Svarbu
Registracija
Tarp Vilniaus arkikatedros požemių lobių – trys karūnos, skeptras ir kitos regalijos
lrt.lt, 2024 01 06
Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijomis, pirmadienį pranešė Vilniaus arkivyskupija. Tarp radinių – trys karūnos, dvi grandinės, medalionas, keturi žiedai, trys karsto lentelės, skeptras, valdžios obuolys.
lrt.lt
Bažnytinio paveldo muziejuje (BPM) Vilniuje rengiamoje spaudos konferencijoje dalyvauja Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius, BPM direktorė Rita Pauliukevičiūtė, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Striška.
Prisimenant gen. Joną Galvydį-Bykauską
voruta.lt, 2024 01 03
Prisimename karininką, nepriklausomos Lietuvos kariuomenės savanorį, Karo mokyklos viršininką, Steigiamojo Seimo narį gen. Joną Galvydį-Bykauską (1864–1943).
voruta.lt
Jonas Galvydis-Bykauskas gimė 1864 m. gruodžio 15 d. (pagal senąjį kalendorių – gruodžio 3 d.) Degėsių kaime, Užpalių valsčiuje, Utenos apskrityje. Savo tarnybos kelią J. Galvydis-Bykauskas pradėjo dar Rusijos imperijos kariuomenėje. 1886 m. jam buvo suteiktas karininko laipsnis ir jis paskirtas tarnauti į 87-ąjį pėstininkų pulką. 1904–1905 m. J. Galvydis-Bykauskas dalyvavauja Rusijos–Japonijos kare, 1909 m. baigia Orenburgo (Orenbaumo) karininkų mokyklą ir jau paaukštintas iki kapitono laipsnio 1911 m. perkeliamas į 18-ąjį šaulių Sibiro pulką. 1914 m. jam suteikiamas pulkininko laipsnis, o 1915 m. pulkininkas J. Galvydis-Bykauskas paskiriamas vadovauti pulkui. Jo vadovaujamas pulkas dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Vykstant mūšiams prie Lodzės J. Galvydis-Bykauskas buvo sužeistas ir vokiečių paimtas karo belaisviu.
Vilniuje bus minima Lietuvos vėliavos diena
kam.lt, 2024 12 30
Sausio 1 d. 14 val. Katedros aikštėje Vilniuje bus minima Vėliavos diena ir 106-osios Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte metinės. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai nuleis 2024 metais plevėsavusią Tripalvę ir iškels naują.
kam.lt
Tradiciškai nuleistoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. Šių metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava bus įteikta Alytaus r. Butrimonių gimnazijai.
Ministrė D. Šakalienė: teisę į Lietuvos vėliavą mums įteikė žmonės, kuriems laisvė buvo šventesnė už jų gyvybę
kam.lt, 2024 01 03
Pirmąją metų dieną, švenčiant Lietuvos vėliavos dieną, tradiciškai paminėtos Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 106-osios metinės.
kam.lt
„Lietuvos vėliavos dieną svarbiausia suprasti, kad ši vėliava nėra duotybė. Teisę į ją mums įteikė žmonės, kuriems laisvė buvo šventesnė už jų gyvybę. Niekada nepasiduokite dėl Lietuvos. Būdami stiprūs savo vidumi, įkvėpsime pasaulį. Niekada nepasiduokite. Dėl Lietuvos. Linkiu pergalingų 2025-ųjų“,— kalbėjo ministrė Dovilė Šakalienė.
Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia kartu paminėti 1991-ųjų Sausio įvykius
voruta.lt, 2024 12 27
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos Nepriklausomybę. Sovietų Sąjunga, nebegalėdama sulaikyti Lietuvos sprendimų, toliau demonstravo karinę galią ir tikėjosi sunaikinti laisvės siekį. Lietuvos žmonių laikysena buvo išbandyta 1991 metų sausį. Naktį iš sausio 7-osios į 8-ąją pagrindinėse Vilniaus miesto gatvėse pasirodė tankai ir šarvuočiai. Situaciją aštrino ir sudėtinga ekonominė padėtis.
voruta.lt
Sausio 11 d. SSRS kariai užėmė Krašto apsaugos departamento pastatą, o vidurdienį – Spaudos rūmus ir spaustuvę. Kitu taikiniu tapo Vilniaus televizijos bokštas bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatas. Čia sausio 13-osios naktį tūkstančiai beginklių žmonių stojo prieš tankus ir ginkluotus desantininkus. Nelygioje kovojo gyvybes paaukojo 14 taikių gynėjų. Beginklių žmonių auka sukrėtė visą Lietuvą, sutvirtino ryžtą ginti savo valstybę ir nesitraukti agresijos akivaizdoje.
Daugiau straipsnių...
- Simona Merkinaitė. Ideologizuoto laiko gniaužtuose: kodėl Vakarai nesugeba kurti istorijos
- Vytauto Didžiojo karo muziejus ieško trūkstamų 1975-1988 m. „Aušros“ numerių
- Česlovas Iškauskas. Vytautas Landsbergis: Lietuvos įvaizdis ir charizma
- „Make russia small again“: sportininkė marškinėlius padovanojo Nacionaliniam muziejui