Girnius įsitikinęs, kad Scholzas pakeis Merkel: krikdemai ryškiai pralaimėjo ir negali reikalauti kanclerio pozicijos

lrt.lt 2021 09 28

Vokietijos rinkėjai sekmadienį sprendė, kas turėtų pakeisti kanclerę Angelą Merkel. LRT laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su Vilniaus universiteto docentu Kęstučiu Girniumi ir ekonomistu Aleksandru Izgorodinu apie tai, kas vadovaus didžiausiai Europos ekonomikai ir ką tai reiškia Lietuvai.

lrt.lt

– Pone K. Girniau, jus nustebino Bundestago rinkimų rezultatai?

K. Girnius: Ne, nenustebino, nes daugiau mažiau prognozavo, kad abi didžiosios partijos – ir socdemai, ir krikdemai – surinks apie ketvirtadalį balsų, o žalieji ir laisvieji demokratai pateks ir gaus 15–10 proc. balsų.

Gal vienintelis dalykas, kur šiek tiek stebino, kad kairieji („Die Linke“) surinko mažiau nei 5 proc., bet vis tiek, jei pateks į parlamentą, tai teisingai prognozavo. Aišku, kyla didžioji bėda, kad labai sunku įsivaizduoti, kokią koaliciją jie suklijuos. Vis dėlto reikės bent trijų partijų ir esminės partijos, kurios turi prisijungti, ir liberalai, ir žalieji, turi visiškai skirtingas politines nuostatas.

 

– Prognozuojate ilgą ir sudėtingą derybų procesą?

K. Girnius: Taip, nes liberalai mano, kad valdžia turėtų turėti kuo mažesnį vaidmenį. Jie labai aiškiai pasakė, kad, pavyzdžiui, su klimato kaitos, globaliu atšilimu reikia kovoti tik rinkos principais ir paslaugomis, o žalieji mano, kad reikia labai griežtų įstatymų. Antra vertus, liberalai ragina mažinti mokesčius. Socdemams esant mokesčiai ne mažinami, o didinami. Ir reikia prisiminti, kas įvyko prieš ketverius metus: tarp krikdemų, liberalų ir žaliųjų vyko derybos ir po dviejų mėnesių liberalai pasitraukė sakydami, kad negalime rasti bendrų sutarimų, kurie nepažeistų mūsų principų. Ir tuo atžvilgiu krikdemai jiems buvo artimesni nei socdemai. Aš galiu įsivaizduoti, kad viskas gali užsitęsti labai ilgai ir bus tokia koalicija. Ne ta prasme, kad ji sugriūtų, bet bus labai sunku sutarti dėl pagrindinių nuostatų ir tai neatlieps poreikio imtis griežtų sprendimų, nes faktiškai paaiškės, kad turi daug ūkinių problemų ir kitų bėdų.

 

– Užsiminėte apie ūkines problemas. Kaip tik noriu ekonomisto paklausti, kokios prognozės didžiausiai Europos ekonomikai?

A. Izgorodinas: Iki rudens pradžios buvo ganėtinai geros, bet jeigu pasižiūrėtume naujausius rodiklius, aš sakyčiau, kad prognozės yra gana sudėtingos, nes praeitą savaitę pasirodė naujausios Vokietijos įmonių ir vartotojų apklausos. Pavyzdžiui, įmonių segmente matome, kad ir paslaugų, ir pramonės sektoriaus nuotaikos ganėtinai stipriai nukrito ir tai susiję su tuo, kad pasaulio ekonomika neauga taip sparčiai, kaip augo vasarą. Atitinkamai, manau, yra didelė tikimybė, kad būtent dėl lėtesnės užsienio paklausos Vokietijos ekonomika augs lėčiau.

 

Bet yra viena labai gera naujiena – COVID. Šiuo metu Vokietija demonstruoja tikrai gerus COVID rodiklius. Šiuo atveju kalbu apie žemą atvejų skaičių ir ganėtinai gerą pacientų ligoninėse dinamiką.

 

– Kiek galimas ekonomikos problemas lemia A. Merkel palikimas, o kiek tai tarptautinė situacija?

A. Izgorodinas: Tai visiškai tarptautinės situacijos pasekmė, nes mano nuojauta sako, kad tai labiausiai susiję su Kinija. Kinija rudens pradžioje, vasaros pabaigoje ėmėsi labai griežtų sprendimų dėl vietinių COVID-19 židinių, todėl matome, kad Kinijos vidaus vartojimas buvo labai stipriai sulėtėjęs. Tikėtina, kad tai labiausiai susiję su vienkartiniais COVID-19 šuoliais Kinijoje. Problema ta, kad net į minimalų atvejų augimą Kinijoje reaguojama tikrai griežtai.

 

– Pone K. Girniau, ką pavadintumėte rinkimų laimėtojais?

K. Girnius: Aš manau, kad rinkimų laimėtojai yra žalieji, bet jie surinko mažiau, negu tikėjosi, kai buvo pirmosios apklausos. Kai prasidėjo rinkimų kampanija, jie buvo surinkę apie 25 proc., bet nukrito iki 15 proc., tai šioks toks nusivylimas. Prieš ketverius metus jie turėjo 9 proc., o dabar turi 15 proc., tai yra ženklas. Liko treti ir, antra vertus, sulaukė nemažai paramos iš jaunųjų rinkėjų. Laisvieji demokratai sulaukė rinkimų balsų, o visi jauni rinkėjai yra susidomėję šiuo klausimu ir, manau, jiems pasiseks Vyriausybėje, jų populiarumas didės. Aš galiu įsivaizduoti, kad po ketverių ar aštuonerių metų jie taps viena iš dviejų didžiausių Vokietijos partijų.

 

– Jeigu kalbėtume apie krikščionis demokratus, jų rezultatas, vertinant šio bloko septynių dešimtmečių istoriją, yra pats prasčiausias. Kaip tai paaiškintumėte?

K. Girnius: Aš manau, kad čia toks ironiškas dalykas. Kai rinkimai buvo 2013 metais, jie surinko beveik 42 proc., prieš ketverius metus – 32 proc., dabar – 24 proc. Jų rinkėjų skaičius smuko daugiau nei 40 proc. Tai yra šiokia tokia ironija: ponia A. Merkel liko labai populiari, bet akivaizdu, jog rinkėjai manė, kad Vyriausybė dirba prastai. Jei Vyriausybė būtų tinkamai dirbusi, ji nebūtų netekusi tiek daug rinkėjų. Čia yra didelė krizė. Be to, žmonės sako, kad ir A. Merkel palikimas yra keliantis problemų, nes faktiškai neįvykdytas ūkio infrastruktūros tvarkymas, skaitmeninė infrastruktūra yra labai atsilikusi, Vokietija išmeta daugiau anglies atliekų negu bet kokia kita didelė Europos šalis. Net ir automobilių pramonė, kuria didžiuojasi Vokietija, yra susijusi su benzinu, labai lėtai vystomi elektromobiliai, kurie yra labai svarbūs. Paskutinė problema – per daug glaudūs ryšiai su Kinija, o ji jau pradeda perimti vokiečių technologiją. Ir, užuot pirkusi vokiškas prekes, gamins vokiškas prekes.

 

– Kita vertus, mes labai dažnai girdėjome rinkėjus sakant, kad nėra už ką balsuoti, nes jie 16 metų balsavo už ponią A. Merkel. Galbūt problema ta, kad partija neturėjo stipraus lyderio, kuris prilygtų A. Merkel?

K. Girnius: Aš manau, kad to buvo. Buvo keletas pasiūlytų vadovų ir jie netenkino, ir dabartinis A. Laschetas netenkino. Manau, A. Merkel buvo pavargusi po dviejų kadencijų ir tada turėjo pasitraukti. Manau, reikėtų tokio įstatymo kaip Amerikoje, kad prezidentas ar kancleris gali turėti tik dvi kadencijas.

 

– Per ilgai užsibuvo?

K. Girnius: Aišku, per ilgai. Ypač per pastaruosius ketverius metus ji labai mažai ką darė. Dar anksčiau ji faktiškai buvo netiesiogiai perėmusi vadovavimą Europai, bet dabar neturėjo idėjų, neturėjo planų, tai matyti ir iš rinkimų kampanijos. Krikdemai faktiškai neturėjo ateities vizijos. Buvo daugiau mažiau taip: mes esame ilgai, leiskite mums valdyti ilgiau. Toks argumentas neįtikins rinkėjų, ypač dabar, kai yra rūpesčių dėl klimato kaitos, tėvų ūkio padėties, augančios įtampos su Kinija ir Rusija. Vokietijoje net yra žodis „Merkeln“: prie „Merkel“ pridedi raidę „n“ ir gauni veiksmažodį, kuris reiškia „delsti“.

 

– Lietuviškai turime terminą „merkelizmo politika“.

K. Girnius: Merkelizmas, kai atidedi sprendimą iki paskutinės minutės.

 

– Pone A. Izgorodinai, dar viena tema, kalbant apie Vokietiją, – Rusijos dujotiekis „Nord Stream 2“ tiesiamas iki šiol. Santykiuose su Rusija Vokietija laikėsi pragmatiškos politikos, tuo piktindama tiek Baltijos, tiek kitas šalis. Kaip manote, kokios politikos Vokietija laikysis toliau? Ir toliau bus pragmatiška?

A. Izgorodinas: Ganėtinai sudėtingas klausimas, bet aš įsivaizduoju, kad, atsižvelgiant į dabartinę dujų rinkos situaciją Europoje, kai dujų tiesiog trūksta ir jų kaina pakilo iki labai aukšto lygio, manau, Vokietija ir galbūt visa Europa bus priversta laikytis labai pragmatiškos pozicijos „Gazprom“ atžvilgiu. Kadangi artėja šaltasis laikotarpis, kuriam Europos Sąjungos energetika ne iki galo pasiruošusi, tai pati rinkos konjunktūra diktuoja pragmatišką politiką, kad reikia imtis kokių nors veiksmų, kad dujų pasiūla padidėtų ir kristų kaina, nes ji yra labai svarbi vartojimo išlaidų ir infliacijos dedamoji. Su tuo euro zona ir visa Europos Sąjunga gana stipriai susiduria, ir dujų kaina dar labiau kels kainas.

 

– Pone K. Girniau, koks jūsų požiūris į „Nord Stream 2“?

K. Girnius: Dojotiekis jau yra ir, manau, tos dujos bus labai svarbios šaliai, bet žalieji kritiškai nusiteikę Kremliaus atžvilgiu. Jie mano, kad Vokietija turėtų mažiau bendradarbiauti su diktatoriais, vadinasi, ir su Kinija, ir su Rusija. Manau, jie bandys sumažinti ūkinius santykius su Rusija, antra vertus, reikia prisiminti, kad FDP (laisvieji demokratai) rūpinasi pramone ir verslu, o Vokietijos investicijų ir Rusijos pramonė yra didelė. O socdemai yra būtent ta Vokietijos partija, kuri organizavo Vokietijos posūkį į Rusiją, į Rytus ir susitaikymą. Tad koalicijoje gali būti nesutarimų. Žalieji reikalaus griežtesnės politikos, kitos partijos bandys laikytis tos pačios politikos, kai kalbama apie ūkį, bet gal kiek kritiškesnės dėl žmogaus teisių pažeidimų.

 

– Baltijos šalims žalieji būtų naudingesni koalicijoje, kalbant dėl „Nord Stream 2“?

K. Girnius: Dėl „Nord Stream 2“, žalieji, aišku, yra geriausi, draugiškiausi. FDP (laisvieji demokratai), manau, yra mažiausiai draugiški. Nors [dojotiekis] jau pastatytas, nors reikalingas, bus klausimas, kiek Rusija perleis dujų per Ukrainos vamzdžius. „Nord Stream 2“ jau yra ir neišnyks.

 

– Pone K. Girniau, už kurį šiandien kandidatą statytumėte? Kuris gali tapti kancleriu – O. Scholzas ar A. Laschetas?

K. Girnius: Aš beveik 100 proc. įsitikinęs, kad bus O. Scholzas, nes krikdemai ryškiai pralaimėjo ir negali reikalauti kanclerio pozicijos.

 

Morališkai neturėtų to daryti?

K. Girnius: Morališkai ar ne morališkai, bet, manau, niekas jų nepalaikys. Ir vis dėlto manau, kad turės susitarti su socdemais. Kitaip sakant, kitos dvi partijos turės susitarti su socdemais, nors bus labai sunku.

 

– Kiek duotumėte dienų, kiek mėnesių reikės koalicijai suformuoti?

K. Girnius: Praeitą kartą buvo 171 diena, tai, sakyčiau, bus bent 180 dienų – šį kartą kokį pusmetį.