Svarbu
Registracija
G. Landsbergis. Kaip sukursime išsilavinusią Lietuvą
delfi.lt 2016 06 15
Praėjo 26 metai po Nepriklausomybės paskelbimo, tačiau giluminės švietimo problemos, kažkada kėlusios nerimą prof. dr. Meilei Lukšienei ir jos kolegoms, tebeaktualios ir šiandien.
delfi.lt O. Gurevičiaus nuotr.
Švietimo sistema vis dar nepakankamai atsižvelgia į individualius besimokančiųjų poreikius, neužtikrina orių darbo sąlygų mokytojams. Besiformuojančias asmenybes vis dar bandoma įsprausti į standartizuotus sustabarėjusios švietimo sistemos rėmus.
Grybauskaitė: visada jausime, kokie nepalaužiami turime būti
alfa.lt 2016 06 14
Antradienį minint Gedulo ir vilties dieną Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymi, kad Lietuva visada jaus, kiek daug iš jos buvo atimta masinių trėmimų metu prieš 75-erius metus ir kokie nepalaužiami turime būti saugant Tėvynę.
alfa.lt fotodiena.lt nuotr.
„Šiandien minime tragiškiausių mūsų tautai įvykių - masinių trėmimų 75-metį. Visada jausime, kiek daug iš Lietuvos buvo atimta ir kokie tvirti, nepalaužiami turime būti, saugodami savo Tėvynę“, - D. Grybauskaitės žodžius perdavė Prezidentės spaudos tarnyba.
Kasmet išvyksta vis daugiau lietuvių, bet didelė dalis jau nori grįžti
delfi.lt 2016 06 14
Institucijų vykdytos emigracijos mažinimo priemonės proveržio nepadarė - pernai iš Lietuvos išvažiavo daugiau žmonių nei užpernai, rodo statistika, tačiau beveik 40 proc. išvykusiųjų domisi grįžimo į Lietuvą galimybėmis.
Remiantis migracijos procesų rodikliais, Lietuvos gyventojų skaičius kaip ir ankstesniais metais mažėja ir praėjusių metų pabaigoje siekė 2 mln. 921 tūkst. 920. Išaugo emigracija nuo 2014 m. - 36,6 tūkst., 2015 - 44,5 tūkst. asmenų, sumažėjo reemigracija - nuo 2014 m. - 19,5 tūkst. iki 2015 - 18,4 tūkst.asmenų ir sumažėjo imigracija - nuo 2014 m. - 4,8 tūkst., 2015 m. - 3,7 tūkst. asmenų, taip pat - daugiau žmonių mirė nei gimė.
L. Kasčiūnas. Kodėl Europai reikia istorijos
delfi.lt 2016 06 15
J.Monnet, net ir būdamas technokratu, galų gale suprato, kad Europos vienijimasis – tai ne tik institucijos, teisės aktai ar direktyvos; vienijimosi procesas bus tuščias kūnas, jei neturės sielos.
delfi.lt Š. Mažeikos nuotr.
Sielai neužtenka tik deklaratyvių vertybių, kurių ir šiandien ES turi labai daug. Turi rastis kultūriniai orientyrai, kurie apibrėžtų Europos bendruomenę. Ir ne tik tam, kad esamos Europos Parlamentas, Europos Komisija ir kitos institucijos įgytų daugiau teisėtumo; to reikia pačiai ES – kad ji žinotų, kas yra, kam atstovauja ir kokias vertybes gina. Juk kasdien tenka kautis dėl išgyvenimo geopolitinėse džiunglėse, kuriuose daug gyvūnų, norinčių primesti savo vertybines sąvokas, sampratas ir idėjas.
A. Anušauskas. 1941. Didžiausias melas nori tylos
lzinios.lt 2016 06 14
Ir vėl apie trėmimus... Ne, ne apie išvykimą į Airiją ar Angliją, nors tūlas darbo emigrantas tai vadina tremtimi. Apie tą tremtį, kai tavęs niekas neklausia, patogesnių vietų vagone nesiūlo, apsirengti neleidžia, net tavo lagaminus iškrausto ir konfiskuoja. Apie tą tremtį, kuri visam laikui išskyrė šeimas ir nesujungė jų per Skype.
lzinios.lt Ši tremtis, garsiai persiritusi per Lietuvą prieš 75 metus, atvėrė mūsų piliečiams pragarą žemėje, nes jie negalėjo apsaugoti savo valstybės.
