Svarbu
Registracija
Kokį scenarijų Kremlius rengia Baltarusijai?
lzinios.lt 2017 09 04
Rugsėjį dėmesio centre mūsų regione bus bendri Rusijos ir Baltarusijos karo pratybos „Zapad-2017“. Apie jas jau parašyta daug, o bus parašyta – dar daugiau. Čia tik norisi priminti, kad su minėtomis pratybomis yra susijusios tam tikros baimės. Viena tokių baimių – nuogąstavimas, kad Kremlius gali pasinaudoti manevrais Baltarusijos užgrobimui.
lzinios.lt
Viena vertus, toks scenarijus stokoja logikos ir gali atrodyti beprasmiu net Kremliaus akimis. Baltarusija oficialiai yra Rusijos sąjungininkė, o Minskas demonstruoja pakankamą lojalumą Kremliui. Kitaip sakant, kam kėsintis į teritoriją, kuri ir taip faktiškai guli Maskvos kišenėje?
K. Girnius. Nereikia mėgti Landsbergio, bet nedora nepripažinti jo nuopelnų
delfi.lt 2017 09 04
Kai kurie dalykai nesikeičia, kai kurie politikai negeba subręsti ir peržengti savo išankstinių nuostatų.
delfi.lt D. Pipo nuotr.
Vėl svarstoma, ar suteikti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT) pirmininkui Vytautui Landsbergiui prezidento ar valstybės vadovo statusą. Ir vėl priešinamasi. 2012 m. Seimas atmetė tokį ketinimą. 2015 m. pabaigoje Seimas nepritarė siūlymui Landsbergiui suteikti Laisvės premiją, tuo įrodydamas gėdingą smulkmeniškumą. Premija buvo suteikta kitais metais, bet ji buvo netekusi savo vertės, nes buvo paversta smulkių politikų politiniu futbolu. Šį kartą yra didesnė tikimybė, jog Landsbergiui bus suteiktas valstybės vadovo, jei ne prezidento statusas.
Vytautas Sinkevičius: Dar kartą apie tai, kad 1990–1992 m. Lietuva turėjo valstybės vadovą
15min.lt 2017-08-30
Seimo Pirmininko pasiūlymas priimti įstatymą, kuriuo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V.Landsbergis būtų pripažintas valstybės vadovu, sukėlė diskusiją. Net kadenciją baigęs Respublikos Prezidentas V.Adamkus suabejojo, ar galima įstatymu atgaline data pripažinti Respublikos Prezidentu asmenį, kuris kaip toks nebuvo išrinktas.
Nors žodžiai „valstybės vadovas“ pirmiausia asocijuojasi su respublikos prezidento teisiniu statusu, negalima nepastebėti, kad Seimo Pirmininkas kalbėjo ne apie Respublikos Prezidento, o apie valstybės vadovo statuso pripažinimą Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui. Tai ne smulkmena, o esminis dalykas, neleidžiantis iškreipti Seimo Pirmininko pasiūlymo, kuris svarstytinas remiantis ne politiniais, emociniais, o pirmiausia teisiniais argumentais.
1990–1992 m. galiojusiame Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme (Laikinojoje Konstitucijoje) buvo nustatyta, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas (86 str. 1 d.). Jis turėjo įgaliojimus pasirašyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus Aukščiausiosios Tarybos ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo priimtus aktus (87 str. 1 p.), vesti derybas ir pasirašyti tarptautines sutartis, pateikdamas jas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai, priimti užsienio diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus (87 str. 6 p.), atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose (86 str. 1 d.). Jis taip pat turėjo įgaliojimus teikti Aukščiausiajai Tarybai kandidatūras paskyrimui arba išrinkimui į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, šio teismo skyrių pirmininkų, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas (87 str. 4 p.), pateikti Aukščiausiajai Tarybai pranešimus dėl Respublikos padėties ir dėl svarbių Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimų (87 str. 2 p.). Akivaizdu, kad tokius ir panašius įgaliojimus vykdo būtent valstybės vadovas.
KGB palikimas: kas kiršina Lietuvos visuomenę?
lzinios.lt 2017 09 04
Lietuvos visuomenė yra jautri ir keistai patikli blogiui. Mums stinga racionalumo, todėl tuo galima lengvai pasinaudoti, sukiršinti. Tai, pasak Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovės Birutės Teresės Burauskaitės, gali būti ir KGB verbuotų asmenų darbas. Šie žmonės nebegali kenkti Lietuvos valstybei, bet gali veikti visuomenės nuotaikas, kiršinti tautą.
Prieš kelias savaites žiniasklaidoje pasirodžius lakūno Jurgio Kairio pasisakymui apie tai, kad sovietų laikais sportininkams buvo lengviau gyventi ir sportuoti, ėmė sklisti gandai ir dokumentai, kurie galimai siejo J. Kairį su KGB užverbuotu sportininku, kuris turėjo Medvėgalio slapyvardį. Visgi, išsiaiškinti ar koks nors žmogus bendradarbiavo su KGB – nėra lengva, nes tos sistemos, pasak B. Burauskaitės, būta klastingos, todėl nevalia skubėti teisti arba teisinti.
Mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo trisdešimtmetis
bernardinai.lt 2017-08-23
1987 m. prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje vyko pirmasis viešas sovietų valdžios nesankcionuotas mitingas, kuriame pasmerkti Molotovo-Ribbentropo pakto slaptieji protokolai. Po 1972 m. Kauno įvykių, kai susidegino Romas Kalanta, tai buvo pirmoji vieša antisovietinė demonstracija.
Minint šios svarbios Lietuvai datos trisdešimtmetį vakar vakare prie A. Mickevičiaus paminklo būrėsi žmonės. 1987-ųjų mitingą paminėti atvyko vienas iš jo organizatorių, buvęs Seimo narys Vytautas Bogušis, Julius Sasnauskas OFM, ses. Nijolė Sadūnaitė, kun. Robertas Grigas, prof. Vytautas Landsbergis ir kiti.
