Nausėda Pergalės dieną švenčiantiems rusams linki susimąstyti, kad jie patys yra agresoriai ir kartais – net žiauresni negu nacistai

lrt.lt, 2022 05 09

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Rusijai švenčiant vadinamąją Pergalės dieną belieka palinkėti ir išreikšti viltį šios šalies visuomenei, kad ši data būtų momentas susimąstyti, kaip šalis, kuri patyrė tiek kančių ir skausmo, pati tapo agresore. Šalies vadovas taip pat pridūrė, kad gegužės 9-ąją turėtų būti užkirstas kelias provokacijoms, naujai karo eskalacijai arba šūkiams, kurie nieko bendro neturi su pagarba mirusiesiems.

lrt.lt

Interviu LRT RADIJO laidai „10–12“ G. Nausėda teigė, kad pačios Rusijos istorija yra dviprasmiška.

 

„Kaip šitiek skausmo ir kančių patyrusi valstybė galėjo prisigyventi iki to, kad šiandien pati tapo skausmo, kančių ir žūčių priežastimi? Rusijos visuomenė, sakyčiau, vis dar neranda tos vietos, kurioje galėtų jaustis saugi, nusiraminusi ir pagaliau atsisakiusi savo mesianizmo arba imperializmo tradicijų. Šiandien jie vis dar skausmingame kelyje. Visos valstybės labai aiškiai žino, ko jos nori.

 

O Rusija toliau blaškosi. Galbūt tai būtų tik jos pačios problema, bet, deja, Rusijos blaškymasis labai liūdnai atsiliepia kaimyninėms valstybėms. Tas blaškymasis yra susijęs su ekspansine Rusijos užsienio politika, kuri stengiasi paveikti kitų, šalia esančių valstybių gyvenimą ir dažniausiai tą gyvenimą paveikia labai neigiama, tiesiog tragiška linkme“, – kalbėjo prezidentas.

 

Anot G. Nausėdos, belieka tik palinkėti ir išreikšti viltį, kad šią dieną, kurią Rusijos visuomenė švenčia kaip pergalės prieš kitą agresorių, prieš kitą okupantą diena, būtų laiko momentas susimąstyti, kaip atsitiko, kad šiandien patys jie yra agresoriai.

 

„Ir kartais – net žiauresni, brutalesni negu nacistai Antrojo pasaulinio karo metais“, – pridūrė jis.

 

Kviečia nesitaikstyti su sovietiniais paminklais

Gegužės 9-ąją ir Lietuvoje baiminamasi incidentų, o sovietų kapų pagarbos vietose budi sustiprintos policijos pajėgos. Pasak prezidento, galbūt žmonės eina pagerbti savo senelių, prosenelių – kapai yra ta vieta, kurioje rimtyje turėtų būti išreiškiama pagarba mirusiesiems, pagarba jų aukoms per aną karą.

 

„Bet jei tai yra viso labo tik pretekstas provokacijoms ir, svarbiausia, naujam karui eskaluoti arba šūkiams, kurie nieko bendro neturi su pagarba mirusiesiems, žinoma, tokiems dalykams turi būti užkirstas kelias. Ir Lietuva neleis organizuoti provokacijų prieš savo gyventojus ir diskredituoti pačios minėjimo dienos“, – sakė G. Nausėda.

 

Kalbėdamas apie sovietinių paminklų klausimą, G. Nausėda mano, kad jis turi būti sprendžiamas.

 

„Mirusiesiems vieta kapinėse, jų palaikai turi ilsėtis ramybėje, bet tai tikrai neturėtų tapti savotiška propagandine priemone ir būti naudojama prieš Lietuvą nukreiptiems tikslams. Situacija skirtingose savivaldybėse yra labai skirtinga, kai kur šie paminklai yra antkapiniai paminklai. Kitose vietose – monumentai su labai aiškiomis ideologinėmis gairėmis ir mėginimu tam tikra prasme ideologiškai veikti visuomenę“, – aiškino G. Nausėda.

 

„Aš kviečiu visas savivaldybes įvertinti situaciją, bet tikrai nesitaikstyti su šitais propagandos ir karo kurstymo reliktais, kurių Lietuvoje vis dar labai gausu“, – kalbėjo prezidentas.

 

Įstojimas į ES ir NATO – didžiulis laimėjimas

Gegužės 9 d. minima Europos diena, kai 1950 m. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robert`as Schumanas iškėlė Europos integracijos idėją. Anot G. Nausėdos, šiandien norisi pasidžiaugti šauniu, dideliu darbu, kuris padarytas nuo įstojimo į Europos Sąjunga (ES) datos.

 

„Be jokios abejonės, tas didelis darbas buvo daromas ir iki įstojimo, kai vyko parengiamieji darbai. Šiandien, kai mes įvertiname kelią, kurį nuėjome, ir matome, kiek daug ir gražaus mes čia, Lietuvoje, sukūrėme, reikia pripažinti, kad tai būtų kur kas sudėtingiau padaryti, jeigu Lietuva nebūtų tapusi ES nare. Štai kodėl aš laikau Lietuvos įstojimą į ES ir NATO didžiule Lietuvos sėkme, didžiuliu Lietuvos laimėjimu, kurio visos reikšmės mes gal iki galo ir nesuvokiame“, – sakė G. Nausėda.

 

Šalies vadovo teigimu, tai apima ir saugumą, ir žmonių gerovę, ir kito gerbimą.

 

„Ir svarbiausia, kad valstybės šiame unikaliame ES darinyje gerbia viena kitą, savo valstybių sienas. Tikrai neįsivaizduoju, kad čia galėtų atsitikti kas nors panašaus, kaip atsitiko Rusijos invazijos į Ukrainą atveju. Šiandien yra džiaugsmo diena, kuomet mes visi galime pasidžiaugti tuo, ką sukūrėme“, – kalbėjo G. Nausėda.

 

Komentuodamas apie Europos vienybę šiandien, G. Nausėda pabrėžė, kad ji turi mechanizmus ir sprendimo priėmimo procedūras, kurios leidžia valstybėms nelaužyti rankų. Prezidento manymu, būtent konsensuso pagrindu priimti sprendimai yra labai tvirti sprendimai.

 

„Jeigu egzistuoja nesutarimų vienu ar kitu klausimu, ES procedūros leidžia ieškoti optimalaus sprendimo, kuris patenkintų visus. Aš manau, kad yra didelis privalumas ir didelė vertybė turėti bendrą sprendimų priėmimo procedūrą, konkrečiai – užsienio politikos klausimais. Taip, tai kartais užtrunka, kai viena ar kita valstybė turi skirtingą nuomonę ir galbūt atrodo, kad be šito sprendimai būtų priimami greičiau ir ES galėtų greičiau imtis lyderystės, kurios iš jos reikalauja visas pasaulis. Ir svarbiausia – jie nepalieka nuosėdų, nepalieka tam tikrų galimų konfliktų šaltinių ateityje“, – kalbėjo G. Nausėda.

 

Jis pažymėjo, kad ES reiškia ne tik aukštesnį gerovės lygį, čia labai svarbus demokratinis sprendimų priėmimo procesas, taikomas nuo pačių aukščiausių iki žemiausių ES institucijų.

 

„Ir tai yra, be jokios abejonės, ES vertybė“, – pridūrė Lietuvos prezidentas.