jie aiškiai siekia bendro fronto savo konfrontacijoje su Vakarais. Tačiau vis kildavo politinių ir ekonominių ginčų, ypač dėl energijos kainų.
 
Ir taip ne itin draugiški Baltarusijos ir Vakarų santykiai ėmė itin prastėti 2020 m. rugpjūčio mėnesį, kai A. Lukašenka buvo perrinktas prezidentu, tačiau opozicija ir Vakarų valstybės šiuos rinkimus laiko suklastotais, kaip ir visus kitus prezidento rinkimus, surengtus jo 27-erių metų trukmės valdymo laikotarpiu. Dešimtims tūkstančių gyventojų išėjus į gatves protestuoti, A. Lukašenkos atsakas buvo labai nuožmus.