Svarbu
Registracija
„Brexit“ pasekmės Europos gynybai
alfa.lt 2016 08 02
Birželio 23 dieną įvykęs Jungtinės Karalystės referendumas dėl narystės ES iš pagrindų sukrėtė visą kontinentą ir ne tik. Nors įvairios nuomonių apklausos lyg ir prognozavo, kad taip gali atsitikti, visgi rezultatas daugeliui, regis, buvo labai netikėtas.
alfa.lt Darius Šavolskis
Pastaruoju metu daug svarstoma kokios bus „Brexit“ pasekmės tiek Britanijai, tiek Europai, ir tie svarstymai dar kurį laiką užsitęs. Iš ekonominės perspektyvos, be abejo, pasekmės pasijaus daugiau ar mažiau visoms ES valstybėms. Tačiau pažvelkime, kaip vadinamasis „Brexit“ gali paveikti gynybos ir saugumo sritį, kuri pastaruoju metu yra taip aktuali Lietuvai.
Finansų ministrė gerokai apkarpė ministerijų apetitus
delfi.lt 2016 08 02
Finansų ministrė Rasa Budbergytė, komentuodama rengiamą kitų metų biudžeto projektą, sako, kad smarkiai išaugęs ministerijų bei kitų biudžetinių įstaigų poreikis didinti išlaidas sietinas su artėjančiais Seimo rinkimais.
delfi.lt K. Čachovskio nuotr.
R. Budbergytė atkreipė dėmesį, kad valstybės biudžeto asignavimų valdytojų poreikiai, palyginti su šiųmečiu biudžetu, viršijo daugiau nei 1,8 mlrd. eurų. Po pirminių derybų Finansų ministerijai pavyko apkarpyti ne visai racionalius asignavimų valdytojų „apetitus": jų prašomų lėšų suma sumažėjo daugiau nei keturis kartus — iki 430 mln. eurų.
G.Nausėda: „Nepamenu tokio laikotarpio, kuriame būtų galima rasti tiek daug visokiausių problemų“
15min.lt 2016 08 02
Jei nesustabdysime migracijos bangos, Lietuvai nieko kito neliks tik „administruoti savo pabaigą“. Taip pirmadienį Vilniuje vykusioje diskusijoje „Lietuvos ateitis: iššūkiai ir lūkesčiai“ pareiškė TS–LKD pirmininkas G.Landsbergis. Tuo tarpu ekonomistas Gitanas Nausėda teigė, kad kalbėti apie lengvą gyvenimą artimiausiais metais neįmanoma.
15min.lt I. Gelūno nuotr.
Ekonomistas G.Nausėda diskusijoje teigė, kad negalėtų sakyti, jog Lietuvos laukia šviesi ateitis. Jo teigimu, kalbėti apie lengvą gyvenimą per ateinančius ketverius, aštuonerius, o, ką jau bekabėti apie dvejus metus yra neįmanoma. „Ekonimika turi daugiau iššūkių, negu reikia. Aš nepamenu tokio laikotarpio, kuriame būtų galima surasti tiek daug visokiausių problemų tiek pačioje Lietuvoje, tiek užsienyje. Tiek geopolitinio pobūdžio, tiek ekonominio pobūdžio problemų“, – teigė ekonimistas.
G. Landsbergis. Aukštojo mokslo sistemos pertvarka – ilgiau delsti nebegalime
delfi.lt 2016 08 02
Šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai dar kartą pademonstravo, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistemos orientavimasis į kiekybinius, bet ne į kokybinius rodiklius yra pražūtingas.
delfi.lt D. Pipo nuotr.
Iš tikrųjų tai niekam ne naujiena – apie situaciją aukštojo mokslo sistemoje, kurią Swedbank vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis vaizdžiai pavadino siaubo filmu „Gyvi numirėliai“, kalbama jau ne vienerius metus. Akivaizdu, kad pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje yra būtini – dabartinė situacija netenkina nei valstybės, nei dėstytojų ar studentų lūkesčių ir poreikių.
Kuklios pagarbos ženklai
2016 08 01
Juozo Ereto-Jakaičio gimimo 120-mečiui artėjant
Juozas EretasJakaitis
Kuklios pagarbos ženklai
Šveicarą, daugiausia nusipelniusiu Lietuvai, turėtume laikyti profesorių Juozą Eretą. Pradėjęs 1918 m. reikšmingą darbą Lietuvos informaciniame biure Lozanoje, 1919 m. atvyko į Lietuvą. Sunkiais Nepriklausomybės kovų metais pirmas iš inteligentų stojo į Lietuvos kariuomenę eiliniu savanoriu, priėmė Lietuvos pilietybę, profesoriavo Kauno universitete, su užsidegimu ugdė visuomenės dvasinę ir fizinę kultūrą. Čia jis vedė savo buvusią studentę Oną Jakaitytę, šeima išaugino penkis vaikus: sūnų Juozą, filologą, dukras Aldoną, dramos aktorę, Laisvę, piešimo mokytoją, Birutę, tarnautoją, ir Juliją, mokytoją.